Kodėl mus taip traukia ir žavi liepsna?

 (16)
Ugnis
© Shutterstock nuotr.

Žvakių pramonė (vien JAV jos metinė vertė siekia 2 mlrd. dolerių) gali patvirtinti: mirguliuojanti liepsna mus kažkuo žavi. Dauguma žmonių jaučia malonumą jausdami ugnies šilumą, žiūrėdami, kaip ji ryja savo kurą. Kodėl negalime liautis žiūrėję į žvakes ar laužus?

Šviesos šokis yra ne tik gražus, bet ir labai pavojingas, tačiau mūsų akį tikriausiai traukia ne vien grožio ir pavojaus derinys, mano Kalifornijos universiteto Los Andžele (JAV) evoliucinės antropologijos specialistas Danielis Fessleris. Jis atliko tyrimą, kuris parodė, jog suaugusių asmenų susižavėjimas ugnimi yra tiesioginė nesugebėjimo jos pažaboti vaikystėje pasekmė. Ugnis maždaug milijoną metų buvo vienas iš svarbiausių žmonijos išlikimo veiksnių, o per tą laiką, pasak mokslininko, žmonėms išsivystė psichologiniai mechanizmai, skirti būtent ugniai kontroliuoti. Tačiau dauguma vakariečių dabar vaikystėje jau nebeišmoksta įkurti ugnies, ir jos palaikyti – mums beliko keista trauka liepsnai – iš ilgesio deganti aistra, rašo lifeslittlemysteries.com.

„Preliminarūs mano tyrimo duomenys rodo, kad ugnis žavi ne visus žmones. Priešingai – šis susižavėjimas yra nepakankamos pažinties su ugnimi augant pasekmė“, - aiškina mokslininkas.

Bendruomenėse, kur ugnis kasdien tradiciškai naudojama kaip įrankis, pasak D. Fesslerio, vaikai ugnimi domisi tik tol, kol išmoksta ją valdyti. Po to – paprastai sulaukus septynerių metų – žmonės liepsna domisi mažai ir naudojasi ja tik kaip įrankiu. „Taigi, šiuolaikinių vakariečių žavėjimasis ugnimi gali būti motyvacinės sistemos, kuri paprastai reikalinga tam, kad paskatintų vaiką įgyti svarbius įgūdžius, persikėlimas į suaugusio žmogaus gyvenimą.“, - rašė antropologas.

Skirtingai nei vorai, kurie iš prigimties žino kaip vyti voratinklius, žmonės instinktyviai nemoka užkurti ir kontroliuoti ugnies. Šis įgūdis turi būti įvaldytas vaikystėje. Galbūt taip yra dėl to, kad mūsų protėviai neturėjo universalaus būdo užkurti ugnį ir ją prižiūrėti, mat jie gyveno skirtingose aplinkose. Todėl instinktu tapo „ugnies mokymasis“. Kaip recenzuojamame leidinyje „Journal of Cognition and Culture“ rašo D. Fessleris, „Vienintelis būdas suveikti atrankos procesui, kai rūšis yra taip plačiai paplitusi – teikti pirmenybę gebėjimui išmokti reikiamą elgesį“, -.

Vaikus iš prigimties, panašiai kaip ir ugnis, žavi plėšrieji gyvūnai. Taip yra dėl to, kad ir ugnis, ir plėšrūnai gali rimtai sužeisti ar netgi nužudyti, taigi, evoliucija reikalauja domėjimosi šiais pavojingais veiksniais tokiu būdu užtikrinant, kad vaikai įgyjamai informacijai apie juos teiks ypatingą dėmesį. Pavyzdžiui, vaikai natūraliai smalsauja kurie gyvūnai yra pavojingi, o kurie – ne, o taip pat – kurios medžiagos yra degios, kokios yra medžiagų įdėjimo į liepsną, ištraukimo iš jos ar perstatymo liepsnoje pasekmės. Mūsų smegenys persisunkia tokiomis žiniomis apie plėšrūnus ir liepsną.

Vaikų natūralų norą išsiaiškinti kaip veikia ugnis liudija ir liūdna statistika – kasmet pasaulyje tūkstančiai vaikų žūva pačių sukeltuose gaisruose, kilusiuose žaidžiant su ugnimi. Pitsburgo universiteto (JAV) psichiatro Davido Kolko atliktas trejus metus trukęs tyrimas parodė, kad apie trys ketvirčiai vaikų per tą laiką ką nors padega žaisdami su ugnimi. Ankstesniais tyrimais nustatyta, kad pagrindinis žaidimų su ugnimi motyvas yra smalsumas, o toks elgesys yra aktyviausias sulaukus 12 metų.

2002 metais Masačūsetso koalicijos vykdytos Jaunųjų padegėjų intervencijos programos inicijuoto tyrimo vykdytoja Irene Pinsonneault išsiaiškino kokie yra dažniausiai vaikams kylantys klausimai apie ugnį – jie buvo būtent tokie, kokių galima tikėtis iš instinktyvaus noro išmokti įkurti, kontroliuoti ir naudoti ugnį. Vaikams įdomiausia buvo sužinoti dėl ko ugnis yra tokia karšta, kaip maža ugnis tampa didele, dėl ko kai kurios liepsnos skleidžia dūmus, ar viskas gali degti, kaip apsisaugoti nuo ugnies išaugimo ir kaip užgesinti ugnį.

Bendruomenėse, kuriose ugnis yra kasdieninis įrankis, vaikai atsakymų į šiuos klausimus išmoksta iki septynerių metų. Etnografiniai duomenys rodo, kad vaikai didžiojoje dalyje tokių bendruomenių nuo pat kūdikystės stebi stebi suaugusiųjų veiksmus su ugnimi ir jau nuo trejų metų pradeda eksperimentuoti su ugnimi (įrenginėja mažas laužavietes, imituoja maisto gamybą, pavyzdžiui, kepa smėlio pyragus). Bėgant laikui jiems suteikiama vis daugiau atsakomybės ir suaugusiųjų naudojamos ugnies atžvilgiu ir sulaukę septynerių jie dažniausiai geba kontroliuoti ugnį. Nuo to amžiaus noras žaisti su ugnimi slopsta.

Pasak D. Fesslerio, Vakarų valstybėse daugelis mūsų neturi tokios galimybės artimai susipažinti su ugnimi. „Motyvai, skatinantys mokytis ugnies kontroliavimo, nėra pilnai patenkinami, todėl visą gyvenimą ugnis mus traukia labiau nei būtų įprasta aplinkoje, kurioje evoliucionavome“, - mano mokslininkas.

www.DELFI.lt
 
16
Vardas
Komentavimo taisyklės ir atsakomybė

Mokslas

Dėl sprogusios raketos – badymasis pirštais ir kaltų paieškos (40)

2014 spalio mėn. 30 d. 15:36
Raketų variklių gamintojai iš Rusijos, pagaminę variklius, kurie buvo naudojami nesėkmingame Tarptautinės stoties aprūpinimo atsargomis skrydyje, tvirtina, kad jų produktas buvo geras – esą, amerikiečiai (įmonė „Orbital Sciences“) patys kalti, rašo theguardian.com.

Archeologai Meksikoje rado įėjimą į „požeminę karalystę“ (23)

2014 spalio mėn. 30 d. 13:05
Mokslininkai istoriniame šventyklų komplekse Meksikos centrinėje dalyje aptiko įėjimą į Teotihuakano kultūros „požeminę karalystę“. Tunelyje tarp Saulės piramidės ir Plunksnuotos gyvatės šventyklos rasta apie 50 000 paaukotų daiktų, tarp jų - statulų, smilkymo indų, brangakmenių ir kriauklių, sakė kasinėjimams vadovaujantis Sergio Gomezas.

Rusijos sostinėje eksponuojama 39 tūkst. metų senumo mamuto jauniklė (5)

2014 spalio mėn. 29 d. 18:59
Maskvos centre pradėtas eksponuoti gerai išsilaikęs, sušalęs gauruotasis mamutas. 39 tūkst. metų senumo mamuto jauniklę, mokslininkų pavadinta Yuka, vietiniai ilčių ieškotojai rado 2010 metais Rusijos Jakutijos regione prie Arkties jūros. Mokslininkai tvirtina, kad Yuka yra retas radinys, nes jos kūnas itin gerai išsilaikęs. 3 m ilgio mamuto patelė turi randų, rodančių, kad prieš mirtį ją puolė plėšrūnai. Jos palaikai buvo aptikti amžinajame įšale ir laikomi specialiame stiklo narve su minusine temperatūra. Manoma, kad Yuka nugaišo būdama maždaug 10 metų amžiaus.

Graikijos archeologai paslaptingame kape aptiko itin vertingų radinių (7)

2014 spalio mėn. 29 d. 18:49
Graikijos archeologai detaliai tiria paslaptingą senovinį kapą, esantį šalies šiaurės rytuose. Mokslininkai džiaugiasi puikiais darbo rezultatais: jie jau aptiko itin vertingų radinių, tačiau baiminasi, kad prieš juos kapavietėje jau apsilankė pašalinių žmonių, teigia šalies kultūros ministerijos atstovai. Kapavietė yra Amfipolio kasinėjimų vietoje, maždaug 100 kilometrų nuo antrojo pagal dydį šalies miesto Salonikų, archeologų įvardijama kaip didžiausias ir svarbiausias Aleksandro Didžiojo, Makedonijos karaliaus, laikų radinys.

„Google“ traukia dar vieną kozirį, kuriuo ketina pakeisti žmonių gyvenimus (44)

2014 spalio mėn. 29 d. 16:15
Kompanija „Google“, mums labiau žinoma kaip populiariausio pasaulyje informacijos paieškos variklio šeimininkai ir populiariausios mobiliųjų įrenginių operacinės sistemos kūrėjai, paskelbė, kad ėmėsi dar vieno projekto, kuriuo nori pakeisti pasaulį. Pradėti tyrimai, kurių tikslas – sukurti mažutes magnetines nanodaleles, gebančias žmogaus kūne atrasti vėžį ir kitas ligas, rašo businessinsider.com.