Kodėl mus taip traukia ir žavi liepsna?

 (16)
Ugnis
© Shutterstock nuotr.

Žvakių pramonė (vien JAV jos metinė vertė siekia 2 mlrd. dolerių) gali patvirtinti: mirguliuojanti liepsna mus kažkuo žavi. Dauguma žmonių jaučia malonumą jausdami ugnies šilumą, žiūrėdami, kaip ji ryja savo kurą. Kodėl negalime liautis žiūrėję į žvakes ar laužus?

Šviesos šokis yra ne tik gražus, bet ir labai pavojingas, tačiau mūsų akį tikriausiai traukia ne vien grožio ir pavojaus derinys, mano Kalifornijos universiteto Los Andžele (JAV) evoliucinės antropologijos specialistas Danielis Fessleris. Jis atliko tyrimą, kuris parodė, jog suaugusių asmenų susižavėjimas ugnimi yra tiesioginė nesugebėjimo jos pažaboti vaikystėje pasekmė. Ugnis maždaug milijoną metų buvo vienas iš svarbiausių žmonijos išlikimo veiksnių, o per tą laiką, pasak mokslininko, žmonėms išsivystė psichologiniai mechanizmai, skirti būtent ugniai kontroliuoti. Tačiau dauguma vakariečių dabar vaikystėje jau nebeišmoksta įkurti ugnies, ir jos palaikyti – mums beliko keista trauka liepsnai – iš ilgesio deganti aistra, rašo lifeslittlemysteries.com.

„Preliminarūs mano tyrimo duomenys rodo, kad ugnis žavi ne visus žmones. Priešingai – šis susižavėjimas yra nepakankamos pažinties su ugnimi augant pasekmė“, - aiškina mokslininkas.

Bendruomenėse, kur ugnis kasdien tradiciškai naudojama kaip įrankis, pasak D. Fesslerio, vaikai ugnimi domisi tik tol, kol išmoksta ją valdyti. Po to – paprastai sulaukus septynerių metų – žmonės liepsna domisi mažai ir naudojasi ja tik kaip įrankiu. „Taigi, šiuolaikinių vakariečių žavėjimasis ugnimi gali būti motyvacinės sistemos, kuri paprastai reikalinga tam, kad paskatintų vaiką įgyti svarbius įgūdžius, persikėlimas į suaugusio žmogaus gyvenimą.“, - rašė antropologas.

Skirtingai nei vorai, kurie iš prigimties žino kaip vyti voratinklius, žmonės instinktyviai nemoka užkurti ir kontroliuoti ugnies. Šis įgūdis turi būti įvaldytas vaikystėje. Galbūt taip yra dėl to, kad mūsų protėviai neturėjo universalaus būdo užkurti ugnį ir ją prižiūrėti, mat jie gyveno skirtingose aplinkose. Todėl instinktu tapo „ugnies mokymasis“. Kaip recenzuojamame leidinyje „Journal of Cognition and Culture“ rašo D. Fessleris, „Vienintelis būdas suveikti atrankos procesui, kai rūšis yra taip plačiai paplitusi – teikti pirmenybę gebėjimui išmokti reikiamą elgesį“, -.

Vaikus iš prigimties, panašiai kaip ir ugnis, žavi plėšrieji gyvūnai. Taip yra dėl to, kad ir ugnis, ir plėšrūnai gali rimtai sužeisti ar netgi nužudyti, taigi, evoliucija reikalauja domėjimosi šiais pavojingais veiksniais tokiu būdu užtikrinant, kad vaikai įgyjamai informacijai apie juos teiks ypatingą dėmesį. Pavyzdžiui, vaikai natūraliai smalsauja kurie gyvūnai yra pavojingi, o kurie – ne, o taip pat – kurios medžiagos yra degios, kokios yra medžiagų įdėjimo į liepsną, ištraukimo iš jos ar perstatymo liepsnoje pasekmės. Mūsų smegenys persisunkia tokiomis žiniomis apie plėšrūnus ir liepsną.

Vaikų natūralų norą išsiaiškinti kaip veikia ugnis liudija ir liūdna statistika – kasmet pasaulyje tūkstančiai vaikų žūva pačių sukeltuose gaisruose, kilusiuose žaidžiant su ugnimi. Pitsburgo universiteto (JAV) psichiatro Davido Kolko atliktas trejus metus trukęs tyrimas parodė, kad apie trys ketvirčiai vaikų per tą laiką ką nors padega žaisdami su ugnimi. Ankstesniais tyrimais nustatyta, kad pagrindinis žaidimų su ugnimi motyvas yra smalsumas, o toks elgesys yra aktyviausias sulaukus 12 metų.

2002 metais Masačūsetso koalicijos vykdytos Jaunųjų padegėjų intervencijos programos inicijuoto tyrimo vykdytoja Irene Pinsonneault išsiaiškino kokie yra dažniausiai vaikams kylantys klausimai apie ugnį – jie buvo būtent tokie, kokių galima tikėtis iš instinktyvaus noro išmokti įkurti, kontroliuoti ir naudoti ugnį. Vaikams įdomiausia buvo sužinoti dėl ko ugnis yra tokia karšta, kaip maža ugnis tampa didele, dėl ko kai kurios liepsnos skleidžia dūmus, ar viskas gali degti, kaip apsisaugoti nuo ugnies išaugimo ir kaip užgesinti ugnį.

Bendruomenėse, kuriose ugnis yra kasdieninis įrankis, vaikai atsakymų į šiuos klausimus išmoksta iki septynerių metų. Etnografiniai duomenys rodo, kad vaikai didžiojoje dalyje tokių bendruomenių nuo pat kūdikystės stebi stebi suaugusiųjų veiksmus su ugnimi ir jau nuo trejų metų pradeda eksperimentuoti su ugnimi (įrenginėja mažas laužavietes, imituoja maisto gamybą, pavyzdžiui, kepa smėlio pyragus). Bėgant laikui jiems suteikiama vis daugiau atsakomybės ir suaugusiųjų naudojamos ugnies atžvilgiu ir sulaukę septynerių jie dažniausiai geba kontroliuoti ugnį. Nuo to amžiaus noras žaisti su ugnimi slopsta.

Pasak D. Fesslerio, Vakarų valstybėse daugelis mūsų neturi tokios galimybės artimai susipažinti su ugnimi. „Motyvai, skatinantys mokytis ugnies kontroliavimo, nėra pilnai patenkinami, todėl visą gyvenimą ugnis mus traukia labiau nei būtų įprasta aplinkoje, kurioje evoliucionavome“, - mano mokslininkas.

www.DELFI.lt
 
16
Vardas
Komentavimo taisyklės ir atsakomybė

Mokslas

„Žaidimų naujienos“: „Assassin‘s Creed Unity“ turi naują išleidimo datą

2014 rugsėjo mėn. 1 d. 16:34
„Žaidimų naujienos“: „Assassin‘s Creed Unity“ turi naują išleidimo datą
Šiandien „Žaidimų naujienose“ žiūrėkite: jau šį rudenį „Kinect“ įrenginį galėsime įsigyti atskirai; paskelbti šio mėnesio nemokami žaidimai „Xbox Live Gold“ ir „PlayStation Plus“ prenumeratoriams; „Among The Sleep“ – siaubas vaiko akimis ir dar daugiau naujienų iš žaidimų pasaulio.

Prisėskite. Patogiai, bet kur ir bet kada (1)

2014 rugsėjo mėn. 1 d. 16:23
Dėvima kėdė
Stopkadras/Youtube.com
Šiais visuotinio sėdėjimo laikais profesijų, kurių atstovai ant visą darbo dieną praleidžia ant kojų, aktualumas ir poreikis nė kiek ne menkesnis nei prieš dešimtmetį ar kitą. Slaugės ir slaugai, statybininkai ir statybininkės, kirpėjos ir kirpėjai, kulinarai ir kulinarės, automechanikai ir automechanikės. Sąrašą būtų galima tęsti. Tačiau tai jų fizinio nuovargio ir dėl to kenčiančios darbo kokybės nesumažins. O štai ši egzoskeletinė konstrukcija „Noonee“ tai padaryti gali. Naudojantis tokia, pailsėti galima net ir atliekant stovimą darbą.

Mokslininkai: ankstyvieji žmonės poravosi su visais, kurie buvo į juos panašūs (44)

2014 rugsėjo mėn. 1 d. 14:53
Neandertaliečiai sumedžiojo mamutą
AOP nuotr.
Šiuolaikinių žmonių evoliucijos medis yra labai jau šakotas ir vingiuotas – nors pastaruosius 10 000 metų mūsų planetoje nebuvo jokių kitų žmonėms „artimų giminaičių“, buvo metas, kai viena greta kitos gyveno net kelios susijusios rūšys.

Penkių mokslininkų gyvybės kaina nustatytas ebolos protrūkio šaltinis (53)

2014 rugsėjo mėn. 1 d. 12:19
Didžiausias istorijoje ebolos viruso protrūkis sėja mirtį Gvinėjoje, Liberijoje, Siera Leonėje ir Nigerijoje. Pacientų, sergančių šia negailestinga liga, būta Amerikoje ir Europoje. Bet pirminis protrūkio šaltinis iki šiol nebuvo žinomas – jį mokslininkai nustatė savo gyvybių kaina.

Mokslininkų klaida, pradanginusi nežemiškos gyvybės egzistavimo galimybę (65)

2014 rugpjūčio mėn. 31 d. 13:12
XIX a. astronomai buvo įsitikinę, kad žvaigždžių sistemos su planetomis susidarinėja visos Visatos kosminiuose ūkuose. Bet XX a. mokslininkai jų iškeltą idėją pavadino nesąmone ir pareiškė, kad mūsų Saulės sistema – išskirtinė. Ši klaida ištisiems dešimtmečiams sustabdė egzoplanetų ir nežemiškos gyvybės paieškas.