Kinijos kosmoso revoliucija: leis pirmąjį krovininį erdvėlaivį

 (4)
Kinija ruošiasi paleisti pirmąjį krovininį nepilotuojamą erdvėlaivį, turintį susijungti su šalies kosmine stotimi.
Kinija ir jos kosmoso programa
© Sipa / Scanpix

Naujausios kartos raketa „Long March 7“, nešanti kapsulę „Tianzhou 1“ startuos ketvirtadienį, 19 val. 41 min. vietos (14 val. 41 min. Lietuvos) laiku. Raketa kils iš naujausio Kinijos kosmodromo, esančio Venčange, pietinėje Hainano saloje.

Erdvėlaivis užprogramuotas atlikti mokslinių eksperimentų antrojoje Kinijos kosminėje stotyje „Tiangong 2“, kurioje šiuo metu žmonių nėra. Pernai du kinų astronautai šioje stotyje praleido 30 dienų.

Kinija paleido „Tiangong 2“ pirmtaką rugsėjį, o stoties pagrindinis modulis, sveriantis 20 tonų, bus iškėltas į orbitą ateinančiais metais. Užbaigta 60 tonų stotis turėtų pradėti darbą 2022 metais. Planuojama, kad ji veiks mažiausiai dešimtmetį.

Ryšys su pirmąja, dabar jau nebenaudojama eksperimentine kosmine stotimi „Tiangong 1“ buvo nutrauktas pernai. Planuojama, kad ji galiausiai sudegs Žemės atmosferoje.

Kinijai nebuvo leista prisijungti prie 420 tonų Tarptautinės kosminės stoties projekto, nes JAV įstatymai draudžia tokį bendradarbiavimą. Be to, susirūpinta, kad Kinijos kosminė programa yra pernelyg glaudžiai susijusi su kariniais tikslais.

Kinų pareigūnai šiuo metu ieško galimybių, kaip tarptautine paversti savo pačių programą, ir siūlo finansuoti kitų šalių misijas į „Tiangong 2“.

Kinija žmogų į kosmosą pirmąkart pasiuntė 2003 metais. Vėliau kinų astronautas išėjo į atvirą kosmosą, o šalies mėnuleigis „Yutu“ („Nefritinis triušis“) išriedėjo ant Mėnulio paviršiaus.

Be to, 2020 metais planuojama paleisti kitą savaeigį aparatą, turintį tyrinėti Marso paviršių ir pargabenti į Žemę grunto mėginių. Kinija taip pat siekia tapti pirmąja valstybe, įvykdžiusia minkštą nusileidimą iš Žemės nematomoje Mėnulio pusėje.

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Mokslas

JAV mokslininkai sukūrė superantibiotiką (1)

Jungtinių Valstijų mokslininkai sukūrė antibiotiko atmainą vankomiciną, galintį kovoti su superbakterijomis - organizmais, neįveikiamais taikant tradicinius gydymo metodus.

Žemė galėjo būti riestainio, kitaip - toro - formos (1)

Įprastai planetas įsivaizduojame kaip daugmaž rutulio formos objektus. Kai kurios planetos turi žiedus; jaunystėje žiedai ar diskai egzistavo prie daugelio planetų ir maitino jas medžiaga. O dabar pasiūlytas teorinis modelis, pagal kurį planetos gali būti ir toro - riestainio - formos.

Pirmieji banginiai buvo šuns dydžio ir staigiai užaugo: kas bus toliau? (1)

Banginiai – stambiausi mūsų planetos gyvūnai. Suaugęs mėlynasis banginis yra maždaug 25 metrų ilgio (būna iki 33 m), sveria iki 200 tonų, o jo širdis nedidelio automobilio dydžio. Mokslininkai jau seniai ieško atsakymo, kodėl banginiai išaugo tokie milžiniški.

Gali sukelti revoliuciją: sukurta stipriausia rūgštis (10)

Tyrėjai sukūrė stipriausią organinę rūgštį – komanda mano, ji gali sukelti baltymų analizės revoliuciją. Prieš ją neatsilaiko net pačios atspariausios molekulės: žadamas naujas proveržis chemijoje.

„Mokslo ekspresas“. XXI amžiaus vakcinos: vertybių perkainojimas

Kaip bakterijos priverčiamos bendradarbiauti su žmonėmis, kuriant visiškai saugias, į nosį purškiamas vakcinas nuo pneumokokinių infekcijų, ir kaip tikimasi iš esmės pagerinti lėtinės leukemijos gydymą, sukonstravus itin selektyvius bispecifinius antikūnus. Laidoje - apie inovacijas medicinoje, kurių bendraautoriai yra Lietuvos mokslininkai.