Kembridže įsitikino, kad Lietuva žiniomis neatsilieka nuo pasaulinio lygio

 (18)
Stažuotei į vieną geriausiai pasaulyje vertinamų Kembridžo (Jungtinė Karalystė) universitetą išvykę Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) robotų kūrėjai dr. Tomas Luneckas ir doktorantas Mindaugas Luneckas dalyvavo robotikos kūrybinėse dirbtuvėse. Ten susipažinę su pasaulinio garso mokslininkais suprato, jog lietuviai taip pat gali spręsti visam pasauliui aktualias mokslo problemas ir nė kiek neatsilikti nuo novatoriškų tendencijų.
Šešiakojis T. ir M. Luneckų robotas (VGTU nuotr.)

T. ir M. Luneckai jau yra sukūrę keletą robotų. Vienas jų – nelygiu paviršiumi galintis judėti šešiakojis robotas. Tomas šiuo metu tobulina judėjimą per nelygius paviršius, o Mindaugas dirba energijos sąnaudų mažinimo srityje, rašoma universiteto pranešime.

„Kembridžo universitete organizuojama mokykla ir dirbtuvės sutapo su mano doktorantūros darbo tema – „Šešiakojo roboto energijos sąnaudų minimizavimas“. Šis sutapimas parodė, jog šiuo metu svarbu ne tik paties roboto kūrimas, bet ir tai, kad jis būtų nekenksmingas aplinkai, mažiau sunaudotų energijos. Būtent todėl dabar tiriu roboto energijos sąnaudas įvairiomis sąlygomis ir priklausomybę nuo skirtingų parametrų. Galvoju parašyti adaptyvią programą, leidžiančią robotui judėti aplinkoje sunaudojant kiek įmanoma mažiau energijos“, – pasakojo VGTU doktorantas.

Kembridže dirbtuvių dalyviai buvo supažindinti su naujai sukurtais „Myorobotics“ rinkiniais, kurie yra skirti atkurti ir tirti robotus ar jų dalis, remiantis biologiniais organizmais. „Galima sakyti, kad tai mokomieji rinkiniai, kurie leidžia atlikti itin rimtus darbus. Mokslininkas gali susikonstruoti tai, ko jam reikia, ir ištirti konkretų robotą. Tai nebūtinai turi būti visas robotas. Galima konstruoti atskiras galūnes, pavyzdžiui, tik ranką ar koją“, – apie plačias naujų rinkinių galimybes pasakojo M. Luneckas.

VGTU doktorantą nustebino tai, jog paties Kembridžo universiteto mokslininkai ir visi darbuotojai buvo itin draugiški, buvo lengva prieiti prie daug pasiekusių mokslininkų ar profesorių ir pasisemti patirties bendraujant kaip su senu pažįstamu ar studijų draugu.

„Lietuvos mokslo įstaigoms iš vieno geriausių pasaulio universitetų taip pat reikėtų pasimokyti paprastumo. Tačiau visa kita – žinias ir gebėjimą dirbti profesionalioje tarptautinėje aplinkoje – Lietuva tikrai turi. Po stažuotės Kembridže supratau, jog Lietuvoje yra labai daug talentingų mokslininkų. Mūsų žinių bagažas tikrai neatsilieka nuo pasaulinio lygio. Galbūt reikėtų kiek daugiau reklamos ir, manau, lengvai galėtume įsilieti į pasaulinio lygio mokslo projektus ir susikurti tiek sau, tiek Lietuvai puikią ateitį“, – pasakojo VGTU doktorantas M. Luneckas.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Mokslas

„Mokslo sriuba“: ką veikti su 100 tūkst. tonų nuotekų dumblo? (3)

Pagalvoję apie miestų nuotekų valymo procesą, daugelis pirmiausia įsivaizduojame nosį riečiantį kvapą, ištisus kalnus po valymo likusių atliekų. Ir visgi svarbu suprasti, kad smarvė – daugeliu atvejų jau praeitis, o už nemalonų kvapą „atsakingas“ nuotekų dumblas yra labai vertingas produktas.

„Istorijos piliulės“: baltų kalbos (7)

Lietuvių ir latvių kalbos – vienintelės išlikusios gyvos kalbos iš baltų kalbų grupės. Tačiau jų buvimą primeną įvairūs vietų, upių, gyvenviečių vardai. Išnykusioms baltų kalboms Vilniaus Universitete yra skirtas labai gražus Petro Repšio paminklas.

„Istorijos piliulės“: kuršiai (7)

Kuršo pusiasalis ir Kuršių marios – pavadinimai atsiradę tik vėliau. Tačiau kuršiai buvo viena iš karingiausių bei versliausių prekeivių genčių Lietuvos teritorijoje.

Stebuklai tiesiai iš jūsų šaldiklio. „Mokslo pelėse“ visa tiesa apie šaltį

Kol šiluma vis dar neskuba į mūsų kraštą, „Mokslo pelės“ padės jums įtikinti vaikus, kad dar ne laikas nusimesti šiltesnius drabužius. Ketvirtojoje šio DELFI TV edukacinio ciklo laidoje profesorius Grūdas ir jo asistentas Pelas paaiškins mažylimas, kas yra šaltis, kokius pavojus jis kelia, ir kokius stebuklus su juo galima daryti.

„Mokslo ekspresas“: ekstremalių lazerių metas

Kam bus naudojamas unikalus, ultradidelio intensyvumo lazeris, kurį ką tik sukūrė Lietuvos mokslininkai ir inžieriai? Jis iš keliauja į Vengriją, kurioje netrukus pradės veikti vienas iš Ekstremalios šviesos infrastruktūros (ELI) mokslo centrų.