Kazimieras Černis – tarp pirmosios SOHO periodinės kometos atradėjų

2007 m. rugsėjo 25 d. buvo oficialiai patvirtinta, kad prie Saulės kas ketveri metai priartėja trumpaperiodė (SOHO) kometa, kuri arčiausiai iš visų – vos už 0,054 a. v. praskrieja pro Saulę.Vienas iš šios kometos atradėjų yra ir Lietuvos mokslininkas Kazimieras Černis.

Mokslininkai iki šiol yra aptikę apie 3 tūkst. kometų, tačiau iš jų tik apie 200 yra žinomos kaip periodinės, t. y. jų priartėjimai prie Saulės buvo stebėti daugiau negu du kartus, o jų orbitiniai periodai neviršija 200 metų. Naujų kometų paieškas paspartino jau dvyliktus metus skriejanti ESA/NASA kosminė observatorija SOHO, kurios nuotraukose astronomai atrado apie 1360 kometų. Tačiau kol kas tik vieną iš daugiau kaip tūkstančio SOHO kometų tėra pavykę išvysti ir antrąjį, ir trečiąjį kartą.

Pirmą kartą šią kometą SOHO nuotraukose 1999 m. rugsėjo 5 d. atrado australų astronomas Terry'is Lovejoy'is – ji buvo pavadinta C/1999 R1 (SOHO). Lygiai po ketverių metų, 2003 m. rugsėjo 8 d., VU Teorinės fizikos ir astronomijos instituto astronomas Kazimieras Černis SOHO nuotraukose atrado kometą C/2003 R5 (SOHO), kuri skriejo panašia orbita, kaip ir Lovejoy atrastoji C/1999 R1.

Kiek vėliau, 2005 m., Makso Planko Radioastronomijos instituto (Vokietija) doktorantas Sebastianas Hoenigas, detaliai išnagrinėjęs abiejų kometų stebėjimų duomenis, priėjo prie išvados, jog tai gali būti ta pati kometa, aplink Saulę skriejanti trumpu ketverių metų periodu. S. Hoenigas apskaičiavo ir datą, kada kitą kartą kometa priartės prie Saulės – 2007 m. rugsėjo 11 d. Ši prognozė pasirodė esanti nepaprastai tiksli – šių metų rugsėjo 10 d. kometų „medžiotojas“ iš Kinijos Bo Zhou dukart atrastąją kometą pastebėjo toje vietoje, kur ji ir turėjo būti. Kometa buvo pavadinta P/2007 R5(SOHO).

Tai labai reta kometa, kuri praskriejo visai netoli Saulės, tačiau nebuvo panaši į kometą. Nesimatė nei kometą gaubiančios komos, nei nusidriekusios uodegos. Tačiau fotometriniai stebėjimai aiškiai parodė, kad tai ne asteroidas, o kometa – perihelyje, kuomet P/2007 R5 buvo priartėjusi prie Saulės iki maždaug 8 mln. km (o tai sudaro vos 5 proc. nuotolio tarp Saulės ir Žemės), jos spindesys pašviesėjo apie milijoną kartų – net iki 6-ojo ryškio. Toks elgesys būdingas tik kometoms. Astronomai įvertino, jog P/2007 R5 turėtų būti maždaug 100–200 m skersmens. Taip arti Saulės gali garuoti branduolio paviršiaus silikatinė medžiaga. Todėl gali būti, kad iš kažkada suskilusios periodinės kometos išgaravus beveik visam ledui, liko tik plikas branduolys. Kol kas kometą galima stebėti tik nuotraukose, gautose iš kosminės observatorijos, tačiau ateityje ją bus bandoma įžvelgti ir nuo Žemės paviršiaus.

Astronomai iš Mažųjų Planetų Centro (JAV) apskaičiavo naują šios įdomios kometos orbitą pagal jos apsilankymus prie Saulės 1999, 2003 ir 2007 m. Kitas pasimatymas su "lietuviškąja" trumpaperiodine kometa laukia po ketverių metų – 2011 m. rugsėjo mėn.

Daugiau apie SOHO kometų atradimus ir jų paieškas (taip pat ir apie C/2003 R5) žr. K. Černio straipsnius: „Lietuvos Dangus“, 2006, p.112–128; „Lietuvos Dangus“, 2007, p.111–128.