Kas vyko paslaptingame tarpukario pastate, kuris kėlė siaubą kauniečiams?

 (62)
Tarpukariu Kaune įkurta Tyrimų laboratorija buvo pats inovatyviausias pastatas Baltijos šalyse. Viena svarbiausių jos paskirčių – galimybė tirti cheminį ginklą.
Tyrimų laboratorija
© KTU nuotr.

Skaičiuojant dabartinėmis kainomis, laboratorija kainavo panašiai kaip didžiausia regione „Žalgirio“ arena. Per karą nenukentėjusioje laboratorijoje su autentiška išlikusia įranga šiandien dirba Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto (KTU CTF) studentai.

Pranešime žiniasklaidai teigiama, kad 1918 m. valstybingumą atkūrusi Lietuva ginklus, sprogmenis ir kitą karo medžiagą pirkdavo užsienyje, tačiau šalyje nebuvo tinkamos laboratorijos ginkluotės kokybei patikrinti. Dėl valiutos stokos, aukštų kainų ir kitų ekonominių bei politinių problemų vyriausybė suskubo kurti vietinę ginklų pramonę, o kartu su ja ir tyrimų laboratoriją, kuri atliktų amunicijos ir gamyboje naudojamų žaliavų bei gaminių tyrimus.

Inovatyviausias to meto Lietuvos pastatas – Krašto apsaugos ministerijos Ginklavimo valdybos Tyrimų laboratorija – iškilo 1935 m. dabartiniame KTU Studentų miestelyje. Nei per Vokietijos, nei per Sovietų Sąjungos okupaciją pastatas nenukentėjo, buvo išsaugota ir iki šiol pagal paskirtį naudojama autentiška tarpukario įranga.

Projektui vadovavo kariškis

KTU Architektūros ir statybos instituto Architektūros ir urbanistikos tyrimų centro (AUTC) darbuotojas Paulius Tautvydas Laurinaitis teigia, jog Tyrimų laboratorijos kūrimas buvo sudėtingas procesas.

Nestandartinio išplanavimo ir specialaus įrengimo reikalavusios erdvės turėjo būti ypatingai apsaugotos nuo nelaimingų atsitikimų. Dėl šių priežasčių laboratorijos steigimo procesui vadovauti ėmėsi Ginklavimosi valdybos atstovas pulkininkas bei inžinierius Juozas Vėbra, vėliau tapęs ir šios laboratorijos viršininku. Chemijos mokslų daktaras pasisemti kūrybinių minčių ir idėjų keliavo į naujausias Europoje laboratorijas Vokietijoje, Belgijoje, Prancūzijoje, Šveicarijoje, Ispanijoje.

Laboratoriją suprojektavo vietinis specialistas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis, kuris yra itin vertinamas už savo indėlį į tarpukario Lietuvos architektūrą. Nors architektas tuo metu jau pasižymėjo itin ryškiais visuomeninės ir gyvenamosios paskirties pastatais, su tokiu sudėtingu projektu jam iki tol dar nebuvo tekę dirbti.

Tyrimų laboratorija su keliais pagalbiniais vienaukščiais pastatais iškilo 12 hektarų plote Žaliakalnyje, Ąžuolyno šiaurės rytų pakraštyje.

Vadino „Dujų fabriku“

Nemažai Žaliakalnio gyventojų reiškė nepasitenkinimą vyriausybės idėja padidintos rizikos laboratoriją statyti mieste. Kai kurie miestiečiai kylantį paslaptingą architektūros kūrinį praminė „Dujų fabriku“. Į gyventojų nepritarimą iš esmės nebuvo neatsižvelgta – 1932 m. pradėtos statybos buvo baigtos 1935 m. Skubant įgyvendinti nacionalinės svarbos objektą, projekto brėžiniai buvo rengiami vos spėjant užbėgti už akių statyboms.

„Šiandien atrodytų, jog tokio pobūdžio laboratorija turėtų būti statoma užmiestyje. Tokia mintis iš pradžių buvo svarstoma ir tuomet. Vis tik tuometinėje Lietuvos sostinėje ji atsirado dėl komunikacinių poreikių: laboratorijos reikmėms buvo reikalingi Vytauto Didžiojo universiteto ištekliai bei jo bibliotekos fondai, lengvai pasiekiamos turėjo būti krašto apsaugos administracinės institucijos“, – sakė P. T. Laurinaitis.

Statybinės medžiagos – vietinės, įranga – iš užsienio

Pasak prieškario specialistų, tuometinė tyrimų laboratorija buvo pati inovatyviausia ir moderniausia Baltijos regione. Tokį pripažinimą ji pelnė ne tik dėl stilingos ir itin modernios architektūros, bet ir dėl techninės įrangos.

Statybinės medžiagos daugiausia buvo lietuviškos, o mokslinė įranga importuota iš užsienio valstybių. Pagrindinė tyrimų aparatūra buvo pagaminta Prancūzijoje, mikroskopai, spektrografas, foto metrai ir elektros matavimo prietaisai – Vokietijoje, įvairius stiklinius prietaisus pagamino specialiai iš Čekoslovakijos kviesto meistro apmokyti vietiniai specialistai.

Laboratorijoje buvo įrengtos unikalios ištraukiamosios traukos spintos su individualiais keraminiais ventiliatoriais. Viena spintų – šarvuota, skirta darbui su pavojingomis medžiagomis. Pastatui, su didžiąją dalimi įrangos, per okupacinius laikotarpius nekilo grėsmė būti suniokotam, nes jis funkcionavo kaip vienalytis įrengimas, kuris negalėtų veikti išardžius svarbesnius įrengimus. Be to, tokio pobūdžio laboratorija buvo reikalinga visoms valdžioms.

Sudėtinga pastovaus slėgio vandens sistema palaikė nekintamą vakuumą aparatuose. Laboratorijoje buvo kintamoji ir nuolatinė elektros srovė, automatiniai telefonai, keltuvai, dušai, įrengta priešcheminė ir priešlėktuvinė slėptuvės.

Siekiant ypatingo saugumo, specialūs durų užraktai pagaminti Prancūzijoje. Buvo naudojami trys raktai: visraktis rakino visas duris, grupinis – vieno skyriaus visas duris, pavienis – vienas konkrečias duris.

Sprogimas žalos nepadarė

Atsižvelgiant į tuometinius santykius su kaimyninėmis šalimis, viena iš laboratorijos paskirčių buvo dirbti su cheminiu ginklu. Nors tarptautiniai susitarimai tokias karo priemones draudė, cheminė ginklo panaudojimo grėsmė buvo juntama. Laboratorijoje turėjo būti užtikrinama, kad, cheminio ginklo panaudojimo atveju, greitai būtų ištirtas medžiagų pobūdis, siekiant išvengti galimos žalos, žūčių.

„Lietuva tarpukariu turėjo daugiau ar mažiau įtemptus santykius su daugeliu savo kaimynių, todėl cheminio ginklo kūrimo klausimas buvo svarstomas nuolatos, tačiau svarbiausia buvo greita reakcija į sukeltus padarinius, jeigu toks ginklas būtų panaudotas prieš mus“, – teigė P. T. Laurinaitis.

Pavojingiems cheminiams bandymams buvo įrengtos žalvariu kaustytos traukos spintos. Patiems pavojingiausiems – speciali darbo vieta lauke ant stogo, kur nebuvo sąlygų kauptis pavojingoms dujoms.

Juostiniai langai turėjo sugerti sprogimo bangą nelaimės atveju, kad nenukentėtų pastato konstrukcija, o daugybės ant stogo esančių kaminų paskirtis buvo pavieniui išskirstyti iš skirtingų laboratorijų garuojančias medžiagas, kurios, patekusios į vieną kanalą, būtų galėjusios sukelti sprogimą. Šių utilitarių įrenginių dizainas yra vienas išskirtiniausių pastato estetinių elementų.

KTU darbuotojas bei doktorantas P. T. Laurinaitis teigė, jog sovietmečiu dėl nelaimingo atsitikimo laboratorijoje buvo įvykęs sprogimas, bet konstrukcijos, sukurtos atlaikyti panašias nelaimes, puikiai atliko savo darbą ir visą sprogimo bangą sugėrė specialiai tam pritaikyti langai, todėl pastatas nukentėjo minimaliai.

Vienas brangiausių tarpukario statinių

Dabartinė KTU Tyrimų laboratorija yra vienas svarbiausių tarpukario architektūros pavyzdžių ir stambiausias objektas, atspindintis Lietuvoje mažiau paplitusio grynojo funkcionalizmo bruožus. Nors pačio pastato statybos kaina nebuvo pernelyg išsiskirianti tuometiniame kontekste, tačiau bendra projekto vertė su visa moksline įranga pavertė jį vienu brangiausių tarpukario Lietuvoje atsiradusių objektų.

Skaičiuojant dabartinėmis kainomis, Tyrimų laboratoriją suprojektuoti, pastatyti ir įrengti kainavo maždaug tiek pat, kiek Kauno „Žalgirio“ areną, kurios sąmata siekia apie 40 mln. Eurų.

KTU Architektūros ir urbanistikos tyrimų centro darbuotojas P. T. Laurinaitis kartu su kolegomis iš nepriklausomos visuomeninės iniciatyvos „Ekskursas“ yra suorganizavęs ne vieną viešą ekskursiją kauniečiams po tarpukario paveldo pastatus. Gidu kartais tampančio mokslininko teigimu, buvusioji Tyrimų laboratorija domina įvairaus amžiaus žmones, o KTU CTF administracija noriai atveria unikalaus pastato duris besidomintiems Kauno modernistine architektūra, todėl ateityje planuojama surengti ir daugiau ekskursijų.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Mokslas

Nuo vaizdo sunku atplėšti akis: eksperimentas, kurį gali išbandyti kiekvienas (4)

Žinomas eksperimentas su aliejumi ir vandeniu. Šios medžiagos niekada nesusimaišo, nes vanduo yra polinė, o aliejus nepolinė cheminė medžiaga. Aliejus stabdo vandens judėjimą ir šių medžiagų sąveika sukuria nuostabų vaizdą. Bet ar žinojote, jog prie šių dviejų medžiagų pridėjus šiek tiek alkoholio prasideda visai kitokie procesai, kurių negali paaiškinti net fizikai?

Naujojoje Zelandijoje išbandyta raketa pasiekė kosmosą, bet ne orbitą (3)

Kalifornijoje įsikūrusi bendrovė „Rocket Lab“ ketvirtadienį paskelbė sėkmingai išbandžiusi savo sukonstruotą raketą nešėją, startavusią iš aikštelės Naujojoje Zelandijoje, nors raketa ir nepasiekė orbitos, kaip tikėtasi.

Žmonės keičia kosmoso orus (15)

Tai, kad žmonės keičia Žemės paviršių, tikrai jokia naujiena. Ar tai būtų žemdirbystė ir miestų statyba, ar klimato kaita ir paliekami ilgalaikiai pėdsakai uolienose, mūsų poveikis gimtajai planetai yra labai platus ir įvairialypis. Ir toks didelis, kad kai kurie geologai siūlo įvesti naują geologinę epochą – antropoceną (Anthropocene). O dabar aptikta įrodymų, kad žmonijos veikla turi poveikį net ir kosmoso orams.

Kaip juokiasi kutenama žiurkė? (15)

„Kutenimas – viena plačiausių ir mokslininkams sunkiausiai suprantamų temų“, – teigia Merilando universiteto (JAV) neuromokslininkas Robertas Provine`as, daugelį metų nagrinėjantis tokius reiškinius kaip kutulys, žagsulys, žiovulys ir net bezdulys. Kodėl iš visų jų išskirtinas būtent kutulys, portale bbc.com aptaria mokslo apžvalgininkas Joshas Gabbatissas.

Bazė Mėnulyje galėtų būti panaudota ir spermai saugoti (8)

Dažnai teigiama, kad žmonija Mėnulyje ateityje būtinai turės nuolatinę bazę. Ji galėtų padėti kurti dar didesnius kosmoso užkariavimo planus, vykdyti įvairius visatos tyrimus ar nuo žmonijos konfliktų apsaugoti kai kuriuos vertingus mūsų kultūros artefaktus o gal ir tarnautų kaip spermos bankas.