Kalėdų Senelio roges tempiantis Rudolfas yra patelė?

 (44)
Elnias Rudolfas
© Shutterstock nuotr.

Sunku patikėti, tačiau panašu, kad Kalėdų Senelio elnių kinkinio pažiba Rudolfas ir jo bendražygiai yra... ne visai tos lyties, kokią įsivaizduojame ir laikome savaime suprantama. Mokslininkų tvirtinimu, neįmanoma, jog Kalėdų Senelio roges temptų šiaurinių elnių patinėliai, rašo „Lifeslittlemysteries.com“. Kaip tai? Elnias Rudolfas – patelė?

Zoologai aiškina, kad gamtoje šiaurinių elnių patinai ragus nusimeta poravimosi sezonui baigiantis, t.y., gruodžio pradžioje. Tuo tarpu šiaurinių elnių patelės savo karūnų, nors ir ne tokių prašmatnių, nenusimeta visą žiemą.

Tai išeitų, kad Rudolfas ir visa jo kompanija – mergiotės?

„Panašu, kad taip“, - tvirtina šiaurinius elnius ir artimiausius jų giminaičius karibus (angl. - caribou) tyrinėjantis Aliaskos universiteto (JAV) Arkties biologijos instituto fiziologas Peris Barbosa (Perry Barboza).

Nepaisant lyties, Kalėdų Senelis „arkliukais“ sau pasirinko išties puikiai prie klimato sąlygų prisitaikiusį gyvūną, mat šiauriniai elniai yra pratę prie didelių šalčių. Šie raguočiai gyvena Aliaskoje, Kanadoje, Skandinavijoje, Rusijos šiaurėje. Minta skurdžia tundros augalija. Nors apkūniam Kalėdų Seneliui nuo šalčio gintis tenka raudonais velveto apdarais, roges traukiančių elnių kūnus dengia tankus kailis iš tuščiavidurių plaukelių – šiauriniai elniai gamtos aprūpinti išties gera šilumine izoliacija. Ypatingai veikia ir jų kraujo apytakos sistema.

Grįžtant prie elnių lyčių, iškyla dar vienas nesusipratimas. Nors į Kalėdų Senelio roges gali būti kinkomi ir elniai, ir elnės, vis dėlto labiau tikėtina, kad skraidymo režimu pas prie kalėdinių eglučių šeimininką vežti galėtų ne raguotosios patelės, o beragiai patinai. Kodėl?

Atėjus Kalėdų metui, patinų organizmuose kūno riebalai sudaro tik apie 5 proc. visos kūno masės, mat visas riebalų atsargas energijos pavidalu būna „sudeginę“ įvairiuose varginančiuose ir labai daug jėgų reikalaujančiuose poravimosi sezono „užsiėmimuose“ (pvz., kovose dėl širdies damų). O štai šiaurinių elnių patelės Kalėdas pasitinka net su 50 proc. riebalų atsargomis – pusę jų kūno masės sudaro riebalai.

„Tikri ruoniai ant kanopų!“ – pastebi minėtas šiaurinių elnių fiziologijos ekspertas iš Aliaskos universiteto P. Barbosa.

Patelių kūnus dengiantis riebalų sluoksnis pasturgalio srityje gali būti net 5 cm storio, todėl elnės net ir žemesnėje nei -40ºC temperatūroje išlieka šiltutėlės. Bet kaip jos geba skrieti „greičiau už erelius“, kaip kad pasakojama legendose? Matyt, Kalėdų stebuklai.

www.technologijos.lt
 
44
Vardas
Komentavimo taisyklės ir atsakomybė

Mokslas

Šlapimas: kada galima svarstyti, ar jį gerti? (32)

2014 spalio mėn. 25 d. 22:41
Per savo 127 valandas trukusį išbandymą riedulio prispaustas keliautojas Aaronas Ralstonas ryžosi gerti savo šlapimą, kad išliktų gyvas. Galiausiai jis nusikirto savo paties ranką ir išsilaisvino. Tai buvo kraštutinis išgyvenimo atvejis ir bene vienintelis kartas, kai dar galima svarstyti, ar negurkštelėti iš savo paties kranelio, rašo svetainė gizmodo.com.

Marse - tik merginos? Vyrus į Raudonąją planetą gabenti per brangu (57)

2014 spalio mėn. 24 d. 15:01
Erdvėlaivio Discovery įgulos narės - Naoko Yamazaki, Stephanie Wilson ir Dorothy Metcalf-Lindenburger
AP/Scanpix
„Nes taip būtų pigiau“, - trumpai ir aiškiai siūlymą pakomentavo NASA eksperimentinio projekto „Hi-Seas“, skirto astronautų adaptacijai Marse, dalyvė Kate Greene.

Kaune sukurta dešimtis kartų medicininius tyrimus pagreitinanti technologija (10)

2014 spalio mėn. 24 d. 12:55
Kauno technologijos universiteto (KTU) Medžiagų mokslo instituto (MMI) mokslininkai, kuria priemones, kurios padėtų medikams greičiau atlikti tyrimus. Taikant šią inovaciją, sutrumpėtų kankinamai ilgos valandos, kurias ligonis turi ištverti, laukdamas, kol paaiškės jo tyrimų rezultatai.

Saulė į mus atgręžė 14 kartų už Žemę didesnį gama žybsnių ir plazmos pabūklą (26)

2014 spalio mėn. 23 d. 18:19
Saulės dėmės AR 2192 ir Žemės dydžių palyginimas
NASA nuotr.
Pastaruosius mėnesius giliai įmigusi mūsų žvaigždė nei iš šio, nei iš to apsiginklavo neįprastai didele Jupiterio dydžio saulės dėme, kuri už mūsų planetą didesnė net 14 kartų. Neramu, nes toji dėmė per pastarąsias keletą parų paleido apie 10 vidutinės (M) ir didelės (X) galios žybsnių. Dar prastesnė naujiena, kad šis Jupiterio skersmens pabūklas artimiausiomis dienomis bus atgręžtas tiesiai į Žemę, o Saulę stebintys heliofizikai pateikia tokias prognozes: X klasės žybsnio tikimybė – 55 proc., o M – net 95 proc. Saulės paviršiuje - neramios dienos.

KTU mokslininkas: šviečiantys langai, suvyniojami televizoriai – nebe fantastika (6)

2014 spalio mėn. 23 d. 18:10
Ketvirtadienį Kauno technologijos universiteto (KTU) chemikui Juozui Vidui Gražulevičiui Taline įteiktas prestižinis apdovanojimas – 2014 m. Baltijos Asamblėjos mokslo premija. Pasiekimais chemijoje visame pasaulyje garsėjančio mokslininko teigimu, nors kol kas Nobelio premijos mums dar nereikėtų tikėtis, Lietuvos tyrėjai įneša svarų indėlį į ateities išradimus.