Kalėdų Senelio roges tempiantis Rudolfas yra patelė?

 (44)
Sunku patikėti, tačiau panašu, kad Kalėdų Senelio elnių kinkinio pažiba Rudolfas ir jo bendražygiai yra... ne visai tos lyties, kokią įsivaizduojame ir laikome savaime suprantama. Mokslininkų tvirtinimu, neįmanoma, jog Kalėdų Senelio roges temptų šiaurinių elnių patinėliai, rašo „Lifeslittlemysteries.com“. Kaip tai? Elnias Rudolfas – patelė?
Elnias Rudolfas
© Shutterstock nuotr.

Zoologai aiškina, kad gamtoje šiaurinių elnių patinai ragus nusimeta poravimosi sezonui baigiantis, t.y., gruodžio pradžioje. Tuo tarpu šiaurinių elnių patelės savo karūnų, nors ir ne tokių prašmatnių, nenusimeta visą žiemą.

Tai išeitų, kad Rudolfas ir visa jo kompanija – mergiotės?

„Panašu, kad taip“, - tvirtina šiaurinius elnius ir artimiausius jų giminaičius karibus (angl. - caribou) tyrinėjantis Aliaskos universiteto (JAV) Arkties biologijos instituto fiziologas Peris Barbosa (Perry Barboza).

Nepaisant lyties, Kalėdų Senelis „arkliukais“ sau pasirinko išties puikiai prie klimato sąlygų prisitaikiusį gyvūną, mat šiauriniai elniai yra pratę prie didelių šalčių. Šie raguočiai gyvena Aliaskoje, Kanadoje, Skandinavijoje, Rusijos šiaurėje. Minta skurdžia tundros augalija. Nors apkūniam Kalėdų Seneliui nuo šalčio gintis tenka raudonais velveto apdarais, roges traukiančių elnių kūnus dengia tankus kailis iš tuščiavidurių plaukelių – šiauriniai elniai gamtos aprūpinti išties gera šilumine izoliacija. Ypatingai veikia ir jų kraujo apytakos sistema.

Grįžtant prie elnių lyčių, iškyla dar vienas nesusipratimas. Nors į Kalėdų Senelio roges gali būti kinkomi ir elniai, ir elnės, vis dėlto labiau tikėtina, kad skraidymo režimu pas prie kalėdinių eglučių šeimininką vežti galėtų ne raguotosios patelės, o beragiai patinai. Kodėl?

Atėjus Kalėdų metui, patinų organizmuose kūno riebalai sudaro tik apie 5 proc. visos kūno masės, mat visas riebalų atsargas energijos pavidalu būna „sudeginę“ įvairiuose varginančiuose ir labai daug jėgų reikalaujančiuose poravimosi sezono „užsiėmimuose“ (pvz., kovose dėl širdies damų). O štai šiaurinių elnių patelės Kalėdas pasitinka net su 50 proc. riebalų atsargomis – pusę jų kūno masės sudaro riebalai.

„Tikri ruoniai ant kanopų!“ – pastebi minėtas šiaurinių elnių fiziologijos ekspertas iš Aliaskos universiteto P. Barbosa.

Patelių kūnus dengiantis riebalų sluoksnis pasturgalio srityje gali būti net 5 cm storio, todėl elnės net ir žemesnėje nei -40ºC temperatūroje išlieka šiltutėlės. Bet kaip jos geba skrieti „greičiau už erelius“, kaip kad pasakojama legendose? Matyt, Kalėdų stebuklai.

www.technologijos.lt
Registruoti (0) Anonimiški (44)
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Mokslas

Kas bendro tarp augančių kainų, atominių bombų ir bakterijų? (1)

Naujienų antraštės dažnai su džiaugsmu praneša apie ekonomikos, ūkio ir žmonių atlyginimų (o kartu, neišvengiamai, ir kainų) augimą. Žinios skuba mus informuoti apie ūgtelėjusią gerovę, o padidėjęs gyventojų skaičius yra pateikiamas kaip sensacija.

Šiąnakt Saturnas bus didelis kaip niekada (7)

Naktį iš gegužės 22-sios į 23-ją astronomijos gerbėjai turėtų traukti teleskopus, nes žieduotasis Saturnas bus kaip niekada ryškus. Apie 2.00 valandą Grinvičo laiku (5val. ryto vietos laiku) Žemė atsidurs tarp Saulės ir Saturno. Toks dangaus kūnų išsidėstymas vadinamas opozicija, jos metu stebima planeta yra arčiausiame atstume nuo Žemės, dėl to geriau matoma ir ryškesnė.

Mokslo ir verslo suartinimui Lietuvoje – revoliucinė naujovė (2)

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA), atsakinga už inovacijų politikos įgyvendinimą Lietuvoje, mokslininkams, mokslo įstaigoms bei verslui pristato naują sistemą ir veiklos įrankį. Tai – elektroniniai mokslo vartai, kurie leis daug efektyviau vykdyti bei užsakinėti mokslinius tyrimus ir pristatyti juos užsienio rinkoms.

Kuo arčiau Cereros, tuo daugiau mįslių: šviesa iš tolimos planetos primena miesto žiburius (78)

NASA zondas „Dawn“ dar labiau priartėjo prie nykštukinės planetos Cereros ir Žemėn parsiuntė iš beprecedenčio artumo darytų Cereros paviršiaus fotografijų. Ne, gluminantys šviesuliai iš ten niekur nedingo. Ir nors šviesuliai nuotraukose matomi gerokai aiškiau, įminti jų mįslės tai nepadėjo. Veikiau priešingai: iš arčiau nufotografuotos ryškios šviesos dėmės mokslininkams užminė naujų mįslių. Beje, spustelėkite fotografiją ir įsižiūrėkite – ar tie šviesuliai neprimena iš orbitos matomų Žemės miestų žiburių naktį?

Ko tikėtis iš „Šlovės laboratorijos“ finalo? Dalyvių prisistatymas

Šį šeštadienį vyksiančiame nacionaliniame mokslo komunikacijos konkurso „Šlovės laboratorija“ finale dalyvauja dvylika entuziastingų jaunųjų mokslininkų. Pasitelkdami įdomias, tačiau plačiajai visuomenei suprantamas alegorijas ir originalius palyginimus finalistai varžysis dėl galimybės atstovauti Lietuvai tarptautiniame „Šlovės laboratorijos“ („FameLab“) finale Jungtinėje Karalystėje. Kviečiame susipažinti su dalyviais ir jų mokslo kryptimis.