Kalėdų Senelio roges tempiantis Rudolfas yra patelė?

 (44)
Sunku patikėti, tačiau panašu, kad Kalėdų Senelio elnių kinkinio pažiba Rudolfas ir jo bendražygiai yra... ne visai tos lyties, kokią įsivaizduojame ir laikome savaime suprantama. Mokslininkų tvirtinimu, neįmanoma, jog Kalėdų Senelio roges temptų šiaurinių elnių patinėliai, rašo „Lifeslittlemysteries.com“. Kaip tai? Elnias Rudolfas – patelė?
Elnias Rudolfas
Foto: Shutterstock nuotr.

Zoologai aiškina, kad gamtoje šiaurinių elnių patinai ragus nusimeta poravimosi sezonui baigiantis, t.y., gruodžio pradžioje. Tuo tarpu šiaurinių elnių patelės savo karūnų, nors ir ne tokių prašmatnių, nenusimeta visą žiemą.

Tai išeitų, kad Rudolfas ir visa jo kompanija – mergiotės?

„Panašu, kad taip“, - tvirtina šiaurinius elnius ir artimiausius jų giminaičius karibus (angl. - caribou) tyrinėjantis Aliaskos universiteto (JAV) Arkties biologijos instituto fiziologas Peris Barbosa (Perry Barboza).

Nepaisant lyties, Kalėdų Senelis „arkliukais“ sau pasirinko išties puikiai prie klimato sąlygų prisitaikiusį gyvūną, mat šiauriniai elniai yra pratę prie didelių šalčių. Šie raguočiai gyvena Aliaskoje, Kanadoje, Skandinavijoje, Rusijos šiaurėje. Minta skurdžia tundros augalija. Nors apkūniam Kalėdų Seneliui nuo šalčio gintis tenka raudonais velveto apdarais, roges traukiančių elnių kūnus dengia tankus kailis iš tuščiavidurių plaukelių – šiauriniai elniai gamtos aprūpinti išties gera šilumine izoliacija. Ypatingai veikia ir jų kraujo apytakos sistema.

Grįžtant prie elnių lyčių, iškyla dar vienas nesusipratimas. Nors į Kalėdų Senelio roges gali būti kinkomi ir elniai, ir elnės, vis dėlto labiau tikėtina, kad skraidymo režimu pas prie kalėdinių eglučių šeimininką vežti galėtų ne raguotosios patelės, o beragiai patinai. Kodėl?

Atėjus Kalėdų metui, patinų organizmuose kūno riebalai sudaro tik apie 5 proc. visos kūno masės, mat visas riebalų atsargas energijos pavidalu būna „sudeginę“ įvairiuose varginančiuose ir labai daug jėgų reikalaujančiuose poravimosi sezono „užsiėmimuose“ (pvz., kovose dėl širdies damų). O štai šiaurinių elnių patelės Kalėdas pasitinka net su 50 proc. riebalų atsargomis – pusę jų kūno masės sudaro riebalai.

„Tikri ruoniai ant kanopų!“ – pastebi minėtas šiaurinių elnių fiziologijos ekspertas iš Aliaskos universiteto P. Barbosa.

Patelių kūnus dengiantis riebalų sluoksnis pasturgalio srityje gali būti net 5 cm storio, todėl elnės net ir žemesnėje nei -40ºC temperatūroje išlieka šiltutėlės. Bet kaip jos geba skrieti „greičiau už erelius“, kaip kad pasakojama legendose? Matyt, Kalėdų stebuklai.

www.technologijos.lt
Registruoti (0) Anonimiški (44)
Parašykite savo komentarą
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Mokslas

Po paslaptingų signalų tyrimo kilo įtarimas, kad Visatoje esame ne vieni (56)

Iš tolimo kosmoso atkeliaujantys signalai sudaro matematinę seką – dėl to mokslininkai įtaria, kad tai gali būti nežemiškos technologijos veikimo požymis.

Kaip kalbėtis su mokslo faktų nepripažįstančiu žmogumi? (50)

Buvusi Lietuvos krašto apsaugos ministrė pareiškė, kad ji „netiki klimato atšilimu“, populiarus apžvalgininkas Andrius Užkalnis nuolat šaiposi ir vos ne vadina tai „sąmokslu“. Lietuvoje organizuotų Reigano klubų nariai, imituodami JAV konservatorius, varžosi, kas labiau sukritikuos klimato kaitą – reiškinį, dėl kurio mokslo pasaulyje senai egzistuoja konsensusas.

„Google“ efektas: žmonės mano esą protingesni, nei yra iš tiesų (34)

Žmonės, dažnai besinaudojantys „Google“, „Yahoo“ ar „Bing“ paieškų varikliais, paprastai mano, kad yra protingesni, nei yra iš tikrųjų – taip yra dėl to, kad po jų pirštų galiukais nuolat slepiasi viso pasaulio išmintis, tikina Jeilio universiteto (JAV) psichologai.

Kas nutinka žmogaus kūnui ilgą laiką gyvenant kosminėje stotyje? (7)

Gyvenimas mikrogravitacijos pasaulyje, kur nuo kosmoso vakuumo skiria vos keletas centimetrų, nemenkai veikia žmogaus kūną.

Portugalijoje rado dinozaurų laikų milžiniškos amfibijos fosilijų (4)

Portugalijos mokslininkai aptiko didžiulės amfibijos, gyvenusios dinozaurų klestėjimo laikais, fosilijų. Šiam gyvūnui didžiausio plėšrūno Žemėje titulas priklausė apie 228 mln. metų.