Kalėdų Senelio roges tempiantis Rudolfas yra patelė?

 (44)
Elnias Rudolfas
© Shutterstock nuotr.

Sunku patikėti, tačiau panašu, kad Kalėdų Senelio elnių kinkinio pažiba Rudolfas ir jo bendražygiai yra... ne visai tos lyties, kokią įsivaizduojame ir laikome savaime suprantama. Mokslininkų tvirtinimu, neįmanoma, jog Kalėdų Senelio roges temptų šiaurinių elnių patinėliai, rašo „Lifeslittlemysteries.com“. Kaip tai? Elnias Rudolfas – patelė?

Zoologai aiškina, kad gamtoje šiaurinių elnių patinai ragus nusimeta poravimosi sezonui baigiantis, t.y., gruodžio pradžioje. Tuo tarpu šiaurinių elnių patelės savo karūnų, nors ir ne tokių prašmatnių, nenusimeta visą žiemą.

Tai išeitų, kad Rudolfas ir visa jo kompanija – mergiotės?

„Panašu, kad taip“, - tvirtina šiaurinius elnius ir artimiausius jų giminaičius karibus (angl. - caribou) tyrinėjantis Aliaskos universiteto (JAV) Arkties biologijos instituto fiziologas Peris Barbosa (Perry Barboza).

Nepaisant lyties, Kalėdų Senelis „arkliukais“ sau pasirinko išties puikiai prie klimato sąlygų prisitaikiusį gyvūną, mat šiauriniai elniai yra pratę prie didelių šalčių. Šie raguočiai gyvena Aliaskoje, Kanadoje, Skandinavijoje, Rusijos šiaurėje. Minta skurdžia tundros augalija. Nors apkūniam Kalėdų Seneliui nuo šalčio gintis tenka raudonais velveto apdarais, roges traukiančių elnių kūnus dengia tankus kailis iš tuščiavidurių plaukelių – šiauriniai elniai gamtos aprūpinti išties gera šilumine izoliacija. Ypatingai veikia ir jų kraujo apytakos sistema.

Grįžtant prie elnių lyčių, iškyla dar vienas nesusipratimas. Nors į Kalėdų Senelio roges gali būti kinkomi ir elniai, ir elnės, vis dėlto labiau tikėtina, kad skraidymo režimu pas prie kalėdinių eglučių šeimininką vežti galėtų ne raguotosios patelės, o beragiai patinai. Kodėl?

Atėjus Kalėdų metui, patinų organizmuose kūno riebalai sudaro tik apie 5 proc. visos kūno masės, mat visas riebalų atsargas energijos pavidalu būna „sudeginę“ įvairiuose varginančiuose ir labai daug jėgų reikalaujančiuose poravimosi sezono „užsiėmimuose“ (pvz., kovose dėl širdies damų). O štai šiaurinių elnių patelės Kalėdas pasitinka net su 50 proc. riebalų atsargomis – pusę jų kūno masės sudaro riebalai.

„Tikri ruoniai ant kanopų!“ – pastebi minėtas šiaurinių elnių fiziologijos ekspertas iš Aliaskos universiteto P. Barbosa.

Patelių kūnus dengiantis riebalų sluoksnis pasturgalio srityje gali būti net 5 cm storio, todėl elnės net ir žemesnėje nei -40ºC temperatūroje išlieka šiltutėlės. Bet kaip jos geba skrieti „greičiau už erelius“, kaip kad pasakojama legendose? Matyt, Kalėdų stebuklai.

www.technologijos.lt
 
44
Vardas
Komentavimo taisyklės ir atsakomybė

Mokslas

„Mokslo ekspresas“: kalbų gyvybė ir mirtis skaitmeniniame amžiuje (2)

2014 lapkričio mėn. 23 d. 10:41
Ar lietuvių kalbai gresia išnykti globalioje skaitmeninėje eroje? Šįkart laidoje - apie Lietuvos kalbos sintezatorių ir kitas mokslininkų kuriamas programas, kurias įdiegus išmanieji įrenginiai supras lietuviškai ištartas komandas.

Mokslininkai pasigedo žvaigždžių: jas surijo tamsioji materija? (55)

2014 lapkričio mėn. 22 d. 13:42
Pac-Man
AOP nuotr.
Mokslininkai teigia, kad tamsioji materija besisukančias žvaigždes netoli mūsų galaktikos centro galėjo paversti juodosiomis bedugnėmis. Toje vietoje mokslininkai tikėjosi aptikti daugybę tankių, besisukančių žvaigždžių, vadinamų pulsarais, kurių Paukščių take yra gana daug.

Mokslininkai galbūt įminė mįslę, kuri Ch. Darwiną kamavo iki pat mirties (123)

2014 lapkričio mėn. 23 d. 10:03
Charlesas Darwinas
AOP nuotr.
Mokslininkai po dviejų skirtingų mokslinių tyrimų linijų ką tik paskelbė rezultatus, kurie galėtų išspręsti „Darwino dilemą“ – paslaptį, kuri kankino evoliucijos tėvą iki pat jo mirties daugiau nei prieš šimtą metų.

Paskelbtas „Philae“ atsitrenkimo į kometą garso įrašas (32)

2014 lapkričio mėn. 21 d. 14:11
Pastarąją savaitę daugiausiai dėmesio sulaukiantis mokslinis projektas – zondo „Rosetta“ autonominio modulio „Philae“ nusileidimas ant Čiuriumovo-Gerasimenkos kometos – papildytas dar vienu labai įdomiu dabar jau viešai prieinamu punktu. „Philae“ akustiniai jutikliai užregistravo traškų bumbtelėjimą į kometos paviršių.

Juodosios bedugnės net milijardų šviesmečių atstumais rikiuojasi į tvarkingas eilutes (49)

2014 lapkričio mėn. 21 d. 13:52
Taip iš tiesų turėtų atrodyti juodoji bedugnė
Stopkadras/Youtube.com
Supermasyviąsias juodąsias bedugnes, kurios dažniausiai tūno galaktikų centruose, skiria nesuvokiami toliai – milijonai ir net milijardai šviesmečių. Galima įsivaizduoti mokslininkų nustebimą išsiaiškinus, kad šitokiais atstumais viena nuo kitos nutolusios visatos siaubūnės darniai lygiuoja, tarsi visatoje jos lyg karoliukai būtų suvertos ant kažkokių išsiraizgiusių neapčiuopiamų gijų.