Kalėdų Senelio roges tempiantis Rudolfas yra patelė?

 (44)
Elnias Rudolfas
© Shutterstock nuotr.

Sunku patikėti, tačiau panašu, kad Kalėdų Senelio elnių kinkinio pažiba Rudolfas ir jo bendražygiai yra... ne visai tos lyties, kokią įsivaizduojame ir laikome savaime suprantama. Mokslininkų tvirtinimu, neįmanoma, jog Kalėdų Senelio roges temptų šiaurinių elnių patinėliai, rašo „Lifeslittlemysteries.com“. Kaip tai? Elnias Rudolfas – patelė?

Zoologai aiškina, kad gamtoje šiaurinių elnių patinai ragus nusimeta poravimosi sezonui baigiantis, t.y., gruodžio pradžioje. Tuo tarpu šiaurinių elnių patelės savo karūnų, nors ir ne tokių prašmatnių, nenusimeta visą žiemą.

Tai išeitų, kad Rudolfas ir visa jo kompanija – mergiotės?

„Panašu, kad taip“, - tvirtina šiaurinius elnius ir artimiausius jų giminaičius karibus (angl. - caribou) tyrinėjantis Aliaskos universiteto (JAV) Arkties biologijos instituto fiziologas Peris Barbosa (Perry Barboza).

Nepaisant lyties, Kalėdų Senelis „arkliukais“ sau pasirinko išties puikiai prie klimato sąlygų prisitaikiusį gyvūną, mat šiauriniai elniai yra pratę prie didelių šalčių. Šie raguočiai gyvena Aliaskoje, Kanadoje, Skandinavijoje, Rusijos šiaurėje. Minta skurdžia tundros augalija. Nors apkūniam Kalėdų Seneliui nuo šalčio gintis tenka raudonais velveto apdarais, roges traukiančių elnių kūnus dengia tankus kailis iš tuščiavidurių plaukelių – šiauriniai elniai gamtos aprūpinti išties gera šilumine izoliacija. Ypatingai veikia ir jų kraujo apytakos sistema.

Grįžtant prie elnių lyčių, iškyla dar vienas nesusipratimas. Nors į Kalėdų Senelio roges gali būti kinkomi ir elniai, ir elnės, vis dėlto labiau tikėtina, kad skraidymo režimu pas prie kalėdinių eglučių šeimininką vežti galėtų ne raguotosios patelės, o beragiai patinai. Kodėl?

Atėjus Kalėdų metui, patinų organizmuose kūno riebalai sudaro tik apie 5 proc. visos kūno masės, mat visas riebalų atsargas energijos pavidalu būna „sudeginę“ įvairiuose varginančiuose ir labai daug jėgų reikalaujančiuose poravimosi sezono „užsiėmimuose“ (pvz., kovose dėl širdies damų). O štai šiaurinių elnių patelės Kalėdas pasitinka net su 50 proc. riebalų atsargomis – pusę jų kūno masės sudaro riebalai.

„Tikri ruoniai ant kanopų!“ – pastebi minėtas šiaurinių elnių fiziologijos ekspertas iš Aliaskos universiteto P. Barbosa.

Patelių kūnus dengiantis riebalų sluoksnis pasturgalio srityje gali būti net 5 cm storio, todėl elnės net ir žemesnėje nei -40ºC temperatūroje išlieka šiltutėlės. Bet kaip jos geba skrieti „greičiau už erelius“, kaip kad pasakojama legendose? Matyt, Kalėdų stebuklai.

www.technologijos.lt
 
44
Vardas
Komentavimo taisyklės ir atsakomybė

Mokslas

„Mokslo ekspresas“: tarmės, arba kalbos geologija

2014 balandžio mėn. 20 d. 09:59
Kalba – bene didžiausias mūsų turtas ir tautos tapatybės pagrindas, todėl itin svarbu kuo geriau suprasti jos kaitos mechanizmus. Geolingvistika arba kalbos geografija tyrinėja kalbų ar tarmių pasiskirstymą įvairiose teritorijose. Tai leidžia sužinoti kalbų evoliuciją erdvėje ir laike.

„Mokslo sriuba“: apie slėgį ir milžinišką lietuvių išradimą (12)

2014 balandžio mėn. 19 d. 15:44
Kas būtų, jei paimtume dujų balioną ir į jį pripumpuotume oro? Ne kažin kas. Tačiau jei jį įmontuotume į automobilį... Kompanija „PSA Peugeot Citroën“ 2016 metais į prekybą žada paleisti hibridinį automobilį varomą suspaustu oru ir benzinu. Teigiama, kad suslėgto oro technologija išlaidas benzinui leis sumažinti net iki 80 procentų.

Paleontologai rado ankstyviausio augalėdžių protėvio fosilijų (3)

2014 balandžio mėn. 19 d. 15:18
Paleontologai rado ankstyviausio augalėdžių protėvio fosilijų
AP/Scanpix
Paleontologai rado seniausių žinomų sausumos augalėdžių protėvių liekanų – suakmenėjusius prieš 300 mln. metų gyvenusio padaro kaulų.

„SpaceX“ kosminė kapsulė skrieja link tarptautinės stoties (5)

2014 balandžio mėn. 19 d. 11:09
„SpaceX“ kosminė kapsulė skrieja link tarptautinės stoties
AP/Scanpix
Privati JAV firma „SpaceX“ penktadienį paleido nepilotuojamą kapsulę „Dragon“ Tarptautinės kosminės soties (TKS) link. Šia, jau trečiąja kelione į TKS gabenamos atsargos ir įranga orbitinei laboratorijai.

„Mokslas ir menas“: grobikiškos žuvys iš Baltijos pajūrio išstumia retus paukščius (6)

2014 balandžio mėn. 19 d. 11:04
„Mokslas ir menas“: grobikiškos žuvys iš Baltijos pajūrio išstumia retus paukščius
Iš tolimų kraštų atklydusios ar atvežtos rūšys – viena opiausių šių dienų ekologinių problemų. Dar vadinamos invazinėmis, augalų ar gyvūnų rūšys naujoje aplinkoje labai greitai įsitvirtina, pradeda veistis, konkuruoja ar net išstumia kitas rūšis, bei sutrikdo visą ekosistemose vyraujančią pusiausvyrą.