Kaip neapakti stebint Saulės užtemimą?

 (16)
Jeigu gegužės 20 d. būsite kur nors Azijoje, Australijoje ar vakarinėje JAV pakrantėje, turėsite puikią progą stebėti saulės užtemimą. Kai kuriose vietovėse užtemimas bus išskirtinai gražus – bus matomas ugnies žiedas aplink Mėnulį. Tačiau, kaip sako astronomai, į Saulę galima žiūrėti du kartus – vieną kartą kaire akimi, o kitą – dešine, todėl norint išsaugoti regėjimą būtina tinkamai pasiruošti, rašo lifeslittlemysteries.com.
© Reuters/Scanpix

Saulė gali pažeisti akis net ir tuo atveju, jei didžiąją dalį iš jos atkeliaujančios šviesos užstoja Mėnulis. Lygiai kaip lęšis gali sufokusuoti Saulės šviesą į vieną tašką ir įžiebti ugnį, akies lęšiukas gali sufokusuoti Saulės šviesą į vieną tinklainės tašką ir ją nudeginti. O kadangi tinklainėse skausmo receptorių nėra, regos galite negrįžtamai netekto to net nepajutę. Taigi, patarimas labai aiškus: niekuomet nežiūrėkite tiesiai į Saulę, net užtemimo metu.

Bet žiūrėti netiesiogiai galima. Geriausias ir pigiausias būdas saugiai stebėti Saulės užtemimą – pasinaudojant paprasta „pinhole“ kamera. Ją galima pasigaminti iš paprasčiausių dalykų, kuriuos rasite namie: dėžės (tiks nuo batų), nedidelio gabalėlio folijos, balto popieriaus lapo, lipnios juostos, adatos ir peilio popieriaus pjovimui. Štai kaip pasigaminti Saulės stebėjimo įrangą:

1. Dėžėje netoli briaunos išpjaukite nedidelę (maždaug 2-3 cm skersmens) skylutę.

2. Lipnia juosta pritvirtinkite foliją prie išpjautosios skylės kraštų taip, kad ji būtų visiškai uždengta.

3. Adata pradurkite mažą skylutę folijos centre.

4. Dėžės viduje, ant priešingos sienelės nei išpjovėte skylutę, lipnia juosta priklijuokite balto popieriaus lapą. Popieriaus padėtis turo būti tokia, kad per skylutę į dėžę patenkanti šviesa kristų ant popieriaus. Popierius ir bus ekranas, kuriame stebėsite Saulės užtemimą.

5. Išpjaukite maždaug 2-3 centimetrų skylę netoli „ekrano“ (balto popieriaus lapo) šoninėje dėžės sienelėje – tai bus stebėjimo skylė, per kurią stebėsite popierių. Jos padėtis turi būti tokia, kad žiūrėdami kampu matytumėte popierių dėžės viduje.

Atėjus užtemimo laikui batų dėžę laikykite taip, kad šviesos kryptis būtų lygiagreti tiesei, sudaromai folija uždengtos skylutės ir balto popieriaus ekrano. Stovėkite taip, kad žiūrint pro stebėjimo skylutė matytumėte mažą šviesos rutuliuką ekrane – tai yra Saulės atvaizdas. Užtemimo metu matysite kaip Saulės diską uždengia Mėnulis.

Jeigu norite sužinoti, kuriose vietose ir kuriuo metu bus matomas išskirtinio grožio Saulės užtemimas, apsilankykite svetainėje „timeanddate.com“.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Mokslas

„Mokslo sriuba“: ką veikti su 100 tūkst. tonų nuotekų dumblo? (3)

Pagalvoję apie miestų nuotekų valymo procesą, daugelis pirmiausia įsivaizduojame nosį riečiantį kvapą, ištisus kalnus po valymo likusių atliekų. Ir visgi svarbu suprasti, kad smarvė – daugeliu atvejų jau praeitis, o už nemalonų kvapą „atsakingas“ nuotekų dumblas yra labai vertingas produktas.

„Istorijos piliulės“: baltų kalbos (7)

Lietuvių ir latvių kalbos – vienintelės išlikusios gyvos kalbos iš baltų kalbų grupės. Tačiau jų buvimą primeną įvairūs vietų, upių, gyvenviečių vardai. Išnykusioms baltų kalboms Vilniaus Universitete yra skirtas labai gražus Petro Repšio paminklas.

„Istorijos piliulės“: kuršiai (7)

Kuršo pusiasalis ir Kuršių marios – pavadinimai atsiradę tik vėliau. Tačiau kuršiai buvo viena iš karingiausių bei versliausių prekeivių genčių Lietuvos teritorijoje.

Stebuklai tiesiai iš jūsų šaldiklio. „Mokslo pelėse“ visa tiesa apie šaltį

Kol šiluma vis dar neskuba į mūsų kraštą, „Mokslo pelės“ padės jums įtikinti vaikus, kad dar ne laikas nusimesti šiltesnius drabužius. Ketvirtojoje šio DELFI TV edukacinio ciklo laidoje profesorius Grūdas ir jo asistentas Pelas paaiškins mažylimas, kas yra šaltis, kokius pavojus jis kelia, ir kokius stebuklus su juo galima daryti.

„Mokslo ekspresas“: ekstremalių lazerių metas

Kam bus naudojamas unikalus, ultradidelio intensyvumo lazeris, kurį ką tik sukūrė Lietuvos mokslininkai ir inžieriai? Jis iš keliauja į Vengriją, kurioje netrukus pradės veikti vienas iš Ekstremalios šviesos infrastruktūros (ELI) mokslo centrų.