Paryžiaus klimato kaitos konferencijoje priimtų pasižadėjimų tikrai nepakaks sustabdyti planetos šilimą, tad artimiausioje ateityje daugės vietovių, kuriose klimatinės sąlygos taps ekstremalios. Ir jei uraganai pralekia greitai, bet jų sukeliami nuostoliai būna ryškūs, tai sausros ateina ilgam ir jų poveikis sunkiai prognozuojamas ir labai žalingas.
Todėl Keiptauno universiteto molekulinės biologijos profesorė Jill Farrant ieško metodų perprasti sausroms atsparių augalų genetinį kodą. Pasaulyje yra žinoma daugiau nei 130 tokių augalų rūšių – jos sugeba be vandens ištverti metų metus. Šie augalai elgiasi tarsi sėklos – prasidėjus sausrai, jie visiškai išdžiūsta ir atrodo žuvę, tačiau, kai iš dangaus pasipila lietus, ši flora tarsi prisikelia iš numirusiųjų – per kelias valandas atsigauna ir sužaliuoja, tarsi kelių sausros metų nė nebūtų. Vienas žinomiausių tokių nemirtingų augalų yra Myrothamnus flabellifolius, gaminantis antioksidantus, apsaugančius jį sausros periodu. Beje, šis augalas naudojamas Giorgio Armani mados namų kosmetikos gaminiuose.
Mokslininkė sako, kad jos tikslas padėti ūkininkams, kuriuos šiandien kankina vis dažnesni sausrų periodai, ateityje priversiantys didžiules žmonių populiacijas migruoti į kitas vietas, nes namuose jie tiesiog neturės ką valgyti. Ir tada šiandienos dilemos dėl kelių milijonų pabėgėlių iš Vidurio rytų atrodys kaip smulkus lietus prieš didžiulę audrą.
J.Farrant tėvas buvo ūkininkas, tad daug laiko vaikystėje ji praleido gamtoje ir pirmą kartą su nemirtingu augalu susidūrė dar būdama devynerių. „Aš rašiau savo dienoraštyje apie augalą, kuris mirė ir po lietaus prisikėlė,“ – prisimena profesorė. 1994-aisiais ji pradėjo tyrinėti tokius augalus ir šiandien yra kiečiausia savo srities ekspertė.
Kintant žemės klimatui, sausros yra neišvengiamos. Štai Jungtinių Tautų duomenimis, apie 2030-uosius kukurūzų derlius pietinėje Afrikos žemyno dalyje sumažės trečdaliu. Ir nors Paryžiaus konferencijoje buvo pasirašytas susitarimas, kad visos pasaulio valstybės prisidės stabdant vidutinės planetos temperatūros kilimą, šiandien reikia galvoti ir apie adaptavimąsi prie pasikeitusio klimato.
Šiandien J.Farrant tyrinėja abisininę posmilgę, dar žinomą kaip tefas – šis augalas yra vienas pagrindinių maistinių javų Etiopijoje, žmonių prijaukintas kelis tūkstančius metų prieš mūsų erą.
Mokslininkė ieško būdų, kaip galima būtų šį javą paversti atspariu sausrai, tiesiog aktyvavus tuos pačius genus, kurie yra atsakingi už nemirtingų augalų savybes. Jei J.Farrant pavyktų „įjungti“ šiuos genus maistiniuose augaluose, tai galėtų padėti išgyventi daugeliui pasaulio ūkininkų. „Jei ilgai nelyje, ūkininkui bent jau nereikės nerimauti, kad jo javai sudžius – tereikia tik šiek tiek vandens iš dangaus ir augalai vėl žali,“ – prognozuoja J.Farrant. Visų labui reikėtų tikėtis, kad šiai genialiai mokslininkei pavyks tai pasiekti ir ji sukurs dar vieną Žaliąją revoliuciją, panašią į tą, kuri įvyko septintajame XX a. dešimtmetyje.
