Ir ją itin nustebino mokinių reakcija: maždaug 300 mokinių jai plojo atsistoję, rašo „The Atlantic“.
S. Mitchell yra pripažinta ir daug apdovanojimų pelniusi mokytoja. Ji sakė, kad neseniai sulauktos mokinių ovacijos tik patvirtina jos „metrinės misijos“ svarbą.
„Buvo nuostabu sulaukti tokios paramos iš vaikų. Tai darau dėl mūsų ateities“, – sakė ji. S. Mitchell yra šių metų JAV energetikos departamento Alberto Ensteino stipendinininkė, jos buvo paprašyta sukurti mokomąjį vaizdo įrašą kitiems mokytojams, kad šie suprastų ir galėtų be vargo mokyti vaikus metrinės matų sistemos.
S. Mitchell ir daugelis kitų švietimo sistemos atstovų save laiko metrinės sistemos šalininkais ir tikrai yra susipažinę su nesutarimais ir nuomonių skirtumais šiuo klausimu. Ji pamena, kaip kartą paskambino į savo vietinį (tarptautinį) oro uostą informuoti, kad čia įrengtame naujame stende temperatūra nurodoma tik laipsniais pagal Farenheito skalę kartu nenurodant temperatūros pagal Celsijų (techniškai Celsijaus skalė net nepriklauso metrinei sistemai, tačiau dauguma amerikiečių mano priešingai). Labai greitai kilo didžiulis skandalas, S. Mitchell atsidūrė vietos radijuje, apie ją parašė vietos laikraštis. Vėliau ji feisbuke net susilaukė grasinimų.
Priešiškumo bangą moteris atlaikė. Šiuo metu Sirakūzų universitete ji siekia daktaro laipsnio ir tyrinėja, kodėl metrinė sistema prigijo visose išsivysčiusiuose šalyse – kone visur, išskyrus Jungtines Valstijas.
„Vienas pirmųjų klausimų, kuriuos sau uždaviau, buvo „Kodėl mes neįsivedėme metrinės sistemos?, – S. Mitchell. – Tiesa yra ta, kad tai padarėme prieš daugelį metų. Na, iš tiesų ir taip, ir ne. Nors daugelis JAV kompanijų – nuo vaisvandenių ir alkoholinių gėrimų iki automobilių, fotoįrangos ir vaistų gamintojų – ir net JAV kariuomenė iš esmės naudoja metrinę sistemą, kasdieniame amerikiečių gyvenime – svorio matai, patiekalų receptai ir kelio ženklai – vis dar naudojami amerikietiškoji matų sistema. Galutinai prie metrinės sistemos neperėjo ir švietimo sistema.
„Galėčiau pasakyti, kad Jungtinės Valstijos mažiausiai 40 proc., gal net šiek tiek daugiau nei 50 proc. procentų, yra šalis, kurioje praktiškai naudojama metrinė sistema“, – sakė Oregono valstijos valdininkas Daividas Pearlas, kuris save vadina metrinės sistemos istoriku.
„Tačiau daugelis vyresnės kartos amerikiečių mano, kad metrinėje sistemoje, geriausiu atveju, nieko gero nėra. Blogiausiu atveju, ji velnio pramanyta. Kai kurie žmonės net mano, kad Amerikoje metrinės matų sistemos niekas net nežino“, – sakė jis.
Tačiau tokiems žmonėms D. Pearlas su malonumu atsiųstų savo 31 puslapio darbą „Metrinė sistema: šviečiamoji apžvalga amerikiečiams“, kuriame paaiškinama, kad metrinės sistemos naudojimas JAV buvo įteisintas dar 1866 metais priimtame Metrinės sistemos akte.
Dokumente taip pat paaiškinama, kad Amerikos tėvu laikomas Benjaminas Franklinas padėjo sukurti metrinę matų sistemą, o Thomas Jeffersonas rėmė vieną jos versiją, nors dauguma amerikiečių mano, kad ši sistema yra neamerikietiška.
Tai, kas įvyko su šalies matavimo sistema 1866-1975 metais, kuomet prezidentas Geraldas Fordas pasirašė Metrinės konversijos aktą, kuriuo buvo įkurta Metrinė valdyba, yra gana sudėtinga.
Pakanka pasakyti, kad metrinė sistema visuomet buvo „politinio futbolo“ objektu. Pradžioje metrinės sistemos šalininkai pralaimėjo rinkimus, kuriuos laimėjo tradicinės svarų ir colių sistemos šalininkai. Vėliau šis klausimas buvo nuolat aptarinėjamas. Tuomet 1870 metų pabaigoje Amerikos perėjimą prie metrinės sistemos faktiškai blokavo mašinų gamintojai, kurie viską matavo coliais ir sakė, kad perkalibruoti įrangą būtų labai sudėtinga.
G. Fordo Metrinės sistemos aktas vėl padėjo sugrįžti metrinei sistemai, ir iš esmės visas tarptautine prekyba užsiimantis verslas perėjo prie metrinės sistemos. Labai trumpam sužibo ir viltis, kad metrinę sistemą perims ir švietimo sistema, nors visuomenė tam priešinosi ir vis kartojo, kad tai labai neamerikietiška.
Visuomenės priešinimusi pasinaudojo prezidentas Ronaldas Reaganas ir 1982 metais Metrinę valdybą panaikino. Tą dieną Johnas Bemelmansas Marciano savo knygoje „Kas nutiko metrinei sistemai?“ pavadino „diena, kuomet metrinė sistema mirė“.
„Sunku perdėti kalbant apie tai, su kokiu pasipriešinimu visame pasaulyje visuomet susidurdavo metrinė sistema, – rašo J. B. Marciano. – Brazilijoje ji sukėlė kelis mėnesius trukusias riaušes. Prancūzijai pereiti prie metrinės sistemos prireikė ne vieno dešimtmečio.“
Jungtinėse Valstijose pasipriešinimas taip niekada ir nenuslūgo. Prie to prisidėjo tokie veikėjai kaip rašytojas Tomas Wolfe'as, kuris nusistovėjusią matų sistemą vadino labiau civilizuota, nes esą paremta žmogaus skale (pėda neva turėtų būti lygi žmogaus pėdai, o colis – žmogaus nykščio pločiui) ir yra amerikietiškesnė, nes, žinoma, Amerika ją vienintelė naudojo. J. B. Marciano mano, kad dėl metrinės sistemos pralaimėjimo 1980 metais daugiausia įtakos turėjo tipiškas visuomenės priešinimasis pokyčiams, o taip pat R. Reagano valdymo laikotarpiu mažintų biudžeto išlaidų. D. Pearlo ir daugelio kitų nuomone, Jungtinės Valstijos už tai brangiai sumokėjo.
Manoma, kad amerikiečių 1998 metais vykdyta Marso klimato tyrinėjimo misija žlugo būtent dėl to, kad sutriko komunikacija tarp į Marsą nusiųsto aparato, kurio programinė įrangą viską skaičiavo metrinės sistemos vienetais, ir Žemėje likusiais specialistais, kurie naudojo amerikietiškąją matų sistemą.
Savo ruožtu sveikatos apsaugos specialistai taip pat nerimauja dėl to, jog vis daugiau amerikiečių perdozuoja vaistų, nes prastokai išmano metrinę matų sistemą. Ypač nerimaujama dėl vaikų, nes dažnai jiems išrašomi skysti vaistai, kurių namie jiems duoda tėvai.
Mokslininkai neseniai paragino vaikiškų vaistų dozavimui kaip standartą nustatyti metrinę matų sistemą. Jie tikisi, kad be arbatinių ir valgomųjų šaukštų tėvai tiksliau dozuos vaistus savo vaikams. Ne pelno siekianti organizacija ECR, nagrinėjanti medicininių procedūrų ir procesų efektyvumą, į savo sudaromą grėsmių pacientų saugumui dešimtuką įtraukė ir medicinos klaidas, susijusias su svarais ir kilogramais. Sąraše jos atsidūrė septintoje vietoje. ECRI rekomenduoja JAV sveikatos apsaugos sistemoje naudoti tik metrinės matų sistemos svorio matavimo vienetus, nes per dažnai padaroma klaidų, kuomet medikai paskaičiuoja vaistų dozę pagal paciento kūno svorį, tačiau nepaverčia svarų kilogramais.
Kalbant apie švietimo sistemą, JAV nacionalinis standartų ir technologijų institutas (NIST) mano, kad visiškas perėjimas prie metrinės sistemos būtų teigiamas žingsnis. Pastaraisiais metais kelios Amerikos valstijos nusprendė imti šį reikalą į savo rankas. Havajuose ir Oregone buvo pateikti pasiūlymai dėl teisės aktų, nustatančių metrinę matų sistemą oficialia matavimo sistema šiose valstijose. Tačiau Oregone šis pasiūlymas buvo numarintas. Havajuose šis klausimas buvo svarstytas praėjusiais metais, tačiau vėliau įstrigo.
Todėl Amerikos švietimo sistemoje ir toliau gyvuoja „matematinė dvikalbystė“, sakė „Naujos kartos mokslo standartų iniciatyvos“ atstovas Chadas Colby. Ši ir kelios kitos organizacijos mėgina parengti naujus švietimo standartus. „Metrinė matų sistema yra laikoma standartine matų sistema mokslo srityje“, – sakė Ch. Colby. Tačiau amerikiečių vaikai ir toliau mokomi dviejų matų sistemų.
Kai kurie ekspertai sako, kad vaikų mokymas dviejų matavimo sistemų yra laiko ir pinigų švaistymas, kadangi mokslo ir technologijų srityje naudojama metrinė sistema, o amerikietiškosios matų sistemos darbo srityje faktiškai nepritaikysi. Fizikos mokytoja S. Mitchell pati ne kartą įsitikino, kad tokia „matematinė dvikalbystė“ nėra naudinga.
„Manau, kad vaikai tiesiog yra trikdomi“, – sakė ji. S. Mitchell baiminasi, kad tokia padėtis kelia JAV problemų matematikos ir mokslo srityje. Amerikiečių mokiniai pagal savo rezultatus matematikos ir fizikos disciplinose krito pasauliniame reitinge, rodo Nacionalinio švietimo sistemos statistinių duomenų centro gauti rezultatai. Naujausiame reitinge JAV atsidūrė tarp Slovakijos ir Lietuvos nežymiai atsilikdama nuo Rusijos.
Tačiau J. B. Marciano tam nepritaria, ir mano, kad S. Mitchell argumentai yra absurdiški ir prilygtų teiginiui, jog žmonės negali išmokti dviejų užsienio kalbų.
Kaip ten bebūtų, S. Mitchell teigia, kad geriausiai metrinę sistemą išmokti padės ... maisto ruošimas. „Mano vaikai užaugo namuose, kur buvo naudojama tik metrinė sistema, – sakė ji. – Maisto ruošimas leis jums lengviausiai įvaldyti metrinę matų sistemą. (...) Mano sūnums labai patiko sverti ir matuoti produktus.“
Tad kodėl, jeigu mokslininkai tam pritaria, NIST tam pritaria ir vaikams tai patinka, visiškas perėjimas prie metrinės matų sistemos yra tokia nenutrūkstanti kova su visuomene?
„Visi nekenčia pokyčių“, – teigia S. Mitchell. Tačiau, anot jos, didžiausia problema yra ta, kad amerikiečiai klaidingai sieja metrinę sistemą su nesėkme. „Daugelis žmonių mano, kad metrinei sistemai Amerikoje nepavyko pritapti. Kai aš dažnai išgirstu tai, tokių žmonių klausiu: „Kiek kartų gyvenime jums nepasisekė? Ar jūs pasidavėte?“ – sakė ji.
S. Mitchell mano, kad perėjimas prie metrinės sistemos vis dar tebesitęsiantis procesas. Ji rengia mokytojus, kaip smagiai ir įdomiai mokyti vaikus metrinės sistemos, kad ši jiems patiktų.
