Japonijos ir Rusijos mokslininkai tikisi klonuoti mamutą

 (204)
Mamutas
Mamutas
© Shutterstock nuotr.

Japonijos ir Rusijos mokslininkai tikisi, kad jiems gali pavykti klonuoti mamutą, kai Sibiro amžinajame įšale buvo rastas šio gyvūno šlaunikaulis su gerai išsilaikiusiais kaulų čiulpais, nurodoma viename šeštadienį paskelbtame pranešime.

Sachos (Jakutijos) respublikoje veikiančio Mamutų muziejaus ir Japonijoje įsikūrusio Kinkio universiteto specialistai ateinančiais metais pradės didelį bendrą tyrimą, siekiant atkurti šių išnykusių didžiulių žinduolių rūšį, Japonijos naujienų agentūra "Kyodo" pranešė iš Rusijos miesto Jakutsko.

Mokslininkai mano, kad pakeitus dramblio kiaušinėlių branduolius paimtais iš mamuto kaulų čiulpų ląstelių, galima gauti embrionus su mamutų DNR, nurodė "Kyodo".

Šie embrionai būtų implantuoti dramblio patelės gimdoje, nes abi rūšys yra giminingos, sakoma pranešime.

Esminis tokios procedūros etapas - rasti ląstelės branduolį, kurio genetinė medžiaga nebūtų pažeista.

Mokslininkams, kurie šiuos tyrimus vykdo nuo praeito amžiaus 10-o dešimtmečio pabaigos, ląstelių branduolių su nepažeistais genais paieškos yra rimtas iššūkis, nes mamutai išnyko prieš maždaug 10 tūkst. metų.

Tačiau rugpjūtį Sibire radus gerai išsilaikiusį šlaunikaulį, sėkmingo mamutų klonavimo galimybės padidėjo.

Dėl pasaulinio klimato šiltėjimo atitirpus gruntui Rusijos regione, kurį paprastai kausto amžinasis įšalas, buvo rasti įšalę kelių mamutų palaikai, nurodoma pranešime.

"Reuters"
 
204
Vardas
Komentavimo taisyklės ir atsakomybė

Mokslas

Honkonge bandoma unikali veidų atpažinimo programa (2)

2014 liepos mėn. 25 d. 16:13
Stebėjimo kameros įrodė esančios puiki priemonė stebint minią ir ieškant galimų pavojaus ženklų. Tačiau bandymai atpažinti įtarimų sukėlusi asmenį – tarsi adatos paieškos šieno kupetoje. Pasitelkus naująją veidų atpažinimo programą, kurią sukūrė Honkongo universiteto profesorius Xiaoou Tangas ir jo komanda, tai taps įmanoma.

Kaip pragarą paversti tinkamu žmonėms gyventi? (9)

2014 liepos mėn. 25 d. 15:34
"Mariner" zondo nufotografuota Venera
NASA nuotr.
Oro temperatūra +500°C. Atmosferos slėgis – 91 Žemės atmosfera. Krituliai – sieros rūgšties lietūs. Vis dėlto teraformuoti Venerą vieną dieną gali tapti įmanoma. Žinoma, kai būsime pasiekę pakankamą technologinį lygį. Tačiau iššūkiai Žemės sesėje bus visiškai kitokie nei teraformuojant Marsą.

Kinai ketina statyti dukart už LHC didesnį greitintuvą (13)

2014 liepos mėn. 25 d. 13:48
Šiuo metu Europos branduolinių tyrimų organizacijos (CERN) Didysis hadronų greitintuvas (LHC) yra pats didžiausias ir galingiausias pasaulyje dalelių greitintuvas – ką patvirtina ir epitetas „Didysis“. Bet netrukus tas „Didysis“ gali tapti „Antruoju pagal dydį“, mat Kinijoje planuojamas dar greitesnis dalelių greitintuvas.

Iš vieno medžio – 40 skirtingų vaisių rūšių (5)

2014 liepos mėn. 25 d. 12:03
40 vaisių medis (S. Van Akeno iliustr.)
Sirakūzų universitete (JAV) dirbantis skulptorius Samas Van Akenas sukūrė „40 vaisių medį“, kuris, kaip galima spėti iš pavadinimo, veda 40 skirtingų vaisių. Didžiąją metų dalį šis medis niekuo nesiskiria iš aplinkos, tačiau pavasarį jis pražysta bemaž visomis vaivorykštės spalvomis: rožine, ryškiai raudona, balta, violetine. O nuo liepos iki spalio jis brandina 40 skirtingų kaulavaisių rūšių: migdolus, abrikosus, vyšnias, nektarinus, persikus, slyvas ir panašiai.

Žemė prieš dvejus metus vos išvengė kosminės katastrofos (45)

2014 liepos mėn. 25 d. 11:40
Šiaurės pašvaistės vaizdas iš kosmoso
AOP nuotr.
Prieš dvejus metus Saulėje įvykusio galingos žybsnio paskleistas dalelių srautas nepataikė į Žemę, tačiau jis grasino sukelti geomagnetinę audrą, kuri tikriausiai būtų buvusi pakankamai smarki, kad „nublokštų šiuolaikinę civilizaciją atgal į XVIII amžių“, paskelbė JAV Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA).