Japonijos ir Rusijos mokslininkai tikisi klonuoti mamutą

 (204)
Mamutas
Mamutas
© Shutterstock nuotr.

Japonijos ir Rusijos mokslininkai tikisi, kad jiems gali pavykti klonuoti mamutą, kai Sibiro amžinajame įšale buvo rastas šio gyvūno šlaunikaulis su gerai išsilaikiusiais kaulų čiulpais, nurodoma viename šeštadienį paskelbtame pranešime.

Sachos (Jakutijos) respublikoje veikiančio Mamutų muziejaus ir Japonijoje įsikūrusio Kinkio universiteto specialistai ateinančiais metais pradės didelį bendrą tyrimą, siekiant atkurti šių išnykusių didžiulių žinduolių rūšį, Japonijos naujienų agentūra "Kyodo" pranešė iš Rusijos miesto Jakutsko.

Mokslininkai mano, kad pakeitus dramblio kiaušinėlių branduolius paimtais iš mamuto kaulų čiulpų ląstelių, galima gauti embrionus su mamutų DNR, nurodė "Kyodo".

Šie embrionai būtų implantuoti dramblio patelės gimdoje, nes abi rūšys yra giminingos, sakoma pranešime.

Esminis tokios procedūros etapas - rasti ląstelės branduolį, kurio genetinė medžiaga nebūtų pažeista.

Mokslininkams, kurie šiuos tyrimus vykdo nuo praeito amžiaus 10-o dešimtmečio pabaigos, ląstelių branduolių su nepažeistais genais paieškos yra rimtas iššūkis, nes mamutai išnyko prieš maždaug 10 tūkst. metų.

Tačiau rugpjūtį Sibire radus gerai išsilaikiusį šlaunikaulį, sėkmingo mamutų klonavimo galimybės padidėjo.

Dėl pasaulinio klimato šiltėjimo atitirpus gruntui Rusijos regione, kurį paprastai kausto amžinasis įšalas, buvo rasti įšalę kelių mamutų palaikai, nurodoma pranešime.

"Reuters"
 
204
Parašykite savo komentarą
Skelbdami komentarą, Jūs sutinakte su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Mokslas

Mokslo skandalo atomazga Japonijoje: lengvos ir šviesios ateities pažadus teks pamiršti

2014 gruodžio mėn. 22 d. 14:51
Japonijoje įtakingas tyrimų centras pripažino, kad nesugebės rasti lengvo būdo įprastas ląsteles perprogramuoti į kamienines, nors anksčiau tokį būdą žadėjusi mokslininkė Haruko Obokata net buvo tapusi mokslo pasaulio žvaigžde. Dabar ji traukiasi pripažinusi savo klaidas, o kolegos ją kaltina net klastojus savo tyrimus.

Moksliškai nustatyta: kas antra Daktaro Ozo rekomendacija – nesąmonė (123)

2014 gruodžio mėn. 22 d. 09:47
Dr. Mehmetas Ozas
AOP nuotr.
Prastos žinios mėgėjams taisyti savo sveikatą drybsant prieš televizoriaus ekraną: žydrajame ekrane besivaidenantys medikai nebūtinai sako tiesą. Nežinia kaip yra su dr. Alvydu Unikausku – bent jau Kauno medicinos universitete (dabar - LSMU), skaitydamas paskaitas, jis tikrai sakydavo tiesą ir sakydavo tai aiškiai ir įtaigiai, bet štai kitas populiarus televizijos gydytojas – Dr. Mehmetas Ozas – tikrai vertas melagio vardo: Kanados mokslininkai, išanalizavę jo teiginius, nustatė, kad jis tiesą sako tik maždaug kas antrą kartą.

„Mokslo ekspresas“. Robotikos ateitis: protingesni už mus? (14)

2014 gruodžio mėn. 21 d. 14:45
Lietuvos karo akademijos turimas antžeminis bepilotis robotas
DELFI (K.Čachovskio nuotr.)
Mokslininkai siekia robotus padaryti protingesnius, galinčius mokytis iš savo klaidų. Papasakosime apie važiuojančių ir skraidančių robotų taikymą kariuomenėje, Lietuvos karo akademijos Karo technologijų centre kuriamus kariuomenės pagalbininkus, apie VGTU Antano Gustaičio aviacijos instituto avionikos laboratorijoje konstruojamus lėktuvus robotus ir robotikos tendencijas pasaulyje.

M. Ridley: vyro ir moters santykiai – išnaudojimu grįsta partnerystė (57)

2014 gruodžio mėn. 21 d. 10:42
Vykdant ES SF projektą „Nacionalinės mokslo populiarinimo sistemos sukūrimas ir įgyvendinimas“, Lietuvos mokslų akademijos iniciatyva išleista dvylikos mokslo populiarinimo knygų serija „Mokslas visiems“. Jų autoriai išsamiai ir suprantamai atskleidžia šiuolaikinio mokslo bei technologijų vystymosi tendencijas pasaulyje. Demonstruoja sąsajas ne tik tarp įvairių mokslo sričių, bet ir tai, kaip technologijos (pvz., internetas) veikia visuomenę, keičia socialinius procesus ir mūsų mąstymą. Parodo šiuolaikinio mokslo funkcionavimo mechanizmus, jo poveikį visuomenei, jos etikai, žmonių sveikatai bei politikai ir atvirkščiai.

Netolimoje ateityje į Saulės sistemą įskries kita žvaigždė (48)

2014 gruodžio mėn. 19 d. 14:22
Toli už Neptūno orbitos, Oorto debesyje skrieja trilijonai Saulės sistemos formavimosi liekanų – kometų. Šiuo metu jos aplink Saulę skrieja santykinės ramybės būsenoje: vidinių planetų link pajuda ir atskrieja tik viena, kita, tad Žemei ir čia klestinčiai gyvybei šios uodeguotosios ledo ir dulkių bombos realaus pavojaus beveik nekelia. Tačiau viskas gali pasikeisti jau po vieno kosminio akimirksnio – mat, anot Maxo Plancko Astronomijos instituto Heidelberge (Vokietija) mokslininkų, netrukus prie Saulės sistemos priartės, o tiksliau – ją kliudys keletas neseniai atrastų žvaigždžių, kurios savo gravitacija išjudins snaudžiančias kometas ir nemažą dalį jų pasiųs mūsų link.