Japonijos ir Rusijos mokslininkai tikisi klonuoti mamutą

 (204)
Japonijos ir Rusijos mokslininkai tikisi, kad jiems gali pavykti klonuoti mamutą, kai Sibiro amžinajame įšale buvo rastas šio gyvūno šlaunikaulis su gerai išsilaikiusiais kaulų čiulpais, nurodoma viename šeštadienį paskelbtame pranešime.
Mamutas
Mamutas
© Shutterstock nuotr.

Sachos (Jakutijos) respublikoje veikiančio Mamutų muziejaus ir Japonijoje įsikūrusio Kinkio universiteto specialistai ateinančiais metais pradės didelį bendrą tyrimą, siekiant atkurti šių išnykusių didžiulių žinduolių rūšį, Japonijos naujienų agentūra "Kyodo" pranešė iš Rusijos miesto Jakutsko.

Mokslininkai mano, kad pakeitus dramblio kiaušinėlių branduolius paimtais iš mamuto kaulų čiulpų ląstelių, galima gauti embrionus su mamutų DNR, nurodė "Kyodo".

Šie embrionai būtų implantuoti dramblio patelės gimdoje, nes abi rūšys yra giminingos, sakoma pranešime.

Esminis tokios procedūros etapas - rasti ląstelės branduolį, kurio genetinė medžiaga nebūtų pažeista.

Mokslininkams, kurie šiuos tyrimus vykdo nuo praeito amžiaus 10-o dešimtmečio pabaigos, ląstelių branduolių su nepažeistais genais paieškos yra rimtas iššūkis, nes mamutai išnyko prieš maždaug 10 tūkst. metų.

Tačiau rugpjūtį Sibire radus gerai išsilaikiusį šlaunikaulį, sėkmingo mamutų klonavimo galimybės padidėjo.

Dėl pasaulinio klimato šiltėjimo atitirpus gruntui Rusijos regione, kurį paprastai kausto amžinasis įšalas, buvo rasti įšalę kelių mamutų palaikai, nurodoma pranešime.

"Reuters"
Registruoti (0) Anonimiški (204)
Parašykite savo komentarą
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Mokslas

Branduolinė energetika – baimę kelianti visų ekologų svajonė? (105)

Mes gerai mokame skaičiuoti nuolaidas „Maksimoje“, tačiau nesuprantame statistikos, todėl prisibijome skraidyti saugiausia planetoje transporto priemone – lėktuvais. Mus sunku įtikinti palikti daugiau arbatpinigių padavėjui, tačiau mes noriai galime atiduoti paskutinį litą už skambią detoksikaciją. Mes visada surandame svetimas klaidas ir su džiaugsmu skubame pataisyti autorių, tačiau nepastebime kaip mūsų pažiūros mus pačius paverčia beraščiais. Ir lyg to būtų maža, mus labai lengva užkrėsti baisiomis mintimis.

„Šlovės laboratorijos“ konkurso vadovė: žmonėms trūksta suprantamos mokslinės informacijos (4)

Iki registracijos į tarptautinį Britų tarybos ir Vilniaus universiteto kartu organizuojamą mokslo komunikacijos konkursą „Šlovės laboratorija“ (angl. „FameLab“) pabaigos liko mažiau nei dvi savaitės. Jau užsiregistravusiems ir dar svarstantiems tai padaryti siūlome išsamiau susipažinti su konkurso tikslais ir išsiaiškinti, kodėl tokie konkursai iš viso rengiami. Mintimis dalijasi konkurso vadovė Danguolė Kiznienė.

N. Shubinas (V): esame žmonės, nes kažkas mus bandė suėsti (14)

Pasirinkti tinkamą laiką – tai garantuoti sėkmę. Geriausios idėjos, išradimai ir teorijos ne visada būna pastebėti. Kiek būta savo epochą aplenkusių talentingų muzikantų, išradėjų ir dailininkų, kurių gyvenimas nesusiklostė, jie buvo užmiršti, bet pripažinti tik po daugelio metų? Užteks paminėti vienintelį pavyzdį – Heroną Aleksandrietį, kuris dar I m. e. a. išrado garo turbiną. Deja, jo amžininkams tai tebuvo įdomus žaisliukas. Pasaulis šiam išradimui dar nebuvo pasirengęs.

Į Fukušimos reaktorių pasiųstas robotas sugedo po 3 valandų (14)

Praėjus ketveriems metams po nelaimės Fukušimos Daiichi atominėje elektrinėje į vieno reaktoriaus vidų buvo pasiųstas filmuojantis robotas, specialiai sukurtas tokiai užduočiai. Deja, vos po trijų valandų veikimo įrenginys sugedo.

Apie „Šlovės laboratoriją“ – dalyvių lūpomis (1)

Registracija į mokslo populiarinimo konkursą „Šlovės laboratorija“ jau beveik finišo tiesiojoje. Ta proga kalbiname pernai šiame konkurse dalyvavusius skirtingų universitetų atstovus, kad pasidalytų mintimis ir įspūdžiais apie konkurso naudą, mokslo populiarinimo svarbą.