Japonijos ir Rusijos mokslininkai tikisi klonuoti mamutą

 (204)
Japonijos ir Rusijos mokslininkai tikisi, kad jiems gali pavykti klonuoti mamutą, kai Sibiro amžinajame įšale buvo rastas šio gyvūno šlaunikaulis su gerai išsilaikiusiais kaulų čiulpais, nurodoma viename šeštadienį paskelbtame pranešime.
Mamutas
Mamutas
© Shutterstock nuotr.

Sachos (Jakutijos) respublikoje veikiančio Mamutų muziejaus ir Japonijoje įsikūrusio Kinkio universiteto specialistai ateinančiais metais pradės didelį bendrą tyrimą, siekiant atkurti šių išnykusių didžiulių žinduolių rūšį, Japonijos naujienų agentūra "Kyodo" pranešė iš Rusijos miesto Jakutsko.

Mokslininkai mano, kad pakeitus dramblio kiaušinėlių branduolius paimtais iš mamuto kaulų čiulpų ląstelių, galima gauti embrionus su mamutų DNR, nurodė "Kyodo".

Šie embrionai būtų implantuoti dramblio patelės gimdoje, nes abi rūšys yra giminingos, sakoma pranešime.

Esminis tokios procedūros etapas - rasti ląstelės branduolį, kurio genetinė medžiaga nebūtų pažeista.

Mokslininkams, kurie šiuos tyrimus vykdo nuo praeito amžiaus 10-o dešimtmečio pabaigos, ląstelių branduolių su nepažeistais genais paieškos yra rimtas iššūkis, nes mamutai išnyko prieš maždaug 10 tūkst. metų.

Tačiau rugpjūtį Sibire radus gerai išsilaikiusį šlaunikaulį, sėkmingo mamutų klonavimo galimybės padidėjo.

Dėl pasaulinio klimato šiltėjimo atitirpus gruntui Rusijos regione, kurį paprastai kausto amžinasis įšalas, buvo rasti įšalę kelių mamutų palaikai, nurodoma pranešime.

"Reuters"
Registruoti (0) Anonimiški (204)
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Mokslas

Kas bendro tarp augančių kainų, atominių bombų ir bakterijų? (11)

Naujienų antraštės dažnai su džiaugsmu praneša apie ekonomikos, ūkio ir žmonių atlyginimų (o kartu, neišvengiamai, ir kainų) augimą. Žinios skuba mus informuoti apie ūgtelėjusią gerovę, o padidėjęs gyventojų skaičius yra pateikiamas kaip sensacija.

B. Faganas (IV): laikai, kai puotą nuo bado skirdavo šalna (5)

Net pačių didžiausių Islandijos ugnikalnių išsiveržimų poveikiai klimatui nublanksta palyginus juos su tuo, ką padarė 3 mėn. trukęs Tamboros ugnikalnio išsiveržimas, prasidėjęs 1815 m. balandį.

Šiąnakt Saturnas bus didelis kaip niekada (7)

Naktį iš gegužės 22-sios į 23-ją astronomijos gerbėjai turėtų traukti teleskopus, nes žieduotasis Saturnas bus kaip niekada ryškus. Apie 2.00 valandą Grinvičo laiku (5val. ryto vietos laiku) Žemė atsidurs tarp Saulės ir Saturno. Toks dangaus kūnų išsidėstymas vadinamas opozicija, jos metu stebima planeta yra arčiausiame atstume nuo Žemės, dėl to geriau matoma ir ryškesnė.

Mokslo ir verslo suartinimui Lietuvoje – revoliucinė naujovė (2)

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA), atsakinga už inovacijų politikos įgyvendinimą Lietuvoje, mokslininkams, mokslo įstaigoms bei verslui pristato naują sistemą ir veiklos įrankį. Tai – elektroniniai mokslo vartai, kurie leis daug efektyviau vykdyti bei užsakinėti mokslinius tyrimus ir pristatyti juos užsienio rinkoms.

Kuo arčiau Cereros, tuo daugiau mįslių: šviesa iš tolimos planetos primena miesto žiburius (79)

NASA zondas „Dawn“ dar labiau priartėjo prie nykštukinės planetos Cereros ir Žemėn parsiuntė iš beprecedenčio artumo darytų Cereros paviršiaus fotografijų. Ne, gluminantys šviesuliai iš ten niekur nedingo. Ir nors šviesuliai nuotraukose matomi gerokai aiškiau, įminti jų mįslės tai nepadėjo. Veikiau priešingai: iš arčiau nufotografuotos ryškios šviesos dėmės mokslininkams užminė naujų mįslių. Beje, spustelėkite fotografiją ir įsižiūrėkite – ar tie šviesuliai neprimena iš orbitos matomų Žemės miestų žiburių naktį?