Įvykis, kurio Europoje nebuvo jau 15 metų: kaip jį stebint neišsideginti akių?

Penktadienį Lietuvoje bus matomas įspūdingas Saulės užtemimas – priešpiet užtems trys ketvirčiai Saulės disko.

Molėtų Astronomijos observatorijos duomenimis, Vilniuje užtemimas prasidės 10.55 val., o piką pasieks 12.04 val. – tuo metu Mėnulis dengs beveik 73 proc. Saulės. Įspūdingiausią vaizdą turėtų išvysti klaipėdiečiai – pajūryje užtems 78 proc. Saulės. Čia užtemimas prasidės 4 minutėmis anksčiau nei sostinėje.

Nors Lietuvoje bus regimas tik dalinis užtemimas, pasaulis stebės ir pilną Saulės užsidengimą. Ilgiausiai – 2 minutes 47 sekundes – visiško užtemimo fazė truks Farerų salose.

Kovo 20-osios reginys yra paskutinis visiškas Saulės užtemimas Europoje iki pat 2026 metų rugpjūčio 12 dienos. Paskutinį kartą panašaus dydžio Saulės užtemimą Europoje galima buvo stebėti 1999 metais.

Kaip stebėti?

Tiesiogiai žiūrėti į Saulę net ir užtemimo metu jokiu būdu nerekomenduojama – drąsuoliams gresia mažų mažiausiai laikinas regos suprastėjimas.

Priemonių užtemimo stebėjimui galima bandyti įsigyti: tam yra tinkami specialūs „užtemimo akiniai“.

Ne tokia „specializuota“ priemonė, taip pat puikia tinkanti norint pažiūrėti tiesiai į Saulę – suvirintojo akiniai ar skydelis (rekomenduojamas bent 14 stiklo tamsumo lygis).

Jei prekybininkų siūlomi produktai netenkina, galima pasigaminti labai nesudėtingą „pinhole“ tipo kamerą užtemimo stebėjimui: storesniame popieriuje pradurkite nedidelę skylutę ir atgręžkite popierių plokštuma į Saulę. Už šio lapo pasistatykite „ekraną“ – tam tinka kitas popieriaus lapas, ant kurio matytis Saulės vaizdas, o taip pat matysis, kaip Saulės disko dalį uždengia Mėnulis. Kad projektuojamas vaizdas būtų didesnis, ekrano lapą reikia patraukti toliau nuo lapo su skylute (tiesa, vaizdas tada bus blyškesnis).

Kitas panašus būdas (galimai leidžiantis stebėti kokybiškesnį vaizdą ir patogesnis naudoti) – „projekcinė dėžė“, kurios viename šone, kuris bus atgręžtas į Saulę, yra skylutė, priešingas šonas atlieka ekrano vaidmenį, o dėžės dugne yra skylė stebėtojo galvai. Kuo dėžės šonai toliau vienas nuo kito, tuo didesnį užtemimo vaizdą galima matyti.

Dar vienas užtemimo vaizdo projektavimo būdas – per žiūronus: ekrano vaidmenį atliekantį lapą pastatykite taip, kad jis būtų statmenas Saulei. Žiūronus laikykite taip, kad objektyvas būtų atgręžtas į Saulę, o okuliaras – į popierių. Žiūronus reikia „įmauti“ į didesnį neperšviečiamo popieriaus lapą, kuris mestų šešėlį ir uždengtų ekraną nuo tiesioginės Saulės šviesos. Vaizdo dydis ir ryškumas priklausys nuo to, kaip arti ekrano laikysite žiūronus. Tiesa, kad ranka nepaskaustų ir vaizdas nedrebėtų, daug patogiau būtų žiūronus lipnia juosta pritvirtinti ant fotoaparato trikojo.

Tikslesnes instrukcijas su iliustracijomis Saulės užtemimo projektoriams pasigaminti rasite šioje svetainėje.

Kaip stebėti nepatartina?

JAV kosmoso agentūra NASA užtemimo stebėtojams, nepageidaujantiems negrįžtamai susigadinti regėjimo vien dėl noro žiūrėti į Saulę, jokiu būdu nerekomenduoja tam naudoti spalvotų plėvelių ar „dūmintų“ akinių.

Dūminti akiniai (tokie, kurių stiklas yra aprūkytas pavyzdžiui, suodžiais nuo žvakės) yra gana populiarus užtemimo stebėtojų „įrankis“, tačiau jis yra labai pavojingas – ne kiekvienas smalsuolis tokius akinius užsitemdys pakankamai stipriai, be to, ne visas akinių plotas uždūminamas tolygiai.

Savaime suprantama, įprastiniai vasariški akiniai nuo Saulės tiesioginiam užtemimo stebėjimui yra visiškai netinkami.

Taip pat netinka panaudotos rentgeno nuotraukų plėvelės, fotoaparatų poliarizuojantys ir neutralaus tankio filtrai objektyvams.

Fotografai ir operatoriai Saulės užtemimo fiksavimui taip pat turėtų pasiruošti labai rimtai – tam reikalingi specialūs filtrai objektyvams.

Kur stebėti?

Stebėti užtemimą galima visur, kur galite patogiai įsitaisyti ir, jei naudojate projekcinius būdus, išdėstyti savo naudojamą įrangą.

Bet jeigu norite daryti tai su kompanija, astronomų mėgėjų klubas „Albireo“ kviečia užtemimo metu apsilankyti Vilniuje prie Baltojo tilto arba Katedros aikštėje, Kaune Rotušės aikštėje, Klaipėdoje Kruizinių laivų terminale arba Kėdainiuose Didžiosios Rinkos aikštėje – šio klubo nariai žada, kad leis į užtemusią Saulę pažiūrėti per specialiai paruoštus teleskopus. Be to, klubo atstovo Jono Kaspariūno teigimu, minėtose vietose bus galima pasiskolinti ar įsigyti ir specialius akinius užtemimui stebėti.