Per kelias savaites vaikino būklė stabilizavosi, bet jis išliko minimalaus sąmoningumo būsenoje, kuri, medikų manymu, galėjo tęstis neapibrėžtą laiką. Ir iš tiesų, po 19 metų, 2003-aisiais, T.Wallisas pradėjo kalbėti.
Per tris dienas T.Wallisui grįžo gebėjimas judėti ir bendrauti, jis susipažino su savo dvidešimtmete dukterimi – o tai yra sudėtingas procesas atsižvelgiant į tai, jog jis vis dar manė esąs devyniolikmetis bei kad JAV prezidentas vis dar yra Ronaldas Reiganas.
Norėdami išsiaiškinti kas vyko T.Walliso smegenyse, Cornell universiteto (JAV) Weill medicinos koledžo mokslininkas Nicholas Schiffas su kolegomis tyrė paciento smegenis naudodamiesi nauju metodu, vadinamu DTI (diffusion tensor imaging).
Sistema stebi vandens molekules ir tokiu būdu nustato smegenų baltosios materijos kelius – tai panašu į jungčių paiešką diagramoje. Derinant naują metodą su labiau tradiciniu PET skenavimu nustatyta kurios smegenų sritys yra aktyvios.
Gauti duomenys rodo, kad T.Walliso smegenyse labai lėtai vystėsi naujos jungtys ir visiškai naujos anatominės struktūros, dėl kurių atsistatė veiksmingos smegenų jungtys, kompensavusios prarastąsias nelaimės metu.
Nustatyta, kad naujieji aksonai – neuronų atšakos, jungiančios juos su kitomis ląstelėmis – išaugo ir sudarė naujas smegenų jungtis.
Stebėtina tai, kad naujosios smegenų jungtys visiškai neatitinka normalios smegenų anatomijos. Nelaimės metu labai smarkiai buvo pažeisti aksonai, jungiantys vieną smegenų pusrutulį su kitu. Bet N.Schiffas teigia, kad naujieji pusrutulius jungiantys aksonai išaugo smegenų pakaušinėje dalyje bei suformavo struktūras, kurios normaliose smegenyse neegzistuoja.
Esama ryškių skirtumų ir tarp skenavimo rezultatų, gautų praėjus 2 mėnesiams po sąmonės atgavimo bei pačių naujausių rezultatų, gautų praėjus 18 mėnesių nuo sąmonės atgavimo. Lyginant naujus duomenis su senaisiais paaiškėjo, kad viena dalis naujų smegenų jungčių buvo prislopintos, o kita dalis naujųjų jungčių pradėjo stiprėti.
Emory universiteto (JAV) Medicinos mokyklos neurologė ir smegenų reabilitacijos specialistas Krishas Sathianas mano, kad tai – nuostabus atradimas: „Numanomo smegenų plastiškumo ribos nuolat kinta. Klasikinės žinios jokių panašių pokyčių neprognozuoja“.
Dabar mokslininkams svarbu išsiaiškinti sveikimo mechanizmą, kad galėtų prognozuoti ar tam tikras nesąmoningas pacientas atgaus sąmonę, sakė N.Schiffas. Tokiu būdu medikai galėtų tikslingiau skirti savo pastangas reabilituoti pacientą.
