Fizinių mokslų srityje įvertinti prof. dr. Darius Abramavičius už darbų ciklą „Dvimatės koherentinės spektroskopijos teorija – kelias į kvantinės dinaminės tomografijos pažinimą“, Lietuvos mokslų akademijos (LMA) tikrasis narys, prof. habil. dr. Valdemaras Razumas su prof. dr. Gintaru Valinčiumi už darbų ciklą „2D- ir 3D-struktūrų biopanašios savitvarkės sistemos: sintezė, savybių tyrimai ir praktinis pritaikymas“.
Biomedicinos ir žemės ūkio mokslų srityse laureatu tapo prof. dr. Algirdas Augustaitis už darbų ciklą „Aplinkos veiksnių kompleksiško poveikio miškų būklei ir produktyvumui dėsningumai“.
Technologijos mokslų srityje Lietuvos mokslo premija įvertintas LMA tikrųjų narių prof. habil. dr. Rymanto Jono Kažio ir prof. dr. Liudo Mažeikos darbų ciklas „Ultragarsinės matavimo, stebėsenos ir diagnostikos technologijos ekstremalioms sąlygoms“.
Humanitarinių ir socialinių mokslų srityse: dr. Darius Staliūnas už darbų ciklą „Rusijos tautinė politika ir tarpetniniai santykiai XIX a. Lietuvoje“ ir doc. dr. Dalia Emilija Dilytė-Staškevičienė už darbų ciklą „Kristijono Donelaičio tyrimai“.
Lietuvos mokslo premijos skiriamos kasmet už Lietuvai reikšmingus fundamentinius ir taikomuosius mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbus. Šiemet į Lietuvos mokslo premijas pretendavo 24 darbai, pranešė LMA.
Lietuvos mokslo premijos teikiamos jau trečias dešimtmetis. Jos skiriamos už reikšmingus fundamentinius ir taikomuosius bei eksperimentinės plėtros darbus. Premijos dydis – 29 640 eurų.
Laureatus išrinko Lietuvos mokslo premijų komisija.
Apie laureatų darbus
Prof. dr. Darius Abramavičiaus dirbo su organinėmis medžiagomis. Kai organinės šviesai jautrios medžiagos sugeria šviesą, jose molekuliniu lygmeniu vyksta itin greiti ir sudėtingi virsmai, lemiantys šių medžiagų praktinio naudojimo galimybes.
Dvimatė koherentinė spektroskopija – naujas metodas, leidžiantis vienu lazerio šūviu nupiešti medžiagos spektrinį paviršių, užkoduojantį viską, kas joje įvyksta per dešimtis femtosekundžių po fotosužadinimo.
Eksperimentiniai koherentiniai dvimačiai spektrai yra itin painūs. Jiems iškoduoti prireikė sudėtingų kompiuterinių skaičiavimų, kurie atvėrė naujas galimybes medžiagoms pažinti. Kaip rodo tyrimai, 2D spektroskopija galėtų būtų taikoma medicinoje, tobulinant saulės elementus ir kitur
Prof. habil. dr. Valdemaras Razumas ir prof. dr. Gintaras Valinčius tyrinėja 2D- ir 3D-matmenų sistemas. Šių matmenų biopanašios savitvarkės dirbtinės sistemos modeliuoja vieną pagrindinių gyvosios gamtos statybinių blokų – lipidines ląstelių membranas.
Vykdant tyrimus, gauta naujų žinių apie veiksnius, lemiančius savitvarkos procesus bei savitvarkių sistemų savybes. Sukurtos biopanašios sistemos svarbios elektrono pernašos procesų biologinėse sistemos mechanizmo supratimui bei baltymų-lipidų sąveikos ir baltymų membraninių kompleksų struktūros ir funkcijos tyrimams.
Pasiūlyti savitvarkių sistemų modeliai leido sukurti naujus jutiklius biosintezėje, detergentų pramonėje plačiai naudojamoms lipazėms, įvairiems biologiškai ir praktiškai svarbiems fermentams ir cheminėms medžiagoms nustatyti.
Prof. dr. Algirdas Augustaičio darbų cikle analizuojama globali kaita ir miškų būklė Lietuvoje. Vertinama, kaip klimato kaita veikia bendrą miškų būklę ir jų produktyvumą. Priežemio ozonas – vienas pagrindinių globalios kaitos komponentų: koks pavojus gresia skirtingoms miško ekosistemų organizmų grupėms?
Ar svetimkraščiai medžiai Lietuvoje – tokie, kaip paprastasis bukas, gali tapti ateities medžių rūšimi Lietuvoje ir kaip spręsti miškų tvarumo problemas.
Energetikos objektai, chemijos, naftos ir dujų pramonės įrenginiai, transporto priemonės, aviacijos ir kitos sistemos veikia, esant ekstremalioms sąlygoms – aukštai temperatūrai, dideliam slėgiui, intensyviai radiacijai ir kt.
Todėl įprasti matavimo ir diagnostikos metodai jiems netinka. Prof. R. J. Kažys ir prof. L. Mažeika sukūrė ir išplėtojo naujas ultragarsines matavimo, stebėsenos ir diagnostikos technologijas, leidžiančias įvertinti ekstremaliomis sąlygomis dirbančių pavojingų įrenginių būklę.
Doc. dr. Dalia Emilija Dilytė-Staškevičienė tyrinėjo ar iš tiesų Kristijonas Donelaitis laikytinas vienu svarbiausių lietuvių rašytojų ir mūsų literatūros klasikų.
Kokie poeto talento raiškos ypatumai? Kaip jo kūryba atrodo Europos literatūros istorijos fone? Dr. Dalia Emilija Dilytė-Staškevičienė savo darbais atvėrė plačius kultūrinius K. Donelaičio kūrybos kontekstus, naujomis įžvalgomis papildė jos tyrimus. Monografijose „Kristijonas Donelaitis ir Antika“ (2005) ir „Kristijono Donelaičio pasakėčios“ (2014) lietuviškieji kultūros reiškiniai ir senosios raštijos faktai nagrinėjami plačiame pasaulinės raidos lauke, įžvelgiamos jų sąsajos su pamatiniais šaltiniais.
Dr. Darius Staliūnas aiškinosi, kokių tikslų siekė Rusijos imperijos valdžia vadinamuoju rusinimo laikotarpiu po 1863 m. sukilimo Lietuvoje ir Baltarusijoje: ar ji bandė lietuvius, lenkus, baltarusius ir žydus paversti etniniais rusais (asimiliuoti), ar keitė jų tautinės tapatybės ženklus (vykdė akultūracijos politiką), ar tikėjosi iš jų tik politinio lojalumo (vykdė integracinę politiką)?
Ilgą laiką istorikai tvirtino, kad antižydiškus pogromus carinėje Rusijoje surengė imperijos valdžia. Dr. D. Staliūnas bando įrodyti, kad, nors imperinė valdžia prisidėjo prie antižydiškos atmosferos kūrimo, tačiau neplanavo ir neorganizavo antižydiškų pogromų XIX a. Lietuvoje ir jie įvyko dėl pačioje visuomenėje buvusių įtampų.
