Apdovanojimai už inovacijas teikiami penkių kategorijų atstovams: pramonės, smulkaus ir vidutinio verslo, tyrimų, ne Europos šalių kūrėjams, taip pat teikiamas apdovanojimas už viso gyvenimo pasiekimus.
Tyrimų srityje nugalėtojai paskelbta prancūzų mokslininkų komanda - Gillesas Gosselinas, Jean-Louisas Imbachas ir Martinas Bryantas už baltyminio vaisto kūrimą kovai su hepatitu B. Ši liga labiausiai yra paplitusi Kinijoje, Indijoje ir Afrikoje.
Pramonės srityje geriausiais įvardyti Danijos klausos aparatų gamybos bendrovės „WIDEX“ inžinieriai Janas Tøpholmas, Sørenas Westermannas and Svendas Vittingas Andersenas už individualios formos ir dydžio klausos aparatus.
Smulkaus ir vidutinio verslo išradimų kategorijoje metų kūrėju išrinktas Vokietijos „Smart Fuel Cell“ išradėjo Manfredo Stefenerio kūrinys – nešiojamas energijos šaltinis, kuriame elektra gali būti gaminama iš metilo spiritu bei tiekiama ir prie itin žemų temperatūrų.
Ne Europos šalių kūrėjų nominacijoje apdovanota australų komanda, sudaryta iš informacinių technologijų specialistų Johno O’Sullivano, Terence'o Percivalo, Grahamo Danielso, Diethelmo Ostry ir Johno Deane'o už greitaeigius bevielius tinklus Wi-Fi.
Apdovanojimas už viso gyvenimo pasiekimus įteiktas vokiečiui Josefui Bille iš Heidelbergo universiteto už prietaisą akių operacijoms lazeriu.
Lietuvos įmonių tarp nominantų nebuvo.
Inovacijos – Europos ekonomikos augimui
„Europoje mes neturime daug žaliavų, todėl būtina plėtoti inovatyvius sprendimus ir tai yra būdas mums būti konkurencingais ir plėtoti savo ekonomiką, kurti darbo vietas“, - sakė Europos patentų biuro prezidentas Benoîtas Battistelli.
Pasak jo, Europos išradėjo apdovanojimas (angl. - European Inventor Award) buvo įsteigtas tam, kad visuomenė per pavyzdžius galėtų pamatyti, kokie naudingi išradimai yra kuriami ir būtų skatinamas jų pritaikymas.
„Šie apdovanojimai parodo, kaip išradimas gali pasitarnauti žmonėms, valstybei ir ekonomikai. Mes pateikiame konkrečius sėkmės pavyzdžius“, - dėsto B. Battistelli.
Šiemet apdovanojimams pramonės srityje be nugalėtojų buvo nominuoti Nyderlandų bendrovės „LM Ericsson Telephone“ išradėjas Jaapas Haartsenas, sukūręs „Bluetooth“ technologiją bei Vokietijos „Roche Diagnostics“ mokslininkas, kuris išrado, kaip tikrinant kraują galima nustatyti širdies ligą ir sumažinti širdies smūgio riziką.
Tyrimų srityje apdovanojimus buvo siūloma įteikti Nyderlandų mokslininkams Markui van Loosdrechtui ir Merle Krista de Kreuk už nuotekų vandens valymo bakterijomis metodą ir Jungtinės Karalystės ir Australijos mokslininkams Jasonui Chinui and Oliveriui Rackhamui už baltymų sintezės inžineriją, kuri gali būti pritaikoma gydant tokias ligas kaip vėžys, diabetas ir nutukimas.
Smulkaus ir vidutinio verslo išradimų kategorijoje buvo nominuotas Vokietijos išradėjas Stefanas Lehnertas už pasiūlytą architektūrinį sprendimą stogą dengti specialiu plastiku, kuis yra lengvesnis už stiklą ir formuojant iš jo „pagalves“, ši medžiaga gerai izoliuoja šilumą ir šaltį tuo pačiu praleisdama šviesą. Prancūzijos mokslininkams Faroukui Tedjarui ir Jean-Claude'ui Foudrazui apdovanojimą siūlytą įteikti už sugalvotą pakraunamų elementų perdirbimo metodą.
Apdovanojimą už viso gyvenimo pasiekimus siūlytą įteikti Austrui Josefui Theureriui, atstovaujančiam bendrovei „Plasser&Theurer“, už geležinkelio bėgių priežiūros techniką, ir italui Mario Moretti Polegato iš „Geox“ už „kvėpuojančių“ batų technologiją.
Ne Europos šalių kūrėjų nominacijoje į apdovanojimą pretendavo amerikietis Stanfordas Ovshinskis už „švarios“ energijos elementą, „Bell Laboratories“ Šveicarijos ir JAV mokslininkų komanda su Federico Capasso bei Jérôme Faistu už naujos kartos lazerius, kurie galėtų būti naudojami ne tik chemijos ir kitoje pramonėje, bet ir paieškos sistemose.
Kasmet nuo 2006 m. Europos išradėjo apdovanojimą organizuoja Europos patentų biuras. Pernai jis gavo 250 tūkst. prašymų išduoti patentus, kurių 62 tūkst. buvo patenkinti. 60 proc. prašymų buvo pateikti iš ne Europos valstybių. Ketvirtadalį visų paraiškų pateikė JAV išradėjai, 19 proc. - japonų, 7 proc. - kinų ir 5 proc. - Pietų Korėjos. Iš Europos sąjungos valstybių, dažniausiai į Europos patentų biurą pernai kreipėsi vokiečiai, jie pateikė 14 proc. visų paraiškų, antroje vietoje prancūzai, pateikę 5 proc. visų paraiškų.
