Įspūdingi žinduoliai: jie gali išgyventi be deguonies

 (18)
Naujai atlikta studija parodė, kad mokslininkų jau kurį laiką pastebėti ir savo ištverme stebinantys plikieji smėlrausiai turi tokią ypatingą medžiagų apykaitos sistemą, kuri funkcionuoja be deguonies.
plikieji smėlrausiai
© Reuters / Scanpix

Studijos metu tyrėjai nustatė, kad šie keisti ir ypatingi žinduoliai skiriasi nuo kitų žinduolių daugeliu aspektų: be deguonies plikieji smėlrausiai išgyveno 18 minučių ir po to visiškai atsigavo.

Šis gyvūnas mokslininkų dėmesį yra patraukęs ne kartą, rašo CNN: jau yra žinoma, kad graužikai – šaltakraujai, yra atsparūs vėžiui ir nejaučia skausmo, o gali gyventi 10 kartų ilgiau nei pelės.

Šis žinduolis žinomas ir dėl savo išvaizdos, tai – viena keisčiausiai atrodančių rūšių.

Paaiškėjo, kad plikieji smėlrausiai gali išgyventi be deguonies, nes naudoja kitokius metodus energijai gaminti.

„Plikieji smėlrausiai yra labai socialūs gyvūnai ir dažniausiai gyvena požeminėse kolonijose, po maždaug 200 Rytų Afrikoje“, - sakė Max Delbrück molekulinės medicinos centro atstovas Gary Lewinas CNN.

Jis yra vienas studijos autorių, penktadienį publikuotos žurnale „Science“.

Tai, kad tiek daug gyvūnų gali tilpti tokiame mažame plote – o visi jų įkvepia deguonį ir iškvepia anglies dvideginį – lėmė jų gebėjimus išgyventi su labai mažais deguonies kiekiais, sakė G. Lewinas.

„Mes norėjome sistematiškai patikrinti, kiek deguonies trūkumo šie gyvūnai gali iškęsti“, - sakė mokslininkas.

Pirmiausiai komanda patikrino gyvūnų savijautą esant 5 proc. deguonies kiekiui aplinkoje.

Pasak G. Lewino, žmogus miršta, jei aplinkoje deguonies lygis nukrenta iki mažiau nei 10 proc.

Tyrimo metu paaiškėjo, kad tokia aplinka graužikų visiškai neveikia, net ir tuomet, kai jie joje išbūna keletą valandų. Todėl buvo nuspręsta juos įkurdinti aplinkoje be deguonies ir stebėti, kas nutiks.

„Gyvūnai greitai užmigo, - sakė G. Lewinas. - Jie įžengė į kitą būseną, panašią į komą, iš joje išgyveno apie 18 minučių.“

Kai deguonis vėl buvo pradėtas tiekti į aplinką, gyvūnai greitai atsigavo ir nėra pastebėta jokių šalutinių poveikių.

Analizuojant tyrimo rezultatus, pastebėta, kad kai aplinkoje nebeliko deguonies, gyvūnų medžiagų apykaitos sistema persijungė nuo gliukozę naudojančios, kuriai reikia ir deguonies, į naudojančią fruktozę, kuriai deguonies nereikia.

Norint, kad žinduolis išgyventų, jo medžiagų apykaitos sistema turi parūpinti pakankamai energijos ląstelėms svarbiausiose organuose, tokiuose kaip širdis ir smegenys.

„Tai yra puikus darbo rezultatas, - sakė Liverpulio universiteto mokslų apie gyvūnus vyresnysis dėstytojas Michaelas Berenbrinkas. - Apie tokią medžiagų apykaitos sistemą gyvūnų pasaulyje yra negirdėta.“

plikieji smėlrausiai
plikieji smėlrausiai
© AFP / Scanpix

Pasak jo, tai praplečia įsivaizdavimą, kaip medžiagų apykaitos sistemos gali prisitaikyti.

Įdomu tai, kad ir žmogaus medžiagų apykaitos sistema sugeba perdirbti fruktozę, tačiau išlieka klausimas, ar žmogaus kūnas gali prisitaikyti ir pakeisti savo medžiagų apykaitos sistemą atitinkamai, jei aplinkoje mažėtų deguonies.

Supratus, kaip tai pavyksta padaryti šiems mažiems graužikams, būtų galima padėti žmonėms, kurie kenčia dėl deguonies stygiaus, pavyzdžiui, insulto ar infarkto atvejais.

„Veikiausiai net maitinti smegenis fruktoze deguonies trūkumo metu galėtų padėti“, - svarstė G. Lewinas.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Mokslas

Astronomai apstulbę dėl amžiaus radinio (18)

Astronomai nustebo kai žvaigždėdaroje Paukščių Take rado tris skirtingo amžiaus žvaigždes, ir tai sukėlė abejonių dėl dabartinės mokslininkų nuomonės apie žvaigždžių formavimąsi.

Tiesa ar mitas: ar prieš valgį būtina nusiplauti rankas, jei maisto pirštais neliečiame (8)

Nuo mažens esame mokomi, kad rankas plauti yra būtina. Ypač prieš sėsdami valgyti visada kruopščiai plauname rankas, tikėdami, kad taip užkertame kelią ligoms. Bet ar tikrai? Skeptikai pastebi, kad rankomis jau seniai nebevalgome, o ir bakterijos mus pasiekia pačiais įvairiausiais būdais. Ar rankų plovimas prieš valgymą tikrai toks svarbus?

Kodėl globėjiškas požiūris į Žemę žmonėms gali būti pavojingas (30)

Kaip kosminė aplinka gali paveikti žmones, tyrinėja astronomai, bet patiems žmonėms reikia susirūpinti, kaip saugoti savo Žemę, tad 1968 m. astronautų padaryta nuotrauka „Tekanti Žemė“ buvo postūmis filosofiškai pažvelgti į mus supantį pasaulį.

To mokslininkai ir baiminosi labiausiai — nuo Antarktidos gali atskilti dar daugiau ledo (86)

Per Antarktidos ledo skydą Larsen C nusitęsęs plyšys tarp liepos 10 ir 12 dienos atskėlė trilijono tonų ir dešimtadalio Lietuvos dydžio ledkalnį. Tačiau tai gali būti tik pradžia.

Už nuopelnus kosmoso tyrimams pagerbtas lietuvis astronautas (24)

Rusijoje, netoli Maskvos esančiame Žukovskio mieste, liepą atidengta anotacinė lenta lakūnui-bandytojui ir kosmonautui-bandytojui – Rimantui Stankevičiui atminti. Lietuvoje jo vardu yra pavadinta Marijampolės Rimanto Stankevičiaus pagrindinė mokykla.