Mėnulis atsidūrė tarp Žemės ir Saulės 6 val. 19 min vietos (1 val. 19 min. Lietuvos) laiku, o maždaug po valandos visišką užtemimą buvo galima stebėti Indonezijos vakarinėje dalyje.
Saulės diskas buvo visiškai uždengtas Mėnulio siauroje lanko pavidalo zonoje, į kurią patenka dalis didžiausios pasaulyje salų valstybės, apimančios tris laiko juostas. Vėliau Mėnulio šešėlis nuslinko per Ramųjį vandenyną.
Įdomu, kad šis užtemimas kalendoriškai baigėsi anksčiau negu prasidėjo: slinkdamas per Ramųjį vandenyną, Mėnulio šešėlis kirto sutartinę datos keitimosi liniją ir pateko į regioną, kur tebebuvo antradienis, kovo 8-oji.
Daliniai saulės užtemimai taip pat buvo stebimi dalyje Azijos ir Australijos šiaurėje, o astronomijos entuziastai tame regione rinkosi ant namų stogų, paplūdimiuose ir observatorijose, kad galėtų pamatyti tą reginį.
Dešimtys tūkstančių užsieniečių ir indoneziečių turistų užplūdo geriausias stebėjimo vietas, kur buvo organizuojami specialūs renginiai – pradedant festivaliais, baigiant linksmais maratonais ir pirogų lenktynėmis.
Ternatėje, esančioje Molukų salų rytinėje dalyje, tūkstančiai žmonių šaukė „Šlovė Dievui!“, kai prasidėjo visiškas užtemimas, o mažame Mentavajaus salyne Indonezijos vakaruose šimtai žiūrovų džiaugsmingai šūkavo, meldėsi ir glėbesčiavosi per šį reginį.
Indonezijoje užtemimas truko iš viso apie tris valandas, bet visiškas užtemimas buvo matomas tik 1,5–3 minutes, nelygu stebėjimo vieta.
Daugelyje populiarių stebėjimo vietų dangus buvo giedras, bet kai kur šį retą astronominį reiškinį trukdė stebėti debesys.
Vėliausias visiškas saulės užtemimas įvyko 2015 metų kovo 20-ąją: jis buvo matomas tik atokiose Farerų salose ir Norvegijos arktiniame Svalbardo salyne.
Kitas visiškas užtemimas įvyks 2017 metų rugpjūtį; jį bus galima stebėti dalyje Šiaurės Amerikos.
Visiškas užtemimas įvyksta, kai Mėnulis praskrieja tiksliai tarp Žemės ir Saulės.