Su Brazilijos valdžios atstovais bendravo 24 vyrų, moterų, ir vaikų grupė, kuri, pareigūnų teigimu, bėga dėl puldinėjimų, patirtų Peru. Dabar jie ilsisi Brazilijos valstybinėje stovykloje ties Zinano upe, kuri garsėja kaip kontrabandos kelias tarp dviejų valstybių, rašo telegraph.co.uk.
Izoliuotųjų genčių giminaičiai, gyvenantys labiau civilizuotose vietose, sakė, kad jiems susirūpinimą kelia tai, jog miške gyvenę žmonės bėga iš savo namų.
„Man liūdna matyti, kad mano izoliuotiems giminaičiams kilo išnaikinimo grėsmė, ir kad Peru nesiima atsakomybės. Ir Brazilijos, ir Peru valdžia turi išskirti finansavimą jiems apsaugoti, kol dar ne per vėlu, nes kitaip nuo Žemės paviršiaus matant tarptautinei visuomenei bus nušluota dar viena nekalta tauta“, - sakė Amazonės indėnė iš Akros valstijos Nixiwaka Yawanaw.
Organizacija „Survival International“, kovojanti už žemių, kuriose gyvena izoliuotos gentys, išsaugojimą, skelbia, jog šiuo metu genčių, kurios nepalaiko taikių ryšių su jokia labiau civilizuota bendruomene, pasaulyje yra apie 100.
Brazilijos agentūros FUNAI, besirūpinančios indėnų reikalais, teigimu, 77 iš šių izoliuotų genčių gyvena Amazonės baseine.
Pastaroji indėnų grupė iš džiunglių išlindo praėjo mažiau nei dviem mėnesiams po to, kai septyni tos pačios genties žmonės susisiekė su labiau civilizuota Ašaninkų bendruomene.
Jie pasakojo, kad Peru juos užpuolė – veikiausiai nelegalūs medkirčiai arba kokaino kontrabandininkai.
„Daugumą vyresnių žmonių Peru teritorijoje nužudė ne indėniškos išvaizdos žmonės – jie buvo nušauti šaunamaisiais ginklais, jų namai buvo sudeginti. Jie sako, kad išmirė dauguma vyresnių žmonių ir kad jie laidojo po tris žmones vienoje duobėje“, - sakė vertėjas, kuris dirbo su pirmąja grupe.
Izoliuotoms gentims grėsmę kelia ne tik neteisėta veikla ir žemės turtų grobimas. Jiems mirtiną pavojų kelia ir bet koks kontaktas su civilizuotu pasauliu, mat tokių žmonių imuninės sistemos nėra susipažinę su mums įprastomis ligomis, todėl net mums banali infekcija jiems gali būti mirtina.
Praėjusio amžiaus devintame dešimtmetyje, misionieriams aplankius Zo'e gentį, ji išnyko dėl ligų.
Bet tai nereiškia, jog izoliuotos gentys apskritai nebendrauja su niekuo už savo kaimo ribų.
„Kaimynų turi visi, netgi jei tie kaimynai gyvena tolėliau. Jei tai kita izoliuota gentis, jų tarpusavio santykiai nebūtinai būna draugiški“, skelbė „Survival International“.
„Kai kurie jų galbūt buvo susisiekę su kolonistais praeityje, gal net ankstesniais amžiais, o vėliau atsiribojo nuo smurto, kurį lėmė toks kontaktas. Kai kurios gentys anksčiau priklausė didesnėms genčių grupėms, tačiau atskilo ir išsikraustė į atokesnes vietas vengdami kontakto. Kai kurios Amazonės grupės netgi turėjo šaunamųjų ginklų, įsigytų per tarpgentinę prekybą, dar iki susitikimo su ne indėnais. Dauguma izoliuotų genčių turi ir metalinių įrankių, kuriuos suranda, pavagia arba nusiperka iš kaimynų ir naudoja juos daugelį metų ar net kartų“, - pasakoja izoliuotas gentis ginančios organizacijos atstovai.
„Visos tautos nuolat keičiasi, taip pat ir izoliuotos gentys. Mes kalbame apie ne apie „nepaliestas“ gentis ar kultūras. Jie nėra istoriškai atsilikę, negyvena akmens amžiuje – tiesiog jie gyvena kitaip“, - tikina „Survival International“.
Tiesa, po neseniai įvykusių kontaktų su Amazonės indėnais apie 11 000 žmonių parašė elektroninius, raginančius Peru ir Brazilijos valdžias kuo skubiausiai apginti genčių žemes.
Kovą Peru ir Brazilijos valdžios pasirašė sutartį, pagal kurią numatytas bendradarbiavimas saugant izoliuotų Amazonės genčių žemes. Tačiau baiminamasi, kad nelegaliems medkirčiams, narkotikų kontrabandininkams, dujų bei naftos bendrovėms tokie tarptautiniai susitarimai nė motais ir jie indėnams kelia grėsmę ne tik tiesiogiai, juos žudydami, bet ir netiesiogiai – užkrėsdami infekcijomis.
