„Google“ tikslas - „ankstyvo įspėjimo“ apie ligas sistema, kuri ilgainiui suteiks galimybių efektyviau gydyti pacientus, nes vaistai bus vartojami dar ligai neįsisiautus, o jai vos beprasidedant.
Pagal planą „Google“ dalelės bus 100 kartų mažesnės už eritrocitą ir jungsis prie specifinių ląstelių, baltymų ar kitų kūno molekulių, priklausomai nuo to, kuo jos „papuoštos“. Pavyzdžiui, jei prie tokios nanodalelės gali būti prikabinamas specifiškas antikūnis, kuris atpažintų ir prisijungtų prie vėžinės ląstelės išorės baltymo.
O kartu „Google“ konstruoja mažutį dėvimą įrenginį, kuris trauktų ir skaičiuotų daleles. Tokiu būdu sistema galėtų būti naudojama sveikatos būklės patikrinimui ir stebėjimui. Dėvimasis įrenginys galėtų įspėti, kad didelis kiekis nanodalelių jungiasi prie taikinių ant ląstelių – vadinasi, žmogus pradeda sirgti vėžiu.
Tiesa, „Google“ atstovai įspėja, kad kol kas reikia išsiaiškinti, koks kiekis su liga sietinų molekulių organizme yra dar normalus, o nuo kada reikėtų susirūpinti. Tam skirtas tos pačios bendrovės atliekamas „Baseline Study“ tyrimas.
Galutinis paieškos gigantų tikslas – kad žmonės nuolat stebėtų, kas vyksta jų organizmuose ir nelauktų, kol pasijustų tiek blogai, kad jau iš bėdos kreiptųsi į gydytojus.
Veikiausiai „Google“ nanodaleles žmonėms siūlytų tabletės pavidalu, bet kol toks produktas bent kiek priartės prie rinkos, kol susilauks visuotinio medikų pritarimo, prireiks bent 5-7 metų.
„Bet koks tyrimas, kuriuos šiandien atliekame vizito pas gydytojus metu, galės būti atliekamas per šią sistemą“, - sakė projektui vadovaujantis paslaptingos mokslinių tyrimų laboratorijos „Google X“ gyvybės mokslų grupės vadovas Andrew Conradas. „Bent jau tokia mūsų svajonė“.
A. Conradas teigia, kad „Google“ nerinks ir nesaugos jokių medicininių duomenų apie pacientus, bet licencijuos technologijos patentus.
„Būsime išradėjai, kuriantys technologijas – inovatyvias, pasaulį aukštyn kojomis verčiančias technologijas – ir tuomet ketiname ieškoti partnerių, kurie mūsų tyrimų rezultatus realizuos“, - leidinio „The Wall Street Journal“ žurnalistams sakė A. Conradas.
Šio projekto komandoje dirba daugiau nei 100 žmonių su įvairiausiais išsilavinimais – chemijos, astrofizikos, elektros inžinerijos. Vykdant projektą bendradarbiaujama ir su itin stipriomis JAV ugdymo įstaigomis – Masačusetso technologijų institutu, Stenfordo ir Djuko universitetais.
