Geologai įvardino pirmojo masinio išmirimo priežastį

 (21)
Žemės gyvybė patyrė 5 stambius masinius išmirimus — periodus, kai visoje planetoje smarkiai sumažėdavo rūšių įvairovė. Beveik per visus išmirimus išnykdavo didžioji rūšių dalis. Pavyzdžiui, „didįjį“ permo išmirimą prieš 250 mln metų išgyveno tik 30 proc. sausumos gyvūnų rūšių ir vos 4 proc. jūros rūšių.
© Reuters / Scanpix

Pirmasis mums žinomas didelis išmirimas įvyko maždaug prieš 450–440 milijonus metų, ordoviko ir silūro periodų sandūroje. Dvi išmirimo bangos paveikė praktiškai visus pagrindinius tos epochos taksonus, išgyveno tik apie 15 proc. rūšių.

Sudėtingi daugialąsčiai gyvūnai tada daugiausiai gyveno jūrose. Labiausiai nukentėjo tokie jūriniai organizmai, kaip brachiopodai ir samangyviai: išmirė trečdalis šių gyvūnų rūšių.

Yra kelios šios katastrofos priežasčių hipotezės. Kai kurie mokslininkai mano, kad išmirimo priežastis buvo apledėjimas: temperatūra nukrito, o dėl ledynų augimo nuseko jūros lygis, tad išnyko vandenynų priekrančių zonos.

Dabar gana nepopuliari hipotezė kaltina gama žybsnį, kilusį, sprogus hipernovai — gali būti, kad tada nukentėjo ozono sluoksnis ir Žemės fauna neištvėrė stipraus ultravioletinio spinduliavimo.

Viena iš labiausiai paplitusių versijų — ugnikalnių poveikis. Apie naujus, šią hipotezę remiančius įrodymus rašo žurnalas „Geology". Straipsnio autoriai ištyrinėjo Kinijoje ir Šiaurės Amerikoje surinktų nuosėdinių uolienų mėginius. Šios uolienos susiformavo paskutinės ordoviko periodo stadijos katiano ir hirnantiano etapų sandūroje.

Uolienų, susidariusių neilgai trukus iki išmirimo, bandiniuose išskirtinai daug gyvsidabrio — ir Kinijoje, ir Amerikoje. Mokslininkai sieja tai su ugnikalnių aktyvumu, nes išsiveržimų metu į atmosferą išmetama nemažai gyvsidabrio.

Tyrėjai išskyrė 3 gyvsidabrio lygio uolienose gausėjimo periodus, ir susiejo juos su numanomo ugnikalnių aktyvumo periodais stambiose magmos provincijose. Mokslininkai mano, kad būtent ugnikalnių aktyvumas galėjo sukelti atšalimą, sunaikinusį didžiąją dalį rūšių.

Išsiveržiant ugnikalniams, į atmosferą išmetami sulfatų aerozoliai — smulkios ore pakibusios dalelės, atspindinčios Saulės šviesą. Kadangi mažiau Saulės energijos pasiekdavo Žemės paviršių, atmosfera pradėjo žemėti. Bėgant laikui dėl to prasidėjo apledėjimas ir jūros lygio kritimas.

Antrąjį masinio išmirimo suaktyvėjimą galėjo sukelti atvirkštinis procesas. Gali būti, kad temperatūrai kylant, žuvo organizmai, spėję prisitaikyti prie šaltesnio vandens ir žemesnio jūros lygio.

Anksčiau mokslininkai rado didžiausio planetos istorijoje permo didžiojo išmirimo „vulkaninės“ teorijos patvirtinimą.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Mokslas

Sunku patikėti, bet ir šiuose produktuose yra gyvūninės kilmės medžiagų (3)

Vegetarų gyvenimas išties turėtų būti nelengvas, nes gyvūninės kilmės sudėtinės medžiagos tam tikruose produktuose gali slėptis ne tik po kokiu nors suktu pavadinimu, bet kaip tuojau pat įsitikinsite, gali būti randamos ir tokiuose produktuose, kuriuose apskritai nesitikėjote jų esant.

Pirmieji studento įspūdžiai iš NASA: primena filmus (8)

Kauno technologijos universiteto Elektros ir elektronikos fakulteto (KTU EEF) magistrantūros studentas Donatas Miklušis gegužę buvo atrinktas ir išvyko į vasaros stažuotę NASA Ames tyrimų centre.

Kartu su Lietuvos kosminiu aparatu paleistas ir pirmasis Latvijos palydovas „Venta 1“

Indijos raketa penktadienį iškėlusi Vilniaus universiteto (VU) mokslininkų ir bendrovės „NanoAvionics“ sukurtą kosminį palydovą „Lituanica SAT-2“, taip pat nuskraidino į orbitą pirmąjį Latvijos palydovą „Venta 1“, pranešė Ventspilio universiteto koledžo atstovė Agnesė Jėkabsonė.

Vilniuje rasti įdomūs senoviniai pamatai: kas tai? (25)

Sostinės Konstitucijos pr. šiuo metu vyksta archeologiniai tyrinėjimai: vykdant statybas rasti įdomūs pamatai.

Berlyno televizijos bokštas buvo virtęs žaibų gaudykle (1)

Aukščiausias Vokietijos sostinės statinys – Berlyno televizijos bokštas – per ketvirtadienį, birželio 22 dieną, siautėjusią vasarišką perkūniją buvo tapęs tikrų tikriausia žaibų gaudykle. Laimei, vasariška stichija rimtesnės žalos nepadarė, žmonės nenukentėjo.