Geologai įvardino pirmojo masinio išmirimo priežastį

 (21)
Žemės gyvybė patyrė 5 stambius masinius išmirimus — periodus, kai visoje planetoje smarkiai sumažėdavo rūšių įvairovė. Beveik per visus išmirimus išnykdavo didžioji rūšių dalis. Pavyzdžiui, „didįjį“ permo išmirimą prieš 250 mln metų išgyveno tik 30 proc. sausumos gyvūnų rūšių ir vos 4 proc. jūros rūšių.
© Reuters / Scanpix

Pirmasis mums žinomas didelis išmirimas įvyko maždaug prieš 450–440 milijonus metų, ordoviko ir silūro periodų sandūroje. Dvi išmirimo bangos paveikė praktiškai visus pagrindinius tos epochos taksonus, išgyveno tik apie 15 proc. rūšių.

Sudėtingi daugialąsčiai gyvūnai tada daugiausiai gyveno jūrose. Labiausiai nukentėjo tokie jūriniai organizmai, kaip brachiopodai ir samangyviai: išmirė trečdalis šių gyvūnų rūšių.

Yra kelios šios katastrofos priežasčių hipotezės. Kai kurie mokslininkai mano, kad išmirimo priežastis buvo apledėjimas: temperatūra nukrito, o dėl ledynų augimo nuseko jūros lygis, tad išnyko vandenynų priekrančių zonos.

Dabar gana nepopuliari hipotezė kaltina gama žybsnį, kilusį, sprogus hipernovai — gali būti, kad tada nukentėjo ozono sluoksnis ir Žemės fauna neištvėrė stipraus ultravioletinio spinduliavimo.

Viena iš labiausiai paplitusių versijų — ugnikalnių poveikis. Apie naujus, šią hipotezę remiančius įrodymus rašo žurnalas „Geology". Straipsnio autoriai ištyrinėjo Kinijoje ir Šiaurės Amerikoje surinktų nuosėdinių uolienų mėginius. Šios uolienos susiformavo paskutinės ordoviko periodo stadijos katiano ir hirnantiano etapų sandūroje.

Uolienų, susidariusių neilgai trukus iki išmirimo, bandiniuose išskirtinai daug gyvsidabrio — ir Kinijoje, ir Amerikoje. Mokslininkai sieja tai su ugnikalnių aktyvumu, nes išsiveržimų metu į atmosferą išmetama nemažai gyvsidabrio.

Tyrėjai išskyrė 3 gyvsidabrio lygio uolienose gausėjimo periodus, ir susiejo juos su numanomo ugnikalnių aktyvumo periodais stambiose magmos provincijose. Mokslininkai mano, kad būtent ugnikalnių aktyvumas galėjo sukelti atšalimą, sunaikinusį didžiąją dalį rūšių.

Išsiveržiant ugnikalniams, į atmosferą išmetami sulfatų aerozoliai — smulkios ore pakibusios dalelės, atspindinčios Saulės šviesą. Kadangi mažiau Saulės energijos pasiekdavo Žemės paviršių, atmosfera pradėjo žemėti. Bėgant laikui dėl to prasidėjo apledėjimas ir jūros lygio kritimas.

Antrąjį masinio išmirimo suaktyvėjimą galėjo sukelti atvirkštinis procesas. Gali būti, kad temperatūrai kylant, žuvo organizmai, spėję prisitaikyti prie šaltesnio vandens ir žemesnio jūros lygio.

Anksčiau mokslininkai rado didžiausio planetos istorijoje permo didžiojo išmirimo „vulkaninės“ teorijos patvirtinimą.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Mokslas

„Ateivių megastruktūros“ žvaigždė vėl mirga: mokslininkai imasi paslapties (3)

Tai beveik užtikrintai ne ateiviai, bet Tabby žvaigždė ir vėl elgiasi labai keistai. Žvaigždė, sukėlusi milžinišką susidomėjimą 2015 rudenį – kai astronomas Jasonas Wrightas iškėlė mintį, kad keistasis mirgėjimas galėtų būti ateivių megastruktūros daromos įtakos rezultatas – ir vėl mirga.

Kinija išgavo „degųjį ledą“: rezultatus vadina revoliucingais (53)

Kinijos naftininkai pirmieji pasaulyje iš Pietų Kinijos jūros dugno išgavo „degųjį ledą“ — gamtinių dujų hidratą.

Jautriausias pasaulyje detektorius ėmėsi tamsiosios materijos: pirmieji rezultatai - daugiau nei įspūdingi (9)

„Tai - kol kas geriausias tamsiosios materijos paieškų rezultatas – ir mes dar tik pradėjome“, - taip „XENON1T", jautriausio tamsiosios materijos paieškų eksperimento, rezultatus komentavo mokslininkai vos 30 dienų trukusio veikimo.

Milžiniška skruzdėlių kolonija stebina savo sudėtingumu (16)

Kaip atrodo milžiniška skruzdėlių kolonija pavyko po to, kai į skruzdėlyną įpylus cemento ji sustingo į vientisą darinį. Mokslininkai taip pasielgė norėdami pamatyti skruzdėlių kolonijos kompleksiškumą ir vidinę struktūrą.

Paslaptingosios kvantinės fizikos naujovės duoda vis daugiau naudos (25)

Pirmą kartą kvantinės mechanikos istorijoje mokslininkai per atstumą perdavė juodai baltą paveikslėlį nesiųsdami jokių fizinių dalelių. Apie naujoves kvantinės fizikos srityje ir jų praktinę naudą pasakoja technologijų ekspertas, Robotikos mokyklos vadovas Paulius Briedis.