Galvosūkis: suaugusieji neįkanda, o vaikai išsprendžia nė nemirktelėję

 (55)
Nors šia užduotimi tikrinami moksleivių loginio samprotavimo sugebėjimai, vis dėlto paprašytas ją išspręsti galvą iš suglumimo krapštytis pradeda dažnas suaugėlis. Taigi, į kurią pusę važiuoja autobusas?
JAV mokyklinis autobusas
© Scanpix nuotr.

National Geographic“ sukūrė populiaraus galvosūkio versiją, kurioje vaizduojamas autobusas identiškais priekiniais ir galiniais langais. Tai apsunkina užduotį – neaišku, kur yra autobuso priekis, o kur – galas.

„National Geographic“ skelbia, kad net 80 proc. vaikų, kuriems ne daugiau nei 10 metų, užduotį įveikė iškart. Nors tikslios atsakymų statistikos suaugusiųjų imtyje „National Geographic“ nepateikia, redakcija teigia, kad suaugusiuosius ši užduotis dažniau išmuša iš vėžių ir jie jos neišsprendžia.

Galvosūkis
Galvosūkis
© youtube.com

Manoma, kad vaikai geresnius rezultatus rodo dėl jaunų asmenų geresnio vizualinio imlumo ir dėl nesenos asmeninės patirties. Londono universiteto ir universitetinio koledžo tyrėjų gauti rezultatai byloja, kad vaikai iki 12 m. vaizdinę informaciją naudoja kitaip nei suaugusieji.

Vaikai priimdami sprendimus vadovaujasi pirmiausiai jiems į akis kritusia vaizdine detale. Nors tokie sprendimai ne visada būna teisingi, jie priimami kur kas greičiau. O štai suaugusieji priimdami sprendimą apsvarsto ne tik labiausiai į akis kritusią, bet ir įvairias kitas vizualinės informacijos detales.

Nors šis galvosūkis nėra naujas, jis pastaruoju metu labai populiarus socialiniuose tinkluose.

Tai ar pavyko nuspręsti, į kurią pusę vis dėlto važiuos geltonasis autobusas? O teisingą atsakymą surasti padės autobuso konstrukcijos užuomina – pabandykite piešinyje surasti duris, pro kurias įlipa ir išlipa keleiviai. Durų šiame paveikslėlyje nematyti – tai reiškia, kad autobusas važiuoja į kairę (žinoma, jei autobusas nėra Jungtinėje Karalystėje, Japonijoje ar kurioje nors kitoje šalyje, kur eismas vyksta priešinga kryptimi).

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Mokslas

Tutanchamono mirties ložė - naujame Kairo muziejuje (1)

Praėjusį antradienį egiptologai pervežė du didelius senovinius reliktus, kuriems daugiau nei 3 000 metų, iš senojo istorinio muziejaus į naująjį, kuris bus atidarytas 2018 m. Muziejaus direkcija tikisi, kad šie senovės reliktai pritrauks daug turistų.

Nuo vaizdo sunku atplėšti akis: eksperimentas, kurį gali išbandyti kiekvienas (8)

Žinomas eksperimentas su aliejumi ir vandeniu. Šios medžiagos niekada nesusimaišo, nes vanduo yra polinė, o aliejus nepolinė cheminė medžiaga. Aliejus stabdo vandens judėjimą ir šių medžiagų sąveika sukuria nuostabų vaizdą. Bet ar žinojote, jog prie šių dviejų medžiagų pridėjus šiek tiek alkoholio prasideda visai kitokie procesai, kurių negali paaiškinti net fizikai?

Išaiškino, kaip atsiranda paslaptingi žybsniai Žemės paviršiuje (11)

Dar 1993 metais, pakeliui į Jupiterį, zondas Galileo nufotografavo Žemę iš dviejų milijonų kilometrų nuotolio. Keliose nuotraukose aptikti keisti žybsniai, kurių paaiškinimo tuo metu rasti nepavyko.

Naujojoje Zelandijoje išbandyta raketa pasiekė kosmosą, bet ne orbitą (3)

Kalifornijoje įsikūrusi bendrovė „Rocket Lab“ ketvirtadienį paskelbė sėkmingai išbandžiusi savo sukonstruotą raketą nešėją, startavusią iš aikštelės Naujojoje Zelandijoje, nors raketa ir nepasiekė orbitos, kaip tikėtasi.

Žmonės keičia kosmoso orus (15)

Tai, kad žmonės keičia Žemės paviršių, tikrai jokia naujiena. Ar tai būtų žemdirbystė ir miestų statyba, ar klimato kaita ir paliekami ilgalaikiai pėdsakai uolienose, mūsų poveikis gimtajai planetai yra labai platus ir įvairialypis. Ir toks didelis, kad kai kurie geologai siūlo įvesti naują geologinę epochą – antropoceną (Anthropocene). O dabar aptikta įrodymų, kad žmonijos veikla turi poveikį net ir kosmoso orams.