Galvosūkis: suaugusieji neįkanda, o vaikai išsprendžia nė nemirktelėję

 (55)
Nors šia užduotimi tikrinami moksleivių loginio samprotavimo sugebėjimai, vis dėlto paprašytas ją išspręsti galvą iš suglumimo krapštytis pradeda dažnas suaugėlis. Taigi, į kurią pusę važiuoja autobusas?
JAV mokyklinis autobusas
© Scanpix nuotr.

National Geographic“ sukūrė populiaraus galvosūkio versiją, kurioje vaizduojamas autobusas identiškais priekiniais ir galiniais langais. Tai apsunkina užduotį – neaišku, kur yra autobuso priekis, o kur – galas.

„National Geographic“ skelbia, kad net 80 proc. vaikų, kuriems ne daugiau nei 10 metų, užduotį įveikė iškart. Nors tikslios atsakymų statistikos suaugusiųjų imtyje „National Geographic“ nepateikia, redakcija teigia, kad suaugusiuosius ši užduotis dažniau išmuša iš vėžių ir jie jos neišsprendžia.

Galvosūkis
Galvosūkis
© youtube.com

Manoma, kad vaikai geresnius rezultatus rodo dėl jaunų asmenų geresnio vizualinio imlumo ir dėl nesenos asmeninės patirties. Londono universiteto ir universitetinio koledžo tyrėjų gauti rezultatai byloja, kad vaikai iki 12 m. vaizdinę informaciją naudoja kitaip nei suaugusieji.

Vaikai priimdami sprendimus vadovaujasi pirmiausiai jiems į akis kritusia vaizdine detale. Nors tokie sprendimai ne visada būna teisingi, jie priimami kur kas greičiau. O štai suaugusieji priimdami sprendimą apsvarsto ne tik labiausiai į akis kritusią, bet ir įvairias kitas vizualinės informacijos detales.

Nors šis galvosūkis nėra naujas, jis pastaruoju metu labai populiarus socialiniuose tinkluose.

Tai ar pavyko nuspręsti, į kurią pusę vis dėlto važiuos geltonasis autobusas? O teisingą atsakymą surasti padės autobuso konstrukcijos užuomina – pabandykite piešinyje surasti duris, pro kurias įlipa ir išlipa keleiviai. Durų šiame paveikslėlyje nematyti – tai reiškia, kad autobusas važiuoja į kairę (žinoma, jei autobusas nėra Jungtinėje Karalystėje, Japonijoje ar kurioje nors kitoje šalyje, kur eismas vyksta priešinga kryptimi).

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Mokslas

Mokslininkų situacija Lietuvoje nepavydėtina: atlyginimai vieni mažiausių ES (74)

Tūkstančiai demonstrantų daugelyje pasaulio šalių šeštadienį surengė mitingus, reikšdami paramą mokslui, piktindamiesi didėjančiu politikų puolimu prieš įrodymus ir mokslo išstūmimu iš politikos formavimo. Prie šio judėjimo Vilniuje prisijungė ir įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

„Mokslo ekspresas“: molekulinių mašinų konstruktoriai (3)

Mėgdžiodami gamtą, Lietuvos mokslininkai pirmieji suformavo dirbtines ląstelių membranas, kurios gali būti naudojamos kaip jutikliai greitai nustatyti įvairių ligų sukėlėjus arba genetinius defektus. Sugebėjimas valdyti fermentų aktyvumą ir kitas molekulines struktūras leidžia sukurti itin efektyvius skalbiamuosius miltelius ir struktūras, padedančias vaistų molekulėms pasiekti taikinį organizme.

Pasaulyje prasidėjo mitingai už mokslą (1)

Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje tūkstančiai žmonių šeštadienį reiškė paramą mokslui: tai buvo pirmieji iš daugiau kaip 500 visame pasaulyje suplanuotų mitingų, kuriuos išprovokavo susirūpinimas „alternatyvių faktų“ kilimu.

Įvyko žygis už mokslą: prieš acto garinimą, binto rūkymą ir kitas nesąmones (39)

Balandžio 22 d., Pasaulinę žemės dieną, pasaulio ir Lietuvos mokslininkai pakilo į Žygį už mokslą (angl. March for Science). Jo tikslas atkreipti į mokslo žinias, jų svarbą bei priminti, kad melaginga informacija dažnai yra interpretuojama kaip mokslo žinios, nors to galima išvengti.

16 metų vykdyto tyrimo išvada: paneigtas nutukimo paradoksas (41)

Aptukusiems ir nutukusiems suaugusiems žmonėms labiau negu tiems, kurių svoris laikomas normaliu, gali grėsti ankstyva mirtis, su neseniai atlikto tyrimo išvadomis mokslo naujienų portale livescience.com supažindina žurnalistė Rachael Rettner.