Galvosūkis: suaugusieji neįkanda, o vaikai išsprendžia nė nemirktelėję

 (55)
Nors šia užduotimi tikrinami moksleivių loginio samprotavimo sugebėjimai, vis dėlto paprašytas ją išspręsti galvą iš suglumimo krapštytis pradeda dažnas suaugėlis. Taigi, į kurią pusę važiuoja autobusas?
JAV mokyklinis autobusas
JAV mokyklinis autobusas
© Scanpix nuotr.

National Geographic“ sukūrė populiaraus galvosūkio versiją, kurioje vaizduojamas autobusas identiškais priekiniais ir galiniais langais. Tai apsunkina užduotį – neaišku, kur yra autobuso priekis, o kur – galas.

„National Geographic“ skelbia, kad net 80 proc. vaikų, kuriems ne daugiau nei 10 metų, užduotį įveikė iškart. Nors tikslios atsakymų statistikos suaugusiųjų imtyje „National Geographic“ nepateikia, redakcija teigia, kad suaugusiuosius ši užduotis dažniau išmuša iš vėžių ir jie jos neišsprendžia.

Galvosūkis
Galvosūkis
© youtube.com

Manoma, kad vaikai geresnius rezultatus rodo dėl jaunų asmenų geresnio vizualinio imlumo ir dėl nesenos asmeninės patirties. Londono universiteto ir universitetinio koledžo tyrėjų gauti rezultatai byloja, kad vaikai iki 12 m. vaizdinę informaciją naudoja kitaip nei suaugusieji.

Vaikai priimdami sprendimus vadovaujasi pirmiausiai jiems į akis kritusia vaizdine detale. Nors tokie sprendimai ne visada būna teisingi, jie priimami kur kas greičiau. O štai suaugusieji priimdami sprendimą apsvarsto ne tik labiausiai į akis kritusią, bet ir įvairias kitas vizualinės informacijos detales.

Nors šis galvosūkis nėra naujas, jis pastaruoju metu labai populiarus socialiniuose tinkluose.

Tai ar pavyko nuspręsti, į kurią pusę vis dėlto važiuos geltonasis autobusas? O teisingą atsakymą surasti padės autobuso konstrukcijos užuomina – pabandykite piešinyje surasti duris, pro kurias įlipa ir išlipa keleiviai. Durų šiame paveikslėlyje nematyti – tai reiškia, kad autobusas važiuoja į kairę (žinoma, jei autobusas nėra Jungtinėje Karalystėje, Japonijoje ar kurioje nors kitoje šalyje, kur eismas vyksta priešinga kryptimi).

www.technologijos.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Mokslas

Šiaurės pašvaistė matoma Šveicarijos padangėje - ar tai įmanoma? (2)

Norint išvysti Šiaurės pašvaistę, nebūtina vykti už poliarinio rato. Menininkas iš Šveicarijos Danas Ackeris rado būdą, kaip tokį grožį sukurti Lozanos danguje.

Meksiko centre eksponuojami senovės miesto actekų statinių griuvėsiai

Senovės miesto griuvėsiai – ne vien mokslininkų bendruomenės, bet visos tautos turtas. Taip nusprendė Meksikos archeologai. Meksikas pastatytas Tenočtitlano – senosios actekų imperijos sostinės – vietoje.

14 ryškiausių mokslinių ir technologinių pasiekimų šiais metais (5)

Apibendrinant besibaigiančius metus, laisvai galima tarti, kad tai buvo sukrėtimų, netikėtumų ir akibrokštų paženklintas laikotarpis. Vis dėlto, ne viskas be išimties kėlė tik liūdesį ir neviltį. „Popular Science“ siūlo prisiminti ir pozityvius laimėjimus mokslo ir technologijų pasaulyje.

Mirė JAV kosmoso pionierius Johnas Glennas (54)

Pirmasis orbita aplink Žemę apskriejęs amerikietis Johnas Glenas, taip pat tapęs vyriausiu į kosmosą pakilusiu žmogumi , mirė būdamas 95 metų, ketvirtadienį pranešė jo vardu pavadintas Ohajo valstijos koledžas.

Prieš daugiau nei šimtmetį rastos mumifikuotos kojos yra vienos žymiausių Egipto karalienių (13)

Archeologų teigimu, tyrimas parodė, kad daugiau nei prieš šimtmetį Egipto Karalių Slėnyje esančiame kape rastos mumifikuotos kojos yra karalienės Nefertarės (Nefertari) - pagrindinės ir mylimiausios Egipto faraono Ramzio II žmonos.