Michaelas O'Randas iš Šiaurės Karolinos universiteto (JAV) su kolegomis sulaukė šiokios tokios sėkmės. Jie devynioms beždžionėms kas tris savaites švirkšdavo žmogaus baltymo Eppin, esančio išoriniame spermatozoidų dangale.
Po imunizacijos septynių beždžionių organizmuose pradėjo gamintis antikūniai prieš Eppin baltymą ir visos šios beždžionės tapo nevaisingomis. Du trečdaliai kontrolinės grupės individų, kuriems buvo švirkščiamas placebo, susilaukė palikuonių.
Tyrimo autoriai mano, kad antikūniai jungiasi su Eppin baltymu ir po ejakuliacijos neleidžia spermai veikti įprastu būdu. Jie mano, kad toks būdas gali būti panaudotas kaip kontraceptinė priemonė vyrams.
„Tai patys geriausi duomenys, kokius man kada nors teko matyti, nors neatsakytų klausimų dar daug“, - tyrimą komentavo vyrų reprodukcijos specialistas Bernardas Robaire‘as iš McGill universiteto (Kanada). Pavyzdžiui, kol kas neaišku, ar vakcinos poveikis gali visiškai išnykti. Tik 5 iš 7 beždžionių nutraukus vakcinavimą buvo vaisingos.
Iki šiol bandymai sukurti spermą žalojančią vakciną buvo nesėkmingi, teigia B.Robaire‘as. Viena iš nesėkmių priežasčių – tai, kad spermos baltymų antikūniai gali veikti ir kitas ląsteles sėklidėse bei sukelti uždegimą. Manoma, kad šiame tyrime naudotos vakcinos aktyvuoti antikūniai prie spermos jungiasi žemesnėje vyrų reprodukcinio trakto dalyje ir todėl sėklidžių nepažeidžia.
Antroji problema yra ta, jog vyriškos kontracepcijos efektyvumas turi siekti 100 procentų – nė vienas spermatozoidas neturi likti sveikas. Tai reiškia, kad organizmas turi gaminti pakankamai antikūnių, kad būtų sužaloti visi spermatozoidai. O kiekvienos ejakuliacijos metu jų išskiriama po kelis šimtus milijonų.
Todėl kol kas daugelis bandančių sukurti kontraceptikus vyrams stengiasi keisti hormonų lygius, kad būtų visiškai nutraukta spermos gamyba. Tačiau hormonai veikia visą organizmą, todėl toks vaisingumo kontrolės būdas turi nepageidaujamų šalutinių efektų.
