Fiziko kosmoso užkariavimo planas lenkia visas žmonijos prognozes

 (38)
Vos prieš keletą dienų sužinojome apie galimybę per 0,5 val. pasiekti Marsą. Dabar sklinda neįtikėtini pasakojimai apie dar vieną būdą greitai keliauti tarp žvaigždžių.
Tarpžvaigždinio kosminio zondo su kombinuotu antimedžiagos varikliu prototipas Hbar nuotr.
Tarpžvaigždinio kosminio zondo su kombinuotu antimedžiagos varikliu prototipas Hbar nuotr.

Tąkart buvo minimi lazeriniai reaktyviniai varikliai. O štai buvęs Fermi laboratorijos fizikas Geraldas Jacksonas užsimojo dar smarkiau – pasišovė rinkti pinigus pirmajam antimaterijos varikliui, kuriuo varomas kosminis aparatas iškeliaus į Kentauro Alfą. Jis išvystys 40 proc. šviesos greičio ir kaimyninę žvaigždžių sistemą pasieks per 10 metų ar greičiau.

Apie tarpžvaigždines keliones nebesvaičiojame jau senokai. Tačiau savaitės pradžioje viltį vėl sužadino amerikiečio Phillipo Lubino pareiškimas apie jo kuriamus lazerinius reaktyvinius variklius ultra lengviems kosminiams zondams, kurie Marsą pasiektų per 0,5 val., o kada nors galėtų leistis į kelionę prie artimiausios Saulei žvaigždės Kentauro Alfos sistemoje. Joje burinis zondas užtruktų apie 15 metų.

Estafetę iš jo perėmė ir tarpžvaigždinių kelionių apetitą dar labiau sužadinti pamėgino kitas mokslininkas. Buvęs Fermi laboratorijos fizikas G. Jacksonas įsitikinęs, kad jo sugalvotas antimaterijos variklis į kaimyninę žvaigždžių sistemą nuskraidintų per 10 metų ar greičiau.

Daugiau kaip dešimtmetį G. Jacksonas su kolega fiziku Stevenu Howe mėgino pritraukti NASA ir kitų investuotojų lėšų savo idėjos – antimaterijos variklio – įgyvendinimui. Kaip praneša Forbes, nepavykus šiai užmačiai, mokslininkų tandemas, suvienijęs pajėgas bendrovėje Hbar Technologies, nusprendė kreiptis tiesiai į visuomenę. Šį mėnesį investicinėje interneto platformoje Kickstarter jiedu paskelbė apie antimaterijos variklio projektą, kurio įgyvendinimo imsis surinkę bent 200 tūkst. dolerių.

Žmonija jau seniai svajoja apie tarpžvaigždines ekspedicijas. Tačiau kol kas mums nėra pavykę nukeliauti net į kaimynines planetas. O didžiausias greitis, kokį yra pavykę pasiekti žmonėms kosmose, yra Apollo-10 misijos metu (ta pati misija, kurios įgula anapus Mėnulio girdėjo paslaptingus garsus) išvystytas 40 000 km/val. greitis. Deja, tokiu sraigišku tempu Kentauro Alfą pasiektume per 165 tūkst. metų.

Reikia šio to gerokai greitesnio. G. Jacksonas siūlo antimaterijos variklį. Ar jis įmanomas?

Antimedžiaga būtų beveik įprasta medžiaga, jei ne viena aplinkybė – jos atomus sudaro priešingo krūvio dalelės: neigiamo krūvio antiprotonų branduolys ir aplink jie zujantys teigiamo krūvio antielektronai (pozitronai).

Susilietus medžiagos ir antimedžiagos atomams, įvyksta anihiliacija – atomai sunaikina vienas kitą, o reakcijos metu išsiskiria nepaprastai daug energijos. Kaip tik ją G. Jacksonas ir norėtų pakinkyti tarpžvaigždinei misijai.

Norai gražūs, bet jiems yra rimtų kliūčių

Visų pirma, reikės antimedžiagos. Gera žinia - jos reikės nedaug. Forbes praneša, kad G. Jacksono projektui reikėtų "tik" 17 gramų antivandenilio. Bloga žinia - tiek mokslininkams dar nėra pavykę išgauti. Nors dalelių greitintuvuose yra pavykę sukurti antimedžiagos dalelių, tokio kiekio, kokį pavyko užregistruoti, būtų per mažai.

Kosminė ir antimedžiagos kaina. Vienas gramas antimedžiagos kainuotų 100 mlrd. dolerių. Taigi, vien degalų sąnaudos G. Jacksono tarpžvaigždinei misijai atsieitų 1,7 trln. dolerių.

Kita problema – antimedžiagos sandėliavimas. Jei ji trinktelės į konteinerio sienelę, įvyks kolosalus sprogimas – vienas gramas antimedžiagos anihiliuotų atominės bombos sprogimu. O iki šiol mokslininkams yra pavykę antivandenilio atomą išsaugoti tik 16 minučių.

G. Jacksonas teigia, kad jo zondas beorėje erdvėje pasiektų net 40 proc. šviesos greičio. Antimedžiaga būtų naudojama atomo branduolio dalijimosi procesų skatinimui. Šių procesų metu uranas skiltų į du "dukterinius" šalutinius produktus. Vienas jų skrietų tiesiai į fotoninę burę, suteikdamas judesio energijos impulsą – analogiškai burlaivį stumia į bures pučiantis vėjas. O kitas šalutinis produktas išskristų per reaktyvinio variklio tūtą – reaktyvinė sistema būtų dar vienas judesio energijos šaltinis.

Svarbiausia yra nenuleisti rankų

Taip veikimo principas atrodo popieriuje. Už surinktus 200 tūkst. dolerių, mokslininkai susikonstruotų įrenginį, kuriuo mėgintų įvertinti, kiek galios tokia kombinuota burinė-reaktyvinė variklių sistema išgautų tikrovėje.

Štai tada tyrėjai tikėtųsi sulaukti kur kas didesnių finansinių injekcijų iš NASA ir kitų stambių investuotojų. Idėjos autorių vertinimu, funkcionuojančio antimedžiagos variklio prototipo pagaminimui pakaktų 100 mln. dolerių. Jei pinigų būtų kaip šieno, antimedžiagos variklio bandymus būtų galima pradėti per artimiausią dešimtmetį.

Cituojant vienoje anekdotinėje istorijoje iš gydytojo grįžusį vyriškį, kurio žmona pasiteiravo, kodėl jis rankas nuolat laiko iškėlęs į viršų, svarbiausia - vykdyti specialisto rekomendacijas. O specialistas (gydytojas) šiuo atveju patarė nenuleisti rankų.

www.technologijos.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Mokslas

Mokslininkai: australopitekė Lucy daug laiko praleisdavo medžiuose (36)

Australopitekė Lucy, priskiriama prie senovinių hominidų, laikomų vienais ankstyviausių šiuolaikinių žmonių protėvių, bent trečdalį laiko praleisdavo laipiodama medžiais, sakoma trečiadienį paskelbtoje naujoje studijoje.

„Mokslo sriuba“: lietuviai padarė proveržį genetikoje (II dalis) (1)

Vilniaus universiteto profesorius Virginijus Šikšnys su komanda atrado genų redagavimo įrankį CRISPR-Cas9 – genų žirkles, kuriomis galima labai tiksliai karpyti DNR grandinę. Šis atradimas gali pelnyti pirmąją Lietuvos istorijoje Nobelio premiją Chemijos srityje. Genetikai sako, jog tik sugriovus geną galima suprasti, už ką jis atsakingas, kokią įtaką turi. CRISPR-Cas9 įrankio pagalba tai padaryti įmanoma - juo galima nusitaikyti į norimą DNR vietą ir perkirpti grandinę.

Iš Pietų ašigalio evakuotas „antrasis žmogus Mėnulyje“ (10)

Sušlubavus sveikatai iš Pietų ašigalio buvo evakuotas antrasis Mėnulio paviršiumi žengęs žmogus Buzzas Aldrinas, praneša BBC.

Elementų periodinę lentelę papildė 3 nauji vardai (25)

Po Japonijos, Rusijos ir JAV mokslininkų atradimų cheminių elementų periodinę lentelę trečiadienį papildė keturi nauji elementai, o vienas iš jų, nihonis, yra pirmasis, atrastas japonų mokslininkų.

Mokslininkai įspėja, kad nyksta didžiausia gyvų organizmų struktūra pasaulyje (15)

Antradienį paskelbta, kad Didysis barjerinis rifas – didžiausia gyvų organizmų struktūra pasaulyje – šiemet sunyko kaip niekada istorijoje. Mokslininkai perspėja, kad šylantis klimatas kelia didelę grėsmę trapiai didžiausio pasaulyje koralinio rifo ekosistemai.