Europos mokslininkai jau žino, kaip mėnulyje statys namus

 (48)
Europos kosminių technologijų centras Nyderlanduose surengė konferenciją, kurioje susirinkę 200 mokslininkų ir ekspertų kūrė strategiją, kaip mėnulyje sukurti miestą, rašo „Science times“.
Mėnulio miestas
Mėnulio miestas
© Organizacijos nuotr.

Mėnulio miestą jie laiko daug realesniu projektu nei miestas Marse. „Žmogaus prieš 43 metus aplankytas mėnulis kol kas atrodo esąs vienintelis objektas kosmose, kurį gali pasiekti žmonės, valdydami šiandienines technologijas“, – tvirtino kosmoso agentūros direktorius Johannas Dietrichas Worneris.

Mėnulio miestas
Mėnulio miestas
© Organizacijos nuotr.

Anot jo, mėnulis kol kas yra tobuliausia vieta tyrimams, kuriuos gali atlikti ten nukeliavę žmonės ir nuskraidinti robotai. Šią misiją būtų galima įgyvendinti daug greičiau, tarkime, iki 2030 m., rengiantis kol kas sunkiai įmanomai misijai į Marsą.

Mėnulio miestas
Mėnulio miestas
© Organizacijos nuotr.

„Tolimesnė mėnulio pusė galėtų būti labai puikiai išnaudojama tyrimams: ten mes galėtume įdiegti Visatos tyrimams reikalingus teleskopus, kuriems netrukdytų Žemėje vykstanti komunikacija ir transliacijos“, – tikino ekspertas ir įgėlė amerikiečiams, kad kalbėti apie Marso misiją dar per anksti. Jis patikino, kad visų pirma derėtų išbandyti techniką kiek arčiau – mėnulyje.

Tvirtinama, kad pagrindinė Mėnulio miesto infrastruktūra būtų atspausdinta 3D spausdintuvais. Kosmoso agentūra tvirtina išbandžiusi 3D spausdintuvus su medžiagomis, randamomis mėnulyje.

Mėnulio miestas
Mėnulio miestas
© Organizacijos nuotr.

Pareigūnai tvirtino, kad Mėnulio mieste turėtų dirbti astronautai ir mokslininkai iš įvairių šalių – įskaitant ir Rusiją bei Kiniją. Neatmetama galimybė, jog įkūrus miestelį, jame galės apsilankyti ir civiliai gyventojai ir kosmoso turistai.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Mokslas

Šiaurės pašvaistė matoma Šveicarijos padangėje - ar tai įmanoma? (2)

Norint išvysti Šiaurės pašvaistę, nebūtina vykti už poliarinio rato. Menininkas iš Šveicarijos Danas Ackeris rado būdą, kaip tokį grožį sukurti Lozanos danguje.

14 ryškiausių mokslinių ir technologinių pasiekimų šiais metais (5)

Apibendrinant besibaigiančius metus, laisvai galima tarti, kad tai buvo sukrėtimų, netikėtumų ir akibrokštų paženklintas laikotarpis. Vis dėlto, ne viskas be išimties kėlė tik liūdesį ir neviltį. „Popular Science“ siūlo prisiminti ir pozityvius laimėjimus mokslo ir technologijų pasaulyje.

Mirė JAV kosmoso pionierius Johnas Glennas (54)

Pirmasis orbita aplink Žemę apskriejęs amerikietis Johnas Glenas, taip pat tapęs vyriausiu į kosmosą pakilusiu žmogumi , mirė būdamas 95 metų, ketvirtadienį pranešė jo vardu pavadintas Ohajo valstijos koledžas.

Prieš daugiau nei šimtmetį rastos mumifikuotos kojos yra vienos žymiausių Egipto karalienių (13)

Archeologų teigimu, tyrimas parodė, kad daugiau nei prieš šimtmetį Egipto Karalių Slėnyje esančiame kape rastos mumifikuotos kojos yra karalienės Nefertarės (Nefertari) - pagrindinės ir mylimiausios Egipto faraono Ramzio II žmonos.

„Cassini“ zondas pradėjo artimesnę pažintį su Saturnu (15)

Ši dujinė milžinė taps „Cassini“ kapu – nes kitų metų rugsėjį jis įskris į šios planetos atmosferą, kurioje jis bus sunaikintas. Tačiau prieš tai zondas spės mums į Žemę atsiųsti dar niekada iš taip arti nematyto Saturno nuotraukas.