Zondas Cassini savaitgalį paskutinį kartą praskrido arti Titano. Šeštadienį paryčiais jis pralėkė mažiau nei 1000 km atstumu virš palydovo paviršiaus. Vienas iš manevro tikslų – pasinaudoti Titano gravitacija ir pakeisti Cassini orbitą, kad jis pradėtų skraidyti ne Saturno žiedų išorėje, o jų viduje.
Tai – paskutinė trylika metų trukusios misijos dalis. Per artimiausius penkis mėnesius zondas 22 kartus praskries tarp Saturno debesų paviršiaus ir žiedų ir surinks neįkainojamos informacijos apie sąlygas šiame regione.
Rugsėjo 15 dieną jis pasuks tiesiai į Saturną ir sudegs jo atmosferoje – tokia baigtis numatyta specialiai, kad zondas netyčia neužterštų kurio nors Saturno palydovo žemiška gyvybe.
Titano paviršiuje yra upių, ežerų ir jūrų. Kai kuriose jūrose radaru užfiksuotos salos, tai atsirandančios, tai vėl pradingstančios. Dabar pasiūlytas naujas modelis, paaiškinantis radaro duomenis – tai gali būti ne salos, o tiesiog burbulai jūros paviršiuje.
Pasinaudodami duomenimis apie skysčių, ypač angliavandenilių, savybes didelio slėgio sąlygomis bei skaitmeniniais modeliais, mokslininkai nustatė, kad Titano Ligeia jūroje gali būti tinkamos sąlygos azoto molekulėms formuotis.
Susiformavusios molekulės kyla į paviršių, kur sproginėja kaip centimetro dydžio ir didesni burbulai. Tokius objektus galima aptikti radaru ir palaikyti juos salomis.
Tyrimo rezultatai publikuojami „Nature Astronomy“.
Ta proga „Google“ sukurtas „Doodle“, kurį galite rasti čia.