Atlikto „Kaspersky Lab“ tyrimo „Mano brangieji duomenys“ išvados parodė, kad svarbiausių asmeninių duomenų, t. y. nuotraukų ir vaizdo įrašų, praradimas sukeltų didžiausią stresą. Tačiau ne tokius svarbius duomenis jie taip pat bijo prarasti, pavyzdžiui, kontaktinius duomenis, rašoma pranešime spaudai.
Tyrimo metu bendrovė dirbo su Viurcburgo universiteto psichologais ir per 3 eksperimentų seriją matavo žmonių fizines reakcijas praradus duomenis. Psichologai tikėjosi daug stipresnių reakcijų praradus svarbius duomenis ir buvo nustebinti reakcijų praradus trivialius duomenis.
Eksperimentų metu psichologai matavo elektroderminį atsaką, t.y. pasikeitusias odos prakaito liaukas. Kai naudotojams buvo sakoma, kad jie neteko svarbių duomenų, buvo tikimasi padidėjusio prakaitavimo, tačiau prakaito buvo gerokai mažiau, palyginti su situacijomis, kai eksperimento dalyviai manė praradę trivialius duomenis.
Toks pats elgesys buvo stebimas per kitus 2 eksperimentus. Pavyzdžiui, žmonių nosies galiuko temperatūra sumažėjo, kai buvo modeliuojamas svarbių duomenų praradimas. Šis fizinis streso rodiklis parodė, kad išsigandę respondentai tiesiogine šio žodžio prasme pajuto šaltį. Nosies galiuko temperatūra taip pat buvo matuojama, kai respondentai manė, kad neteko nereikšmingų duomenų.
Skirtumas buvo ne toks ekstremalus, kaip tikėjosi psichologai. Be to, buvo matuojamos kintančios veido išraiškos. Eksperimento metu užfiksuotos liūdesio išraiškos, kai buvo modeliuojamas svarbių ir nereikšmingų duomenų praradimas.
„Eksperimentas parodė, kad žmonės iki šiol retai susimąsto, kad jų duomenys yra vertingi. Tai vienas iš mūsų laukiančių iššūkių, siekiant padėti žmonėms suprasti duomenų vertę. Todėl svarbu atkreipti dėmesį, kokie duomenys ir ką jie reiškia žmogui. Jie turi suprasti, kad, pavyzdžiui, nuotraukos yra ne tik nuotraukos, o kontaktai nėra tik kontaktai. Šių kategorijų duomenys yra labiausiai vertinami gyvenimo prisiminimai ir socialinių kontaktų bei narystės rodikliai“, - sakė Viurcburgo universiteto psichologė Astrid Carolus.
Nors eksperimentai parodė, kad žmones išpila šaltas prakaitas, jie atrodo nusiminę, kai galvoja, kad neteko savo duomenų, elektroderminės veiklos, nosies galiuko temperatūros ir liūdesio išraiškos skirtumai buvo stebėtinai maži lyginant situacijas, kai buvo imituojamas svarbių ir nereikšmingų duomenų praradimas.
Vadinasi, fiziškai skaudu prarasti net mažiau vertinamus duomenis, mat respondentai šių duomenų svarbą suvokia tik tada, kai jų netenka.
