Duobėje Prancūzijoje rastas šiurpus radinys

 (34)
Amputuotos rankos, suaugusių žmonių ir vaikų skeletai, atrasti laidojimo duobėje, liudija apie žiaurią prievartą ir smurtą.
Stulbinantys neolito radiniai/Antiquity nuotr.
Stulbinantys neolito radiniai/Antiquity nuotr.

„International Business Times“ tvirtina, kad šiurpūs įvykiai, apie kuriuos pasakoja laidojimo duobės turinys, nutiko 4,5 – 3,5 tūkst. prieš mūsų erą Bergheimo mieste, Prancūzijoje, netoli rytinės jos sienos su Vokietija.

Tyrimo rezultatai paskelbti Kembridžo žurnale „Antiquity“. Straipsnyje tvirtinama, kad duobėje – labai retas radinys. Kitose neolito amžiaus duobėse randami skeletai, tačiau ši unikali tuo, kad joje yra ne tik septynių žmonių skeletai, bet ir amputuotų kairės rankos kaulų.

Duobė buvo 2 metrų gylio, o jos diametras – 1,5 metro. Joje atrasti dviejų vyrų, vienos suaugusios moters ir keturių vaikų kaulai. Jauniausias jų – tarp dviejų ir keturių metų, o vyriausiam buvo nuo 10 iki 13 metų. Taip pat aptiktas kaukolės fragmentas, galėjęs priklausyti kūdikiui.

Stulbinantys neolito radiniai/Antiquity nuotr.
Stulbinantys neolito radiniai/Antiquity nuotr.

Kūnai buvo sumesti į duobę visai nesirūpinant ir nebandant juos pagerbti, iškart ant nukirstų rankų. Tarp laidojimo duobėje rastų galūnių buvo ir viršutinių kaulų ir bent penkios plaštakos. Tolimesnė analizė parodė, kad jos buvo sumestos į duobę iškart po amputacijos.

Tačiau rastos galūnės, kaip tvirtina žurnalas, nepriklauso laidojimo duobėje rastiems individams. Vienas vyras, žinomas kaip septintasis individas, rankos neturėjo, tačiau mokslininkai negalėjo nuspręsti, ar kuri iš duobėje buvusių rankų jam priklausė. Visiems kitiems skeletams kūno dalių netrūko.

Stulbinantys neolito radiniai/Antiquity nuotr.
Stulbinantys neolito radiniai/Antiquity nuotr.

„Kūnų galūnės ir žmonės laidojimo į duobę pateko tuo pačiu laiku arba per labai trumpą laiką“, – tvirtina mokslininkai.

Studijos autorė Fanny Chenal tvirtina su kolegomis siekianti išsiaiškinti paslaptį, gaubiančią laidojimo duobes, tačiau įrodymų maža. Keldama klausimą, kodėl rankos buvo amputuotos ir sumestos be jokios pagarbos, ji pasidalijo savo spėjimais: „Mes žinome kitų civilizacijų pavyzdžių, kai rankos ir kitos galūnės buvo laikomos karo trofėjais.“

Stulbinantys neolito radiniai/Antiquity nuotr.
Stulbinantys neolito radiniai/Antiquity nuotr.

Ji kėlė hipotezę, kad šioje duobėje galėjo būti palaidota šeima, tačiau ir dėl to nebuvo tikra: „Galėtume tai išsiaiškinti atlikę DNR analizę, tačiau DNR pavyzdžių kauluose jau nėra. Beje, net ir laidojimo duobėje radę vaikų, mes negalime atmesti ginkluoto konflikto versijos, nes 12 –16 metų vaikas jau galėjo būti kariu, o jaunesni vaikai galėjo tapti jų aukomis.“

Archeologai yra tikri dėl vienintelio dalyko: palaikai turi smurto žymių. Lūžiai, kapojimo žymės rodo, kad rankos buvo nukirstos kirviais, taip pat sąmoningai supjaustytos į gabalus. Dėl to daroma išvada, kad visi septyni asmenys buvo nužudyti, nebent jie būtų žuvę dėl bado ar epidemijos.

Ant kape rasto vyro palaikų taip pat yra „daug smurto žymių“: jo galva buvo sužalota sunkiais smūgiais į galvą. Jei jis dar nebuvo miręs, tai smūgiai galėjo tapti jo mirties priežastimi. Jo raktikauliai ir mentė buvo lūžę, matyti šonkaulių sužalojimų.

Gali būti, jog žudynės buvo kaip bausmė šeimai, tačiau labiau tikėtina karo versija, kai siekiant įrodyti pergalę, jau mirę žmonės buvo kapojami, o jų kūno dalys pasiimami kaip trofėjai.

„Laidojimo duobėje rasti įrodymai neabejotinai liudija apie ginklų naudojimą ir smurtą, o nukirstos galūnės, laikomos trofėjais, galėtų būti įrodymas, kad jau ir tuo metu vyko karai“, – rašė tyrėjai. Jų nuomone, net ir moterų bei vaikų buvimas kape nereiškia, kad ši hipotezė klaidinga. Gali būti, kad jie buvo karinės apgulties aukos, žuvo per mūšį arba buvo paimti kaip įkaitai ir vėliau nužudyti.

Tyrimo vadovė tvirtino, kad dabar jie atlieka tolimesnius tyrimus ir bando tikslinti hipotezes: „Būtų neįtikėtina, jei mes atrastume kažką panašaus į šią duobę, nes tai tikriausiai padėtų mums atsakyti į visus kilusius klausimus.“

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Mokslas

DNR tyrimai atskleidė, kad senovės Romos žmonės sirgdavo maliarija (2)

DNR mėginių, paimtų iš Italijos kapinėse atkastų dviejų tūkstantmečių senumo dantų, analizė pateikė tvirtų įrodymų, kad Romos imperijoje buvo sergama maliarija, pirmadienį paskelbė mokslininkai.

Šaltoji sintezė: kontroversiškiausia mokslo technologija grįžta (31)

Po Fukushimos, Japonijoje irgi kilo susidomėjimo banga LENR panaudojimu energijos generavimui, – Mitsubishi, Toyota ir Nissan investavo į tai. Japonijos vyriausybės Naujos energijos ir pramonės technologijų vystymo organizacija paskelbė „Energy and the Environment New Leading Technology“ programą, kuri, be visa kita, ragino tyrinėti technologijas, kuriose karščio gamybai panaudojamos metalų reakcijos su vandeniliu.

Mokslininkai: australopitekė Lucy daug laiko praleisdavo medžiuose (69)

Australopitekė Lucy, priskiriama prie senovinių hominidų, laikomų vienais ankstyviausių šiuolaikinių žmonių protėvių, bent trečdalį laiko praleisdavo laipiodama medžiais, sakoma trečiadienį paskelbtoje naujoje studijoje.

„Mokslo sriuba“: lietuviai padarė proveržį genetikoje (II dalis) (1)

Vilniaus universiteto profesorius Virginijus Šikšnys su komanda atrado genų redagavimo įrankį CRISPR-Cas9 – genų žirkles, kuriomis galima labai tiksliai karpyti DNR grandinę. Šis atradimas gali pelnyti pirmąją Lietuvos istorijoje Nobelio premiją Chemijos srityje. Genetikai sako, jog tik sugriovus geną galima suprasti, už ką jis atsakingas, kokią įtaką turi. CRISPR-Cas9 įrankio pagalba tai padaryti įmanoma - juo galima nusitaikyti į norimą DNR vietą ir perkirpti grandinę.

Rusijos Chakasijos Respublikoje padangę nušvietė krentantis meteoritas (26)

Oficialioje Sajanogorsko miesto svetainėje pranešama apie gruodžio 6 d. Chakasijos Respublikos teritorijoje iš dangaus nukritusį švytintį objektą.