Duobėje Prancūzijoje rastas šiurpus radinys

 (34)
Amputuotos rankos, suaugusių žmonių ir vaikų skeletai, atrasti laidojimo duobėje, liudija apie žiaurią prievartą ir smurtą.
Stulbinantys neolito radiniai/Antiquity nuotr.
Stulbinantys neolito radiniai/Antiquity nuotr.

„International Business Times“ tvirtina, kad šiurpūs įvykiai, apie kuriuos pasakoja laidojimo duobės turinys, nutiko 4,5 – 3,5 tūkst. prieš mūsų erą Bergheimo mieste, Prancūzijoje, netoli rytinės jos sienos su Vokietija.

Tyrimo rezultatai paskelbti Kembridžo žurnale „Antiquity“. Straipsnyje tvirtinama, kad duobėje – labai retas radinys. Kitose neolito amžiaus duobėse randami skeletai, tačiau ši unikali tuo, kad joje yra ne tik septynių žmonių skeletai, bet ir amputuotų kairės rankos kaulų.

Duobė buvo 2 metrų gylio, o jos diametras – 1,5 metro. Joje atrasti dviejų vyrų, vienos suaugusios moters ir keturių vaikų kaulai. Jauniausias jų – tarp dviejų ir keturių metų, o vyriausiam buvo nuo 10 iki 13 metų. Taip pat aptiktas kaukolės fragmentas, galėjęs priklausyti kūdikiui.

Stulbinantys neolito radiniai/Antiquity nuotr.
Stulbinantys neolito radiniai/Antiquity nuotr.

Kūnai buvo sumesti į duobę visai nesirūpinant ir nebandant juos pagerbti, iškart ant nukirstų rankų. Tarp laidojimo duobėje rastų galūnių buvo ir viršutinių kaulų ir bent penkios plaštakos. Tolimesnė analizė parodė, kad jos buvo sumestos į duobę iškart po amputacijos.

Tačiau rastos galūnės, kaip tvirtina žurnalas, nepriklauso laidojimo duobėje rastiems individams. Vienas vyras, žinomas kaip septintasis individas, rankos neturėjo, tačiau mokslininkai negalėjo nuspręsti, ar kuri iš duobėje buvusių rankų jam priklausė. Visiems kitiems skeletams kūno dalių netrūko.

Stulbinantys neolito radiniai/Antiquity nuotr.
Stulbinantys neolito radiniai/Antiquity nuotr.

„Kūnų galūnės ir žmonės laidojimo į duobę pateko tuo pačiu laiku arba per labai trumpą laiką“, – tvirtina mokslininkai.

Studijos autorė Fanny Chenal tvirtina su kolegomis siekianti išsiaiškinti paslaptį, gaubiančią laidojimo duobes, tačiau įrodymų maža. Keldama klausimą, kodėl rankos buvo amputuotos ir sumestos be jokios pagarbos, ji pasidalijo savo spėjimais: „Mes žinome kitų civilizacijų pavyzdžių, kai rankos ir kitos galūnės buvo laikomos karo trofėjais.“

Stulbinantys neolito radiniai/Antiquity nuotr.
Stulbinantys neolito radiniai/Antiquity nuotr.

Ji kėlė hipotezę, kad šioje duobėje galėjo būti palaidota šeima, tačiau ir dėl to nebuvo tikra: „Galėtume tai išsiaiškinti atlikę DNR analizę, tačiau DNR pavyzdžių kauluose jau nėra. Beje, net ir laidojimo duobėje radę vaikų, mes negalime atmesti ginkluoto konflikto versijos, nes 12 –16 metų vaikas jau galėjo būti kariu, o jaunesni vaikai galėjo tapti jų aukomis.“

Archeologai yra tikri dėl vienintelio dalyko: palaikai turi smurto žymių. Lūžiai, kapojimo žymės rodo, kad rankos buvo nukirstos kirviais, taip pat sąmoningai supjaustytos į gabalus. Dėl to daroma išvada, kad visi septyni asmenys buvo nužudyti, nebent jie būtų žuvę dėl bado ar epidemijos.

Ant kape rasto vyro palaikų taip pat yra „daug smurto žymių“: jo galva buvo sužalota sunkiais smūgiais į galvą. Jei jis dar nebuvo miręs, tai smūgiai galėjo tapti jo mirties priežastimi. Jo raktikauliai ir mentė buvo lūžę, matyti šonkaulių sužalojimų.

Gali būti, jog žudynės buvo kaip bausmė šeimai, tačiau labiau tikėtina karo versija, kai siekiant įrodyti pergalę, jau mirę žmonės buvo kapojami, o jų kūno dalys pasiimami kaip trofėjai.

„Laidojimo duobėje rasti įrodymai neabejotinai liudija apie ginklų naudojimą ir smurtą, o nukirstos galūnės, laikomos trofėjais, galėtų būti įrodymas, kad jau ir tuo metu vyko karai“, – rašė tyrėjai. Jų nuomone, net ir moterų bei vaikų buvimas kape nereiškia, kad ši hipotezė klaidinga. Gali būti, kad jie buvo karinės apgulties aukos, žuvo per mūšį arba buvo paimti kaip įkaitai ir vėliau nužudyti.

Tyrimo vadovė tvirtino, kad dabar jie atlieka tolimesnius tyrimus ir bando tikslinti hipotezes: „Būtų neįtikėtina, jei mes atrastume kažką panašaus į šią duobę, nes tai tikriausiai padėtų mums atsakyti į visus kilusius klausimus.“

www.DELFI.lt
Naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Mokslas

Baigta vienuolika bendrų Lietuvos–Šveicarijos mokslinių tyrimų projektų

Lietuvos mokslo taryba pristato daugiau kaip trejus metus vykdytų 11 bendrų Lietuvos ir Šveicarijos mokslininkų projektų pasiekimus.

Mokslininkai įvardijo, kuo pavojingos antibiotikais šeriamos karvės (5)

Antibiotikais šeriamų karvių mėšlas į atmosferą išskiria 1,8 proc. daugiau metano dujų, negu mėšlas galvijų, kuriems šių preparatų nebuvo duodama, skelbia žurnalas „Proceedings of the Royal Society“.

Naujausias radinys paneigė iki šiol žinotą tiesą apie neandertaliečius (41)

Neandertaliečiai, ilgai laikyti bukais ir šiurkščiais laukiniais, iš tikrųjų statydavo laužų liepsnų apšviečiamus sudėtingus požeminius statinius, galbūt naudotus per ritualus, jau prieš 176,5 tūkst. metų, sakoma trečiadienį paskelbtoje studijoje, kuri atskleidžia, kad mūsų seniai išnykę giminaičiai buvo kur kas sumanesni negu įsivaizdavome.

„Solar Impulse 2“ sėkmingai tęsia kelionę (1)

Saulės energija varomas lėktuvas „Solar Impulse 2“ trečiadienį sėkmingai nusileido Pensilvanijos valstijoje, baigdamas naujausią etapą rekordiniame skrydyje aplink Žemės rutulį, kuriuo siekiama reklamuoti atsinaujinančių šaltinių energetiką.

Kodėl Marsas „bėgioja“ dangumi pirmyn ir atgal? (7)

Nuo labai senų laikų žmonės atskyrė žvaigždes, nejudančias dangaus skliautu, ir planetas, kurios juo keliaudavo, kasnakt atsidurdamos vis kitoje vietoje.