Drąsiausios 2017-ųjų kosmoso tyrinėjimo misijos

 (11)
Kosminės programos nėra lengvai įgyvendinamos – viską reikia numatyti į priekį iki smulkiausių detalių. Ir viskas kainuoja tikrai „kosminius“ pinigus. Todėl tiek NASA, tiek ESA kosmoso tyrimų misijoms ruošiasi metų metais. Šiais metais subrendo keletas tikrai vaizduotę žadinančių misijų, apie kurias rašoma svetainėje wired.com
© Shutterstock nuotr.

Inžinieriams ir mokslininkams kosmoso tyrinėjimai ir misijos yra tikras galvos skausmas, o mums, naujienų apie šią juodą ir šaltą erdvę mėgėjams tai yra puiki proga su nekantrumu laukti ir stebėti.

Tolimųjų reisų raketa

Šiuo metu NASA inžinieriai kuria galingiausią raketą pasaulyje – „Space Launch System“ (SLS). Tai ne šiaip sau pasiskraidymams Žemės „kaimynystėje“ skirtas erdvėlaivis – būtent SLS raketa turėtų nuskraidinti skrydžiui į Marsą. Kol kas ši raketa yra bandymų stadijoje – testai bus tęsiami iki numatomo pirmojo jos rimtojo pakilimo 2018 metais. Tuomet į kosmoso tamsą bus paleistas erdvėlaivis „Orion“, tiesa, jo viduje dar nebus astronautų. Smagu tai, kad 2017 metais jau prasidės pirmieji šios raketos bandymai. Tai bus pirmas kartas, kai raketos varikliai bus testuojami vertikalioje pozicijoje – iki šiol jie bandyti horizontaliai. Tad pagaliau SLS atsistos teisinga kryptimi.

Kada: 2017 m. gruodžio 17 d.
Smagumo lygis: 5 iš 10

77 tonų keliamosios galios SLS pakilimas
77 tonų keliamosios galios SLS pakilimas
© Reuters/Scanpix

„OSIRIS-REx“ projektas

Milijardus metų iš kosmoso į Žemę atklysdavo asteroidai. Atsitrenkę jie kartais pridarydavo nemažai žalos, pavyzdžiui, spėjama, kad vienas toks akmuo prisidėjo prie dinozaurų išmirimo. Tačiau dabar atėjo atpildo laikas – NASA pradėjo misiją, kurios tikslas „atsikąsti“ dalį asteroido. Pernai į kosmosą buvo paleistas „OSIRIS-REx“ zondas, kurio tikslas yra aplankyti daug anglies turintį gan arti Žemės skriejantį „Bennu“ asteroidą ir parskraidinti į žemę kelis jo gabaliukus. Tiesa, tyrinėti šiuos uolienų pavyzdžius galėsime tik 2023-iaisiais, tačiau šiemet erdvėlaivis pereis į labai svarbų savo misijos etapą.

Nuo praėjusių metų rugsėjo, kai „OSIRIS-REx“ pakilo į orbitą, jis sau ramiai skrido netoliese Žemės. Šiemet jis priartės prie mūsų planetos, ją apskries ir taip įgreitėjęs pajudės link asteroido. Tai – nelengva užduotis, nes asteroidas yra daug mažesnis nei planeta ar mėnulis, jis tamsus ir vos įžiūrimas, todėl mokslininkams ypač pravers patirtis, įgyta „Rosetta“ misijos į kometą metu.

Kada: 2017 m. rugsėjo 22 d.
Smagumo lygis: 7 iš 10

OSIRIS-REx kosminis zondas
OSIRIS-REx kosminis zondas
© AP/Scanpix

Prisukti kosminį laikrodį

Tolimųjų kosminių misijų metu kosmonautai negali kaip kokie senovės piratai orientuotis vien tik pagal žvaigždes. Tamsioje ir šaltoje erdvėje neveikia ir GPS navigacija, ypač, kai erdvėlaivis nutolsta nuo satelitų tinklo. Tad kaip naviguoti kosmose? Anksčiau kosmonautai pasikliaudavo ypač preciziškais atominiais laikrodžiais ir taip vadinamuoju „Deep Space Network“ tinklu – milžinišku ir sudėtingu Kalifornijoje, Ispanijoje ir Australijoje esančių teleskopų kompleksu. Šie teleskopai leido pagauti net ir ypač silpnus radijo signalus. Vis dėlto šiandien kosmosas perpildytas įvairių signalų – tai ir netoli Žemės skriejančios kometos ar asteroidai, ir daugybę palydovų bei kitų erdvėlaivių ar zondų. Todėl šiemet ketinama paleisti vadinamąjį Tolimojo kosmoso atominį laikrodį. Autonomiškai veikiantis gyvsidabrio jonų atominis laikrodis iš esmės pakeis navigaciją kosmose ir užtikrins didesnį tikslumą.

Kada: 2017 m. rugsėjis
Smagumo lygis: 8 iš 10

Kinų kosminis modulis "Tiangong-1"
Kinų kosminis modulis "Tiangong-1"
© AFP/Scanpix

Kinijos kosmoso tyrimai

Kinija sėkmingai vykdo savo kosminę programą, kurios įgyvendinimo tempas neturėtų lėtėti ir šiemet. Balandį Kinija ketina paleisti „Tianzhou 1“ nepilotuojamą krovininį erdvėlaivį, kuris prisišvartuos prie „Tiangong-2“ kosminės laboratorijos. Tai iš esmės yra pirmoji kinų misija, kurios tikslas aprūpinti resursais savo kosminės stoties prototipą. Jei misija bus sėkminga, kinai stipriai pasistūmės kurdami nuolatinę kosminę stotį. Tai aktuali misija visam pasauliui, nes dabar naudojama Tarptautinė kosminė stotis po 2024 metų bus pasenusi.

Dar ambicingesnė Kinijos kosminės programos misija – bepiločio zondo „Change5“ nusileidimas Mėnulyje. Jei viskas eis pagal planą, šis robotinis mėnuleigis nusileis ant šio Žemės palydovo paviršiaus, surinks uolienų pavyzdžių ir sugrįš į Žemę. Žinoma, tokios misijos jau buvo vykdytos JAV ir Sovietų sąjungos, tačiau šiandien nė viena šių šalių negali pakartoti tokios kelionės. Kinija nori pademonstruoti, kad ji taip pat gali būti priimta į rimtų kosmoso tyrinėtojų klubą.

Kada: 2017 m. balandis
Smagumo lygis: 9 iš 10

"Cassini" zondas užfiksavo Saturno užtemimą
"Cassini" zondas užfiksavo Saturno užtemimą
© NASA nuotr.


Už Saturno žiedų

Niekas taip nedžiugina kosmoso gerbėjų, kaip ypatingai tolimos kosmoso misijos. Na, įspūdingi sudužimai irgi sužadina vaizduotę. Tad prieš 20 metų NASA iš Žemės paleisto „Cassini“ zondo misijos pabaiga garantuos abu šiuos dalykus.

„Cassini“ zondas jau 13 metų tyrinėja Saturną. Praėjusių metų lapkritį zondas įžengė į priešpaskutinę misijos stadiją, kurios tikslas – paimti garsiuosius Saturno žiedus sudarančių dalelių pavyzdžių. Balandį zondas dar labiau priartės prie planetos paviršiaus – iki sluoksnio, kurio iki tol nebuvo pasiekęs joks erdvėlaivis. Praskridęs šią erdvę tarp Saturno ir jo vidinio žiedo, aparatas leisis tol, kol pateks į „audringą“ dujinės planetos atmosferą, kurioje jis bus sunaikintas. Iki pat paskutinės akimirkos „Cassini“ siųs nuotraukas mums, tad jo žūtis praturtins žmoniją neįkainojamomis žiniomis.

Kada: 2017 m. rugsėjo 15 d.
Smagumo lygis: 10 iš 10

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Mokslas

Įspūdingi žinduoliai: jie gali išgyventi be deguonies (4)

Naujai atlikta studija parodė, kad mokslininkų jau kurį laiką pastebėti ir savo ištverme stebinantys plikieji smėlrausiai turi tokią ypatingą medžiagų apykaitos sistemą, kuri funkcionuoja be deguonies.

JAV astronautė pasiekė rekordą (1)

Astronautė Peggy Whitson pasiekė naują rekordą, nors jai jau priklauso du rekordai: ji yra daugiausiai kartų į atvirą kosmosą išėjusi moteris astronautė ir pirmoji moteris, du kartus vadovavusi Tarptautinei kosminei stočiai (TKS).

Mokslininkų situacija Lietuvoje nepavydėtina: atlyginimai vieni mažiausių ES (75)

Tūkstančiai demonstrantų daugelyje pasaulio šalių šeštadienį surengė mitingus, reikšdami paramą mokslui, piktindamiesi didėjančiu politikų puolimu prieš įrodymus ir mokslo išstūmimu iš politikos formavimo. Prie šio judėjimo Vilniuje prisijungė ir įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

„Mokslo ekspresas“: molekulinių mašinų konstruktoriai (3)

Mėgdžiodami gamtą, Lietuvos mokslininkai pirmieji suformavo dirbtines ląstelių membranas, kurios gali būti naudojamos kaip jutikliai greitai nustatyti įvairių ligų sukėlėjus arba genetinius defektus. Sugebėjimas valdyti fermentų aktyvumą ir kitas molekulines struktūras leidžia sukurti itin efektyvius skalbiamuosius miltelius ir struktūras, padedančias vaistų molekulėms pasiekti taikinį organizme.

Pasaulyje prasidėjo mitingai už mokslą (1)

Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje tūkstančiai žmonių šeštadienį reiškė paramą mokslui: tai buvo pirmieji iš daugiau kaip 500 visame pasaulyje suplanuotų mitingų, kuriuos išprovokavo susirūpinimas „alternatyvių faktų“ kilimu.