Harvardo universiteto (JAV) mokslininkai, vadovaujami George‘o Churcho, ieškodami dirvos bakterijų, kurios šiukšles paverstų biokuru, nusprendė kontrolinius dirvos mėginius kultivuoti grynoje antibiotikų terpėje.
„Tikėjomės nerasti bakterijų, kurios galėtų pusryčiams ėsti antibiotikus. Buvome mažumę nustebinti“, - sakė G.Churchas.
Norėdami įsitikinti, kad šis atradimas nebuvo klaida ar atsitiktinumas, mokslininkai surinko daugiau žemės mėginių iš ūkių, miškų ir parkų, esančių Minesotos valstijos šiaurės rytinėje dalyje. Visuose dirvos mėginiuose buvo bakterijų, kurios gali misti antibiotikais, o daugelis jų sugebėjo išgyventi maitinantis įvairias vaistais, teigė mokslininkas.
Dirvos bakterijos ne tik galėjo gyventi senesnių antibiotikų, kuriems daugelis bakterijų jau yra atsparios (pavyzdžiui, penicilino G) terpėse, bet ir sugebėjo virškinti labiau šiuolaikiškus vaistus – tokius, kaip ciprofloksacinas.
Nustatyta, kad daugybė bakterijų yra atsparios daugumai antibiotikų, nors jos paprastai ir negalėdavo augti be papildomų maisto šaltinių. „Jos yra atsparios praktiškai visiems antibiotikams“, - sakė mikrobiologas Mortenas Sommeris iš to paties universiteto. Iš 75 mokslininkų patikrintų atmainų, pusė buvo atsparios terapinėms 17-18 antibiotikų koncentracijoms.
Ši bakterijų savybė yra labai bauginanti, sakė M.Sommeris. nors nė viena iš tikrintųjų bakterijų įprastomis sąlygomis žmonėms negali sukelti infekcijos, daugelis jų yra artimos patogeniškų mikrobų rūšių giminaitės.
Pavyzdžiui, G.Churcho vadovaujami mokslininkai atrado gausybę Pseudomonas šeimos bakterijų, kurios yra giminingos mikrobui, kuris žmonėms sukelia cistinę fibrozę bei nekrozes. O du penktadaliai išskirtųjų bakterijų buvo giminingos Burkholderia – patogenui, kuris, kaip manoma, yra potencialus bioterorizmo ginklas.
Dirvos bakterijos savo atsparumo ir metabolizmo genu gali perduoti patogenams, tvirtina G.Churchas. Nupublikuotuose eksperimentuose mokslininkas atrado duomenų, kad mikrobai gali perduoti atsparumą vaistams nekenksmingoms laboratorinėms E.coli atmainoms.
„Jei yra genų, kurių darbas yra metabolizuoti šiuos stebuklingus vaistus, tai manau, kad apie tai reikia žinoti ir to saugotis“, - sakė McMaster universiteto (Kanada) mikrobiologas Gerry Wrightas. Jis įtaria, kad nemaža dalis ligoninėse nustatomo atsparumo vaistams gimsta dirvoje.
Bet tyrimo rezultatai taip pat teikia vilties ir optimizmui, sakė Tufts universiteto (JAV) mikrobiologas Stuartas Levy.
Dirvos bakterijos biologinių ginklų kūrimo lenktynėse dalyvauja jau milijardus metų bei per tą laiką sugebėjo įgyti gebėjimą maitintis kaimyninių bakterijų natūraliai išskiriamais antibiotikais. Jei paimsite šias bakterija, perkelsite jas į laboratorinę aplinką ir neleisite kaimyninėms bakterijoms maitintis jų išskiriamais antibiotikais, tai galbūt pavyks šiuos antibiotikus išskirti klinikiniam panaudojimui.
