18 proc. žmonių, kuriems nustojo plakusi širdis, buvo gaivinami įprastu būdu (išoriniu širdies masažu ir dirbtiniu kvėpavimu), o 11 proc. buvo gaivinami vien išoriniu širdies masažu. Likusiais atvejais aplinkiniai nukentėjusiųjų apskritai negaivino.
Iš žmonių, kurie buvo gaivinami vien širdies masažu ir kurių širdis bent šiek tiek plakė, iki greitosios pagalbos ekipažo atvykimo be jokio smegenų pažeidimo išgyveno 19 procentų. Jei buvo gaivinama ir širdies masažu, ir dirbtiniu kvėpavimu, tai be smegenų pažeidimo greitosios pagalbos ekipažo sulaukdavo 11 proc. nukentėjusiųjų. Be aplinkinių pagalbos atvykus greitajai pagalbai liko nepažeistos tik 8 proc. nukentėjusiųjų smegenys.
Pirmosios pagalbos specialistas Gordonas Ewy iš Arizonos universiteto (JAV) pažymėjo, kad dauguma pacientų, patyrusių smegenų pažeidimą po širdies sustojimo, dažniausiai neišgyvena.
Jis paaiškino, kad kvėpavimas „burna į burną“ nėra reikalingas asmenims, kurie ką tik patyrė infarktą, nes jų kraujyje vis dar būna pakankamai deguonies, kad organizmo poreikiai būtų patenkinami kelias minutes, kol vėl pradės ritmingai plakti širdis. Jis įsitikinęs, kad nuolatinio išorinio širdies masažo nauda yra kur kas didesnė, nei oro įpūtimo į plaučius, kurį atliekant būtina nustoti spaudyti krūtinės ląstą.
„Kraujotaka, kuri susidaro dėl krūtinės ląstos spaudinėjimo, yra tokia silpna, kad bet koks sustojimas kenkia smegenims“, - sakė G.Ewy. Smegenys yra pirmas organas, pažeidžiamas esant deguonies trūkumui.
Ekspertai pažymi, kad kvėpavimas „burna į burną“ kai kuriais atvejais vis dar yra naudingas – pavyzdžiui, kai iš vandens ištraukiamas skendęs asmuo, perdozavus narkotikų ar kai žmogaus širdis nebeplaka jau kelias minutes. Šiais atvejais oro įpūtimas gali padidinti smarkiai sumažėjusią deguonies koncentraciją kraujyje.
G.Ewy įsitikinęs, kad šio tyrimo rezultatai turėtų paskatinti daugiau praeivių padėti žmonėms tais atvejais, kai staiga sustoja širdis. Iš visų situacijų, kuomet reikalingas gaivinimas, 99 proc. atvejų priežastis yra staigus širdies sustojimas. Ankstesniais tyrimais nustatyta, kad žmonės yra penkis kartus labiau linkę padėti susmukusiam asmeniui, jei pakanka išorinio širdies masažo ir nereikia atlikti dirbtinio kvėpavimo.
„Rekomenduojama, kad visi žmonės mokėtų atlikti išorinį širdies masažą ir dirbtinį kvėpavimą, o susidūrus su staigaus širdies sustojimo atveju neįkvėpinėti oro, nes krūtinės ląstos spaudymas yra svarbiausias dalykas“, - sakė Teksaso universiteto (JAV) greitosios pagalbos specialistas Paulas Pepe‘as. Jis pabrėžė, kad net ir skendimo bei narkotikų perdozavimo atvejais krūtinės spaudymas be įkvėpimų yra naudingesnis už visišką nesikišimą.
Gaivinant suaugusius asmenis krūtinės ląsta ties krūtinkaulio apačia turi būti paspaudžiama maždaug 100 kartų per minutę, taip skatinant kraujotaką. Paprastai patariama maždaug po 30 paspaudimų stabtelėti ir, suspaudus nukentėjusiojo nosį, įpūsti oro jam į burną kol pakils krūtinės ląsta.
Dabar ekspertai mano, kad, atsižvelgiant į šio tyrimo rezultatus, derėtų koreguoti pirmosios pagalbos teikimo rekomendacijas.
