Ankstesni didžiosios sienos apskaičiavimai buvo daugiausiai pagrįsti istoriniais įrašais, o naujasis tyrimas buvo atliktas pasitelkus GPS (globalinę padėties nustatymo sistemą) ir infraraudonųjų spindulių technologiją, tad struktūrą pavyko tiksliai išmatuoti.

Tyrėjų komanda, keliavusi per kalnus ir dykumas Šiaurės Kinijoje, atrado iki šiol nežinomas sienos dalis.

Kinijos valstybinė žiniasklaida pareiškė, kad 70 proc. istorinio paminklo sudaro apsauginė siena, o likusią dalį – tranšėjos ir gamtiniai barjerai, pvz., kalvos ir upės.

Didžioji siena buvo statoma kelis amžius siekiant uždaryti Kiniją nuo užsieniečių. Seniausios sienos dalys buvo pastatytos daugiau nei prieš 2 tūkst. metų, vėliau, Ming dinastijos laikais (XIV – XVII a.), jos buvo perstatytos ir išplėstos.

Kinijos kultūrinio paveldo valstybės administracijos direktorius Shanas Jixiangas pasakė, kad statinys, įtrauktas į pasaulio kultūros paveldo sąrašą, keliose vietose jau virto griuvėsiais.

„Didžioji siena atsidūrė pavojuje. Didžiausią grėsmę jai kelia klimato kaita ir plintanti infrastruktūros statyba“, – pasakė jis laikraščiui „China Daily“.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją