Jis prognozuoja, kad iki 2030 m. bus padaryti keli svarbūs atradimai. Pavyzdžiui, iki to laiko atsiras kontaktiniai lęšiai su prieiga prie interneto. Šio įrenginio prototipą kuria profesorius Babakas A. Parvezas iš Vašingtono universiteto (Sietlas).
Interviu „The Times“ jis paaiškino, kad vaizdas prieš akį formuosis pasitelkus pusiau skaidrius, regėjimui nekenkiančius šviesos diodus. Įrenginys galės atpažinti veidus, automatiškai versti iš užsienio kalbų ir pateikti kitą informaciją regėjimo lauke.
Panašiu laikotarpiu laisvoje prekyboje atsiras įvairių žmogaus organizmo „atsarginių dalių“. Jau šiandien mokslininkai gali išauginti kremzles, kaulus, odą, ausis, nosis, kraujagysles, širdies vožtuvus, šlapimo pūsles ir trachėjas. Tai daroma tokiu būdu: į kempinės pavidalo pagrindą sėjamos ląstelės, paimtos iš paciento organizmo. Pridėjus augimo katalizatorių, ląstelės ima daugintis, o pagrindas palaipsniui sunyksta, leidiniui papasakojo daktaras Anthony Atala iš Veik Foresto universiteto medicinos centro.
Be to, iki 2030 m. žmonija, greičiausiai, įvaldys telepatijos meną. Jau šiandien paralyžiuotiems asmenims į smegenis įsodinamos mikroschemos, su kurių pagalba jie mokomi minčių galia rašyti elektroninius laiškus, žaisti vaizdo žaidimus ir keliauti internetu, o „Honda Corporation“ inžinieriai sukūrė tokiu pačiu principu valdomą robotą. Kendrickas Kay iš Kalifornijos universiteto, esančio Berklyje, kuria „mąstymo žodyną“: „Gali būti, kad greitai atsiras galimybė atkurti žmogaus regimosios patirties vaizdą vien tik įvertinus smegenų aktyvumą“, – sako jis.
Egzistuoja tikimybė, kad iki 2070 m. pavyks atgaivinti išnykusių gyvūnų populiacijas, tęsia M. Kaku. Specialistai sugebėjo klonuoti gyvūną pagal DNR pavyzdžius, paimtus iš jo palaikų, praėjus 25 m. po gyvūno žūties. Jau iššifruotas neandertaliečio genomas ir mokslininkai svarsto šios rūšies atgaivinimo perspektyvas. „Manau, tai taps įmanoma, kai atsiras genetinių manipuliacijų instrumentai. Teoriškai, tokie instrumentai anksčiau ar vėliau atsiras. Klausimas tik, ar reikia tai daryti“, – reziumuoja Robertas Lanza iš korporacijos „Advanced Cell Technology“.
Tikimasi, kad iki 2070 m. atsiras ir technologijos, kurios padės sulėtinti žmogaus senėjimo procesą. Eksperimentai su vabzdžiais ir gyvūnais parodė, kad 30 proc. pailginti gyvenimą galima 30 proc. sumažinus suvartojamų kalorijų kiekį.
Iki 2100 m. gali išsipildyti mokslininkų svajonės apie „programuojamą materiją“, kuri leis objektams keisti formą, panašiai kaip tai darė robotas filme „Terminatorius–2“. Šiandien jau sukurtos ypatingos, smeigtuko galvutės dydžio mikroschemos, vadinamieji katomai. Keisdamos elektros krūvį, jos gali persigrupuoti, ir įgyti įvairius pavidalus – pvz., popieriaus lapo, puodelio, šakutės, lėkštės, rašo laikraštis. Straipsnio autorius svajoja apie laikus, kai „paspaudus mygtuką, dykumose išaugs ištisi miestai“.
XXII a. pradžioje bus išrastas kosminis laivas, kuriuo bus galima nukeliauti į žvaigždes, tikisi mokslininkai. Greičiausiai, iš pradžių tai bus mažyčiai, nago dydžio, tačiau labai greiti, sugebantys judėti greičiu, prilygstančiu šviesos greičiui, kompiuteriai, kuriuos galima bus siųsti į kosmosą milijonais.
Tuo metu žemės civilizacija, greičiausiai, nugalės vėžį. M. Kaku šiuos lūkesčius sieja su proveržiais diagnostikos srityje: į unitazą įdiegtos DNR mikroschemos leis diagnozuoti ligą ankstyvose stadijose. Kovai su vėžinėmis ląstelėmis (žodis „auglys“ iki to laiko bus išnykęs, įsitikinęs jis) bus pasitelktos nanodalelių pavidalo išmaniosios „bombos“, kurių bandomieji pavyzdžiai sukurti jau dabar.
Rodney Brooksas iš Masačiusetso technikos instituto iki 2100 m. tikisi „susiliejimo su robotais“: „Po 50 m. žmogaus kūnas bus radikaliai pakeistas, pasitelkus genetines modifikacijas... Mūsų neberibos Darvino aprašyta evoliucija... 2100 m. mūsų kasdienybę palengvins itin protingi robotai, tačiau mes nebūsime nuo jų atskirti – greičiau, mes patys iš dalies tapsime robotais ir būsime susiję su robotais“, – prognozuoja ekspertas.
Maždaug tuo pat metu įvyks proveržis kosminio turizmo srityje – bus sukurtas kosminis liftas. Prognozuojama kad šis išradimas šimtą kartų sumažins krovinių gabenimo į Žemės orbitą išlaidas, todėl kelionės į kosmosą taps prieinamos visiems. Kabina į dangų bus keliama tūkstančių mylių ilgio lynu, kurį laikys išcentrinė Žemės sukimosi jėga. Viltis, kad bus realizuotas šis projektas, gimė, kai neseniai buvo išrasti anglies nanovamzdeliai. „Jokių fizinių kliūčių nėra“, – pranešė „Carbon Designs“ įsteigėjas Bradley C. Edwardsas.
