Dauguma uodų negali įkąsti per storus rūbus, taigi, jiems reikia ieškoti galvos ar kitos atviros kūno vietos – ausų, kulkšnių. Idealios vietos, iš kurios būtų galima siurbti kraują, atradimas priklauso ne tik nuo anglies dvideginio. O eksperimentais netgi įrodyta, kad ir išjungus uodo gebėjimą aptikti šį žmogaus kvėpavimo produktą, vabzdžiai vis dar geba aptikti žmogaus kvapą.

Mokslininkų iš Kalifornijos universiteto Riversaide (JAV) grupė tyrinėjo uodų jutimus norėdami nustatyti, kaip jie jaučia mūsų odą: kurį iš daugelio mūsų kvapo komponentų uodai užuodžia, kokie organai fiksuoja iš mūsų kūno iškeliančius junginius? Mokslininkai nustatė, kad tie patys uoslės neuronai, siekiantys čiuptuvėlius – mažus jutimo organus, esančius netoli vabzdžio burnos – kurie jaučia ir anglies dvideginį, taip pat identifikuoja kitus žmogaus kūno kvapus.

Norint tai įrodyti, mokslininkams reikėjo žmogaus kūno kvapo. Kvapus mokslininkai rinko dviem savanoriams duodami stiklo rutuliukų, kuriuos jie patrynė į plikas pėdas. Tuomet mokslininkai stebėjo, kaip bandyme naudoti uodai Aedes aegypti tiksliai aptikdavo rutuliukus, netgi tuomet, kai jie būdavo patalpinti nedideliame vėjo tunelyje.

Žinodami, kad taikinys yra veiksmingas, mokslininkai uodus paveikė butirilo chlorido doze – yra žinoma, kad šis junginys bent laikinai išjungia tam tikrus neuronus, kuriais identifikuojamas anglies dvideginis. Šio junginio paveiktus uodus užleidus ant tų pačių pėdų kvapo persisunkusių rutuliukų, jiems surasti taikinį sekėsi gerokai sunkiau – ant rutuliukų nutūpė mažiau nei 20 proc. vabzdžių. Navigacijai uodai panaudojo kitus jutimo neuronus, galinčius aptikti žmogaus kvapą. Be to, šie uodai taikinius rasdavo lėčiau nei „kontroliniai“ uodai be nuslopintos uoslės – pastarieji rutuliukus aptikdavo 70 proc. atvejų.

Taigi, mokslininkai apsiginklavę žiniomis, kad greičiausiai aptiko uodų uoslės sistemą, mokslininkai iš tūkstančių galimai kvapnių komponentų pagal cheminę struktūrą atrinkinėjo tuos, kurie tikriausiai yra užuodžiami uodų. Iš šio ilgo sąrašo jie atsirinko nedidelį rinkinuką junginių, kurie buvo saugūs, pakankamai malonaus kvapo ir saugūs naudoti žmonėms, rašo arstechnica.com.

Mokslininkai aptiko ir stiprių uodų uoslės aktyvatorių ir, kas svarbiau, slopintuvų. Mat uodus traukiantys junginiai nėra labai naudingi praktiniais tikslais. Trumpai paveikus vienu junginiu, kvepiančiu žaliais vaisiais, galima daugiau nei penkioms minutėms išjungti uodo gebėjimą užuosti žmogaus odą. O eksperimentiškai junginių efektyvumas buvo tikrinamas panaudojant drąsių savanorių rankas.

Tiesa, mokslininkai sugalvojo kaip panaudoti ir uodus viliojančius kvapus: panaudojus galingas uodus traukiančias medžiagas, kurios kvepia maloniau už pėdas (mėtomis), galima sukurti efektyvius spąstus, kurie sutraukia didelius vabzdžių kiekius.

Apsaugos nuo uodų priemonių kūrimas yra ne tik būdas išvengti įkyraus zyzimo ir niežtinčių įkandimų. Uodai yra daugiausiai gyvybių Žemėje nusinešusių ligų – maliarijos, dengė karštinės ir kitų – pernešėjai. Todėl efektyvus uodų išgaudymas arba sugebėjimas nuo jų pasislėpti būtų labai naudingas visuomenės sveikatos prasme.

Kalifornijos universiteto mokslininkai bandymuose naudojo junginius, kurių saugumas žmonėms jau įrodytas, taigi, jų pasiūlytus kandidatus bus galima nesunkiai išbandyti realiomis sąlygomis. Ir netgi jei du efektyviausi mokslininkų pasiūlyti junginiai – maskuojantis ir viliojantis – nesuveiks, specialistai bus įgiję naujų žinių apie tai, kaip uodai mus suranda. Ir, neabejojama, tai padės ieškant priemonių, padėsiančių mums pasislėpti nuo šių įkyrių ir mirtinų vabzdžių.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (33)