2,5 mlrd. dolerių kainavusi dvejus metus truksianti misija yra pirmasis NASA astrobiologijos tyrimas nuo praėjusio amžiaus 8-ame dešimtmetyje leistų Marso zondų „Viking“.
Ji prasidėjo rugpjūčio 6 dieną nuo rizikingo, tačiau sėkmingo tyrimo Marso vietovėje, kurią NASA pavadino Bredberio nusileidimu, pagerbiant neseniai mirusį mokslinės fantastikos rašytoją ir kosmoso entuziastą Ray Bradbury.
Neskaitant trumpo vairavimo mechanizmų bandymo, anksčiau šią savaitė, toną sveriantis marsaeigis tvirtai stovėjo ant visų šešių savo ratų toje pačioje vietoje nuo pat nusileidimo Geilo krateryje, likusiame po senovinio susidūrimo su asteroidu. Šis krateris yra Marso pietiniame pusrutulyje, netoli pusiaujo.
Trečiadienį 10 val. 17 min. JAV Rytų pakrantės (17 val. 17 min. Lietuvos) laiku „Curiosity“ pateisino marsaeigio vardą, nuvažiavęs iš viso 4,5 metro, pasisukęs 120 laipsnių kampu ir dar pavažiavęs atbulas 2,5 metro į poziciją už jo pirmojo mokslinių tyrimų objekto - paviršiaus ploto, paveikto nusileidimo aparato raketinių variklių išmetamųjų dujų.
Per šį važiavimą „Curiosity“ daugiausiai laiko sugaišo fotografuodamas aplinką - įskaitant pirmąsias marsaeigio ratų žymes Marso grunte.
„Negalėjo būti nieko svarbiau. Mes kūrėme marsaeigį, o jeigu marsaeigis nebūtų galėjęs važiuoti, iš tiesų nieko nebūtume pasiekę“, - projekto vadovas Pete'as Theisingeris iš NASA Raketinio judėjimo laboratorijos, įsikūrusios Pasadinos mieste Kalifornijoje, sakė žurnalistams per spaudos konferenciją.
Inžinieriai nenustatė jokių sutrikimų per „Curiosity“ bandomąjį važiavimą, suteikusį galimybę atlikti pirmuosius tyrimus, kurių objektu taps uolienos, nuo kurių marsaeigio nusileidimo sistemos varikliai nupūtė viršutinį grunto sluoksnį.
„Curiosity“ maždaug po savaitės atliks ilgesnį važiavimą į vietą, kur susikerta trys skirtingi Marso reljefo tipai.
„Gruntas tvirtas, puikiai tinka važiavimui, - sakė vyriausiasis marsaeigio misijos planuotojas Mattas Heverly. - Mūsų priešakyje tikriausiai laukia sklandi kelionė.“