CERN susidomėjo Lietuvos mokslininkais: proveržio tikimasi bent dviejose srityse

 (7)
Kauno technologijos universiteto (KTU) ir Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos (CERN) glaudaus bendradarbiavimo ateitis – šviesi. Apie tai kalbėjo KTU „Santakos“ slėnyje apsilankę didžiausios pasaulyje dalelių fizikos laboratorijos CERN atstovai Sascha Schmelingas ir Charlesas-Henri Denarie, rašoma pranešime spaudai.
CMS jutiklis
© AFP/Scanpix

Šveicarijos ir Prancūzijos teritorijose įsikūrusioje CERN mokslininkai iš viso pasaulio bando įminti visatos susikūrimo ir vystymosi paslaptis.

„Tai – milžiniška institucija, kurios metinis biudžetas yra maždaug milijardas šveicariškų frankų (frankas lygus eurui, – red. past.) ir kurios narėmis yra 21 Europos šalis. Narystė joje atvertų galimybes mūsų mokslininkams, jauniesiems tyrėjams, mokytojams bei studentams studijuoti bei stažuotis CERN, dalyvauti įvairiose tyrimų programose“, – teigia neseniai CERN lankęsis Kauno technologijos universiteto (KTU) Medžiagų mokslo instituto direktorius prof. Sigitas Tamulevičius.

Mokslininko teigimu, didžiausioje pasaulyje dalelių fizikos laboratorijoje vykdomi tyrimai – tai milžiniškos apimties fizikos eksperimentas, kuriam sutelkta daugybė tyrėjų: kone pustrečio tūkstančio darbuotojų užtikrina Didžiojo hadronų priešpriešinių srautų greitintuvo veiklą, prie kurio dirba maždaug 12 tūkst. vartotojų. CERN – milžiniškas traukos centras, kurį kasmet aplanko apie 100 tūkst. lankytojų.

Glaudesnis bendradarbiavimas yra strategiškai svarbus Lietuvos akademinei bei mokslinei bendruomenei, atversiantis daugiau galimybių. Sprendimas politiniame lygmenyje atvertų kelią Lietuvos narystei CERN.

– Kaip įvertintumėte Lietuvos ir KTU mokslinį potencialą. Ar mes esame pajėgūs konkuruoti šioje srityje tarptautinėje arenoje?, – paklausėme S. Schmelingo.

– Iš to, ką mačiau Lietuvoje ir KTU, manau, kad esate konkurencingi mokslo srityje tarptautiniu mastu. Lyginant su kitomis šalimis, galite pasiūlyti labai daug. Ypač atsižvelgiant į šalies dydį ir laiką, kurį turėjote technologijoms vystyti – tai tik 25 metai. Manau, kad pasiekėte tikrai daug. Jūsų mokslinis potencialas yra didelis.

– Apibūdinkite keliais sakiniais, kuo užsiima CERN?

– Mes darome tą patį, ką žmonės daro nuo Demokrito laikų – bandome suprasti, kaip sukurtas pasaulis, kaip sukurta mus supanti aplinka, kokia jos istorija ir net kokia mūsų visatos ateitis. Mes norime suprasti, kaip viskas vystėsi po prieš 13,8 mlrd. metų įvykusio Didžiojo sprogimo.

– Ar anksčiau bendradarbiavote su KTU?

– Neseniai CERN lankėsi KTU Medžiagų mokslo instituto direktorius prof. Sigitas Tamulevičius. Buvome su juo susitikę. Jo vizitas buvo panašus į mūsų – susipažinti su moksline įranga, technologijomis, aptarti bendradarbiavimo galimybes.

Kiek žinau, vyksta moksliniai eksperimentai, kuriuos vykdo CERN ir Lietuvos mokslo institucijos, tačiau jie yra sąlyginai mažos apimties.

– Kokiose konkrečiai srityse galimas CERN ir KTU bendradarbiavimas?

– Matau bent kelias potencialaus bendradarbiavimo galimybes, pavyzdžiui, automatika ir valdymas. Taip pat kalbamės apie fizikos ir mokslo apskritai švietimą, jo tobulinimą, plėtrą. Be abejo, yra dar daugiau galimų bendradarbiavimo kabliukų, apie kuriuos papasakosiu savo kolegoms CERN.

Bendradarbiavimas yra procesas, kuriame laimi abi dalyvaujančios pusės. Sakyčiau, kad KTU ir CERN bendradarbiavimo laukia šviesi ateitis.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Mokslas

Paskaičiavo, kiek truks trumpiausias skrydis į žvaigždes (37)

Trumpiausias laikas, per kurį zondas iš Žemės galėtų pasiekti kitą žvaigždę ir prie jos pasilikti, yra apie 70 metų.

Su avimis išbandyta dirbtinė gimda gali padėti neišnešiotiems kūdikiams (6)

Su neišnešiotais ėriukais sėkmingai išbandyta skaidraus skysčio pripildyta dirbtinė gimda galėtų padėti labai neišnešiotiems kūdikiams išvengti mirties arba neįgalumo visam gyvenimui, antradienį paskelbė mokslininkai.

Nuo mokslininkų ilgai nepasislapstysi: vienu ypu atrastos net 4 naujų tipų ląstelės (1)

Žmogaus organizmas yra nuodugniausiai ištyrinėta biologinė sistema, kokia tik egzistuoja. Tačiau nepaisant to, vis atrandama ir atrandama kas nors naujo. Štai, kad ir šįkart - aptiktos net keturių tipų naujos ląstelės apie kurių egzistavimą iki šiol nieko nežinota.

Pirmajam Lietuvos lazeriui įsižiebti padėjo kelnės (14)

Dabar Lietuva pasaulyje pirmauja mokslinių lazerių srityje. Tačiau pirmojo lazerio įžiebimas prieš daugiau nei 50 metų tai padariusiam fizikui prof. Juozui Vidmančiui Vaitkui primena anekdotinę istoriją.

Pasiūlytas ironiškas nikotino atliekų perdirbimo būdas (3)

Tabako pramonė kasmet atsikrato apie 300 tūkst. tonų gamybos procese susidarančių nikotino atliekų. Toks didžiulis kiekis šios medžiagos ne tik itin kenksmingas gamtai: nuo jos žūsta vabzdžiai, vysta augalai, tačiau ir turi nemažą vertę. O verslas nelinkęs atsikratyti daiktu iš kurio galima papildomai uždirbti.