Kilus triukšmui dėl paslaptingos žvaigždės KIC 8462852, kurią svetainėje „Planet Hunters“ atrado astronomai-mėgėjai, ja susidomėjo ir Ajovos valstijos universiteto (JAV) fizikos fizikos ir astronomijos profesorius adjunktas Massimo Marengo, rašo phys.org.
Astronomai-mėgėjai pirštu rodė į žvaigždės ryškumo matavimo duomenų, kuriuos užfiksavo NASA zondas „Kepler“, pokyčius. Nedideli ryškumo sumažėjimai galėtų reikšti, kad tarp žvaigždės ir mūsų juda planeta. Būtent tokių pokyčių „Kepler“ duomenyse ieškantys astronomai-mėgėjai ir talkina mokslininkams atrandant egzoplanetas.
Tačiau KIC 8462852 pritemimai buvo neeiliniai – jų metu žvaigždės ryškumas krisdavo net 22 procentais. Ir nereguliariai – kartais pritemimai trukdavo dienas, o kartais – net mėnesius. Peržiūrėjus daugiau nei 150 000 kitų žvaigždžių astronomai nepastebėjo nieko panašaus.
Taigi, M. Marengo su dviem kolegomis nusprendė atidžiau pažiūrėti į žvaigždę. Bet jie analizavo ne „Kepler“, o kito NASA kosminio teleskopo, „Spitzer“, infraraudonųjų spindulių kameros užfiksuotus duomenis. Ir savo išvadas publikavo žurnale „The Astrophysical Journal Letters“.
O kokios tos išvados?
„Labiausiai tikėtinas scenarijus, pagal kurį vyksta KIC 8462852 šviesumo kreivės kitimas, buvo sukeltas kometų šeimos sunaikinimo“, – rašo mokslininkai.
Klausimą apie keistai atrodančią žvaigždę praėjusį mėnesį viešai iškėlė mokslininkų grupė, vadovaujama Jeilio universiteto astronomės Tabethos Boyajian. Jie paskelbė, kad astronomai-mėgėjai atkreipė dėmesį į nereguliarius ir labai stiprius žvaigždės šviesumo sumažėjimus bei pavadino juos „keistais“ ir „įdomiais“.
T. Boyajian su kolegomis po duomenų analizės pasiūlė kelis galimus variantus, dėl ko stebėjimų duomenys yra būtent tokie, kokie yra. Anot jų, „perspektyviausia teorija“ buvo yrančių kometų spiečiaus keliavimas tarp žvaigždės ir teleskopo.
Moksliniame darbe, kurį žurnale „Astrophysical Journal“ publikavo Pensilvanijos valstijos universiteto mokslininkas Jasonas Wrightas su kolegomis, apsvarstė ir kitas galimas priežastis, taip pat paminėdami nežemiškos civilizacijos megastruktūras, kurių paskirtis – rinkti žvaigždės skleidžiamą energiją.
Ajovos universiteto mokslininkų grupė nusprendė išanalizuoti „Spitzer“ teleskopo dinfraraudonųjų spindulių kameros duomenis, surinktus nuo 2015 metų sausio – 2 metais naujesnius, nei užfiksavo dabar jau pilna jėga dirbti nebegalintis „Kepler“. Anot M. Marengo, nieko įdomaus jie nebepamatė. Jeigu ties šia žvaigžde būtų įvykusi kokia nors katastrofa, orbitoje dabar suktųsi daugybė dulkių ir uolienų. O „Spitzer“ tai būtų užfiksavęs.
M. Marengo nurodė, kad jo tyrimo metu buvo vertinami du infraraudonųjų spindulių spektro bangų ilgiai: trumpesnysis atitiko tipinę žvaigždę, o ilgesnysis rodė tam tikras emisijas, tačiau nepakankamas, kad būtų pasiekta užfiksavimo riba. Todėl astronomai priėjo išvados, kad infraraudonųjų spindulių emisijos pertekliaus iš žvaigždės nėra, vadinasi, nėra ir jokių ženklų, kad ten būtų įvykęs susidūrimas asteroidų žiede, milžiniško kūno ir planetos susidūrimas ar suktųsi koks uolienų ir dulkių debesis.
Tad mokslininkas su kolegomis nusprendė, jog labiausiai tikėtina paslaptingų pritemimų priežastis yra netoli žvaigždės prasisukusi kometų šeima. Kometos fragmentai, judantys smarkiai elipsine orbita, galėtų sukurti pakankamai didelį nuolaužų debesį, kad pritemdytų žvaigždę. Tuomet debesis nutoltų, žvaigždės šviesumas grįžtų prie normalios reikšmės, nepaliekant jokių infraraudoniosios šviesos pertekliaus pėdsakų.
O tai kaip ta teorija apie nežemiškos civilizacijos megastruktūras?
„Jos net nevertinome. Negalime aiškiai pasakyti, kad ji ten yra ar jos ten nėra. Tačiau tai, kaip elgiasi žvaigždė, yra labai keista. Įdomu stebėti tokį reiškinį – paprastai tai reiškia, kad egzistuoja koks nors fizikinis paaiškinimas ar dar neatrasta koncepcija“, – sakė mokslininkų grupės vadovas.
