Be to, kai planetų yra 7, tikimybė, jog bent vienoje egzistuoja gyvybė, smarkiai išauga. Tolesnis žingsnis nagrinėjant sistemą – planetų atmosferų charakterizavimas, kurį bus galima atlikti „James Webb" kosminiu teleskopu.
Tuo tarpu SETI jau spėjo pasiklausyti TRAPPIST-1 sistemos ir iš jos sklindančių radijo bangų.
Procesas buvo pradėtas dar iki šios savaitės atradimo paskelbimo. Deja, jokių nenatūralių signalų neaptikta, tačiau stebėjimai nesibaigia: ateityje jų planuojama ir daugiau.
Kokia planeta yra tinkama gyvybei? Planetų skirstymas į priklausančias gyvybinei zonai ir nepriklausančias nėra vienintelis, ar netgi tikrai tinkamas, kriterijus.
Kol negalime reguliariai charakterizuoti planetų atmosferų, tol ir jų gyvybingumo įvertinimai lieka labai netikslūs.
Taigi daugelį egzoplanetų atradimų apskelbti „Žemės dvynės“ atradimais yra tikrai netikslu. Bent jau taip teigia Čilės katalikiškojo universiteto astronomas Joshua Tanas.
Jo teigimu, taip pat reikia tobulinti ir skaitmeninius modelius, kad būtų aiškiau įmanoma atskirti planetas, kuriose tikėtina rasti atmosferą, nuo tų, kuriose atmosferos nėra arba kurios jos turi per daug.
DELFI skelbė, kad vasario 22 d. NASA paskelbė apie reikšmingą atradimą už Saulės sistemos ribų. Ne Saulės sistemoje esančios planetos, vadinamos egzoplanetomis, šiuo metu yra didžiausia viltis ieškant kitų gyvybės formų.
Pranešimo metu paskelbta, kad yra atrastos 7 Žemės dydžio planetos, kurių 3 yra galimai tinkamoje gyventi zonoje. Visos šios planetos skrieja aplink vieną žvaigždę, kuri yra nutolusi apie 40 šviesmečių nuo Žemės.
Tokio tipo atradimas už Saulės sistemos ribų yra retas, nes atrastosios planetos yra ne tik panašaus dydžio į Žemę, bet ir panašios temperatūros. Tai reiškia, kad juose potencialiai gali būti vandens, kuris yra būtinas gyvybei palaikyti.