Atrastas būdas, kaip iš humanitaro padaryti matematiką

 (85)
Gydytojas Roy‘us Cohenas Kadoshas iš Londono Universiteto koledžo kognityvinės neurologijos instituto išbandė naują metodiką, leidžiančią su išorinio poveikio pagalba pagerinti smegenų veiklą.
© Corbis

Pavyzdžiui, išmokyti žmogų lengviau spręsti matematikos uždavinius, praneša Meddaily.ru.

Ši sistema vadinasi „transkranijinė stimuliacija nuolatine srove“ (tDCS). Tokios stimuliacijos esmė yra tam tikrų smegenų zonų dirginimas nestipriais elektriniais impulsais.

Prie galvos prijungti elektrodai padaro smegenų audinius imlesnius informacijai. Pavyzdžiui, stimuliuojant pakaušio sritį, kuri atsakinga už regėjimą, galima pakeisti žmogaus matomą vaizdą.

Tačiau mokslininkus labiau domina kairė ir dešinė smegenų parietalinės skiltys. Jos yra už ausų ir yra atsakingos už skaitymą, rašymą ir gebėjimą skaičiuoti.

Stimuliuojant šias smegenų zonas galima pagerinti galimybes spręsti matematikos užduotis žmonėms, kurie paprastai nepasižymi gerais matematiniais sugebėjimais.

Esmė ta, kad elektros srovė, aktyvuodama tam tikrą zoną, provokuoja cheminių junginių gamybą. Savo ruožtu cheminės medžiagos priverčia smegenų ląsteles vystytis arba keistis. Šis procesas – neuronų plastiškumas – yra ypač svarbus mokslui. Nustatyta, kad mūsų smegenys keičia savo struktūrą, kai mes įsisaviname naują informaciją.

Eksperimentas parodė, kad kasdienė 30 minučių trukmės parietalinių skilčių stimuliacija per keletą savaičių leido grupei savanorių geriau ir greičiau spręsti matematinius uždavinius bei smarkiai patobulinti įgūdžius per paprastas pamokas. Poveikis išliko stiprus šešis mėnesius po elektrinių impulsų terapijos.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Mokslas

Įspūdingi žinduoliai: jie gali išgyventi be deguonies (13)

Naujai atlikta studija parodė, kad mokslininkų jau kurį laiką pastebėti ir savo ištverme stebinantys plikieji smėlrausiai turi tokią ypatingą medžiagų apykaitos sistemą, kuri funkcionuoja be deguonies.

JAV astronautė pasiekė rekordą (7)

Astronautė Peggy Whitson pasiekė naują rekordą, nors jai jau priklauso du rekordai: ji yra daugiausiai kartų į atvirą kosmosą išėjusi moteris astronautė ir pirmoji moteris, du kartus vadovavusi Tarptautinei kosminei stočiai (TKS).

Mokslininkų situacija Lietuvoje nepavydėtina: atlyginimai vieni mažiausių ES (85)

Tūkstančiai demonstrantų daugelyje pasaulio šalių šeštadienį surengė mitingus, reikšdami paramą mokslui, piktindamiesi didėjančiu politikų puolimu prieš įrodymus ir mokslo išstūmimu iš politikos formavimo. Prie šio judėjimo Vilniuje prisijungė ir įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

„Mokslo ekspresas“: molekulinių mašinų konstruktoriai (3)

Mėgdžiodami gamtą, Lietuvos mokslininkai pirmieji suformavo dirbtines ląstelių membranas, kurios gali būti naudojamos kaip jutikliai greitai nustatyti įvairių ligų sukėlėjus arba genetinius defektus. Sugebėjimas valdyti fermentų aktyvumą ir kitas molekulines struktūras leidžia sukurti itin efektyvius skalbiamuosius miltelius ir struktūras, padedančias vaistų molekulėms pasiekti taikinį organizme.

Pasaulyje prasidėjo mitingai už mokslą (1)

Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje tūkstančiai žmonių šeštadienį reiškė paramą mokslui: tai buvo pirmieji iš daugiau kaip 500 visame pasaulyje suplanuotų mitingų, kuriuos išprovokavo susirūpinimas „alternatyvių faktų“ kilimu.