Astronomai turi naują versiją: kodėl kosmose įvyko neįtikėtinai ryškus sprogimas

 (29)
Praėjusiais metais astronomai užfiksavo neįtikėtinai ryškų žvaigždės sprogimą. Iš pradžių manyta, kad tai ypač retos superšviesios supernovos sprogimas, tačiau šiandien ryškėja daug tragiškesnės istorijos kontūrai – tai mirties žybsnis, kuriuo užsibaigė į juodosios bedugnės „nagus“ patekusios žvaigždės šokis, rašo „Scientific American“.
© Stopkadras/Youtube.com

Supernovų sprogimais pasipuošia žvaigždžių mirtis. Viena tokios ryškios žūties priežastis gali būti pasibaigęs žvaigždės degimui reikalingas kuras. Kita – staigus tokio kuro padaugėjimas, kai žvaigždė „praryja“ kokią kaimynę. Nepaisant priežasties, supernovų sprogimai visada būna ypač ryškūs – dažnai savo šviesiu nustelbia visas esančias žvaigždes.

Pastaraisiais metais astronomai atrado naują supernovų tipą – superšviesias supernovas. Jų sprogimai būna iki šimto kartų ryškesni nei įprastų supernovų, tačiau tokios žvaigždės yra ypač retos – vos viena iš tūkstančio supernovų tampa superšviesia.

Šių metų sausį „All-Sky Automated Survey for Supernovae“ (ASAS-SN) tyrimų projekto astronomai užfiksavo daugiau nei dukart ryškesnį supernovos sprogimą. Šis įvykis, pavadintas ASASSN-15lh, įvyko apie 3,8 mlrd. šviesmečių nuo Žemės ir jo metu buvo išspinduliuota 570 mlrd. kartų daugiau šviesos nei mūsų Saulė spinduliuoja aktyviausiu savo gyvavimo periodu.

Iš pradžių dėl savo šviesumo šis įvykis buvo priskirtas superšviesiai supernovai – šviesesnių sprogimų iki to laiko dar nebuvo pastebėta. Vis dėlto šiandien mokslininkai linkę rinktis kitą įvykių eigą – Danijos ir Izraelio mokslinių institutų astrofizikai iškėlė hipotezę, kad taip ryškiai degti gali tik žvaigždė, patekusi į mirtinus, milijardą kartų už Saulę sunkesnės juodosios bedugnės gniaužtus.

Mintį, kad tai negali būti supernovos sprogimas, astrofizikams pakišo keletas keistų aplinkybių. Pirma, sprogimas įvyko didelėje rausvą šviesą spinduliuojančioje galaktikoje. „Tokiose apylinkėse neturėtų susidaryti superšviesios supernovos“, – sako tyrimui vadovavęs astrofizikas Giorgos Leloudas iš Weizmanno mokslo instituto Rehovot mieste Izraelyje. Tokiose galaktikose nebebūna likę jaunų masyvių žvaigždžių, iš kurių gimsta superšviesios supernovos.

Dar daugiau, po dešimties mėnesių stebėjimų, mokslininkai padarė išvadą, kad sprogimas neatitinka supernovos elgesio. Vietoje to, kad po įvykio sprogimo liekanos pradėtų vėsti, jos pradėjo kaisti ir išliko ypač aukštos temperatūros gan ilgą laiką. Visi šie įrodymai mokslininkams leidžia daryti hipotezę, kad šį išsitęsusį blyksnį sukėlė daug mažesnės masės nei supernova žvaigždė, pakliuvusi į juodosios bedugnės traukos lauką.

Be to, šis kosminis įvykis pastebėtas galaktikos centre. Šiandien mokslininkų priimta, kad beveik visų galaktikų centruose egzistuoja supermasyvios juodosios bedugnės. ASASSN-15lh galaktikos centre taip pat yra juodoji bedugnė, kuri yra nuo 200 mln. iki 3 mlrd. kartų masyvesnė nei mūsų Saulė.

Iki šiol manyta, kad tokios masyvios juodosios bedugnės dažniausiai praryja žvaigždes vienu mauku. Vis dėlto G. Leloudas matematiniai modeliai rodo, kad ypač greitai besisukanti juodoji bedugnė, pagavusi žvaigždę į savo gravitacinius „gniaužtus“, galėtų ją pirmą ištempti tarsi spageti makaronus ir tik tada iš lėto ją „sušlamšti“. Šio proceso metu žvaigždės nuolaužos didžiuliu greičiu lėkdamos į juodąją bedugnę bei susidurdamos tarpusavyje sugeneruotų didžiulį kiekį energijos, kuri būtų išspinduliuota ypač intensyviu šviesos blyksnio pavidalu.

Tokie mirties šokiai tarp žvaigždės ir ypač greitai besisukančios juodosios bedugnės yra labai reti – iki šiol mokslininkai užfiksavo vos dešimt. Be to, abejonių mokslininkams kelia ir tai, kad šiai hipotezei patvirtinti reikėtų įsitikinti, kad juodoji bedugnė išties sukasi taip greitai, kad galėtų tarsi plastiliną ištampyti žvaigždę. Tiesa, ši hipotezė dabar atrodo daug įtikinamesnė nei superšviesios supernovos sprogimo idėja.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Mokslas

Netoli Amsterdamo rastas meteoritas

Olandijos Leideno miesto „Naturalis“ centro kūrėjai teigia radę pusės kilogramo svorio meteoritą, kuris gali padėti tyrinėti Saulės sistemos kilmę.

Lietuvoje kuriamam elektra varomam laivui – 150 tūkst. eurų (4)

Viešosios įstaigos „Žalieji laivai“ įkūrėjai Tomas Žapnickas ir Evaldas Narušis projektuojamam elektriniam laivui kurti laimėjo finansavimą – 150 tūkst. eurų.

NASA reagavo į „Anonymous“ pareiškimą apie ateivius (96)

Pastaruoju metu internete galima pamatyti vis daugiau pranešimų apie programišių grupės „Anonymous“ pareiškimą, kuriuo jie teigia išsiaiškinę, kad NASA netrukus paskelbs pranešimą apie nežemiškos gyvybės egzistavimą. NASA neigia, kad ruošia tokį pranešimą nors tyrimai ieškant gyvybės įrodymų tęsiami.

Brazilijoje atkastos vergių skeletų liekanos atskleidžia naujų vergovės laikų aspektų (8)

Grupelė archeologų, atliekančių kasinėjimus vergų kapinėse netoliese Rio de Žaneiro, aptiko puikiai išsilaikiusių jaunų iš Afrikos atkeliavusių moterų skeletų liekanų. Kasinėjimai kapinėse, pavadinimu „Pretos Novos“, vykdomi jau septynis mėnesius. Spėjama, kad kai kurie palaikai gali būti ir 200 metų senumo – būtent tuo metu klestėjo prekyba žmonėmis.

Lietuva tapo CERN nare: kas pasikeis (6)

Lietuva oficialiai tampa Europos branduolinių tyrimų organizacijos CERN asociuotąja nare. Kokia to nauda?