Astrofizikai, ištyrinėję duomenis, gautus stebint Medūzos ūką „Chandra“ rentgeno spindulių observatorijos teleskopais, daro išvadą, kad ūke greitai besisukanti masyvi neutroninė žvaigždė taip pat yra didžiulio supernovos sprogimo liekana.
Įprastai ypač masyvi žvaigždė staigiai susitraukia ir tada sprogsta kaip supernova – po tokio įvykio ji pavirsta didžiulį tankį turinčia neutronine žvaigžde. Kai tokia neutroninė žvaigždė greitai sukasi ir skleidžia elektromagnetinę spinduliuotę radijo bangų, šviesos, rentgeno ir gama spindulių pavidalu, ji yra vadinama pulsaru. Tokia žvaigždė tarsi pulsuoja, nes Žemėje astronomų prietaisai fiksuoja šios spinduliuotės pluoštą kas tam tikrą laiką – lyg stebint švyturio šviesos pluoštą.
„Chandra“ teleskopu mokslininkai pastebėjo, kad Medūzos ūke esantis pulsaras yra apjuostas žiedu, per kurį eina keistas gūsis. Astrofizikai spėja, kad šį gūsį sukelia iš pulsaro didžiuliu greičiu sklindančių dalelių „vėjas“, sukeliantis sprogimo bangą, panašią į tą, kuri susidaro lėktuvui įveikiant garso greitį. NASA atstovai teigia, kad skirtingo bangos ilgio rentgeno spindulių kiekis bei būdas, kaip jie sklinda, rodo, kad toje vietoje iš tiesų sukasi galingas pulsaras.
Visgi gali būti, kad šis pulsaras nėra tos pačios supernovos liekana ir yra niekaip su ūku nesusijęs „kaimynas“. Mokslininkai nėra tikri ir dėl Medūzos ūko amžiaus – vieni teigia, kad supernova sprogo prieš 30 tūkst. metų, tuo tarpu kiti šiam įvykiui duoda tik 3000 metų. Visgi jei ūkas ir pulsaras yra tos pačios supernovos likučiai, tada ši keista kosminė anomaliją rodo, kokias keistas formas gali įgauti masyvių žvaigždžių sprogimų rezultatai.
