Arčiausiai saulės priartėjantis objektas – ties subyrėjimo riba?

 (35)
Kosmose egzistuoja vienas objektas, turintis kometos ir asteroido savybių, – 3200 Fajetonas. Kartais jis priartėja dvigubai arčiau Saulės, nei Merkurijus – taip arti Saulės neapsilanko joks kitas asteroidas.
© Shutterstock

Dar 2010 metais nustatyta, kad šis kūnas turi ir kometos savybių, pavyzdžiui, didelį debesį dulkių aplink save. O dabar paaiškėjo, kad tas debesis yra lėto objekto irimo požymis.

Dar kiek anksčiau 2016-aisiais nustatyta, kad priartėję per 10 Saulės spindulių atstumą nuo Saulės, asteroidai subyra į gabalus, bet toks atstumas yra per didelis, kad suirimą paaiškintume potvyniniais efektais.

Tokio „superkatastrofiško“ subyrėjimo priežastys gali būti trys: Saulės spinduliuotė išgarina asteroidą; pabėganti medžiaga priverčia asteroidą suktis taip greitai, kad gravitacija nebeatlaiko; arba garinami medžiagos telkiniai susprogdina asteroidą iš vidaus.

Dulkių debesis aplink Fajetoną leidžia spręsti, kad teisingas paaiškinimas yra pirmas arba trečias.

Gali būti, kad Fajetonas yra ties subyrėjimo riba, bet jos vis neperžengia – truputį apibyra, tada vėl susijungia į vientisą gabalą, ir taip skrajoja jau ne vienerius metus.

Tyrimo rezultatai pristatyti Kalifornijoje, JAV astronomų sąjungos Planetų mokslo grupės susitikime.

"Konstanta 42"
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Mokslas

Įspūdingi žinduoliai: jie gali išgyventi be deguonies (13)

Naujai atlikta studija parodė, kad mokslininkų jau kurį laiką pastebėti ir savo ištverme stebinantys plikieji smėlrausiai turi tokią ypatingą medžiagų apykaitos sistemą, kuri funkcionuoja be deguonies.

JAV astronautė pasiekė rekordą (6)

Astronautė Peggy Whitson pasiekė naują rekordą, nors jai jau priklauso du rekordai: ji yra daugiausiai kartų į atvirą kosmosą išėjusi moteris astronautė ir pirmoji moteris, du kartus vadovavusi Tarptautinei kosminei stočiai (TKS).

Mokslininkų situacija Lietuvoje nepavydėtina: atlyginimai vieni mažiausių ES (78)

Tūkstančiai demonstrantų daugelyje pasaulio šalių šeštadienį surengė mitingus, reikšdami paramą mokslui, piktindamiesi didėjančiu politikų puolimu prieš įrodymus ir mokslo išstūmimu iš politikos formavimo. Prie šio judėjimo Vilniuje prisijungė ir įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

„Mokslo ekspresas“: molekulinių mašinų konstruktoriai (3)

Mėgdžiodami gamtą, Lietuvos mokslininkai pirmieji suformavo dirbtines ląstelių membranas, kurios gali būti naudojamos kaip jutikliai greitai nustatyti įvairių ligų sukėlėjus arba genetinius defektus. Sugebėjimas valdyti fermentų aktyvumą ir kitas molekulines struktūras leidžia sukurti itin efektyvius skalbiamuosius miltelius ir struktūras, padedančias vaistų molekulėms pasiekti taikinį organizme.

Pasaulyje prasidėjo mitingai už mokslą (1)

Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje tūkstančiai žmonių šeštadienį reiškė paramą mokslui: tai buvo pirmieji iš daugiau kaip 500 visame pasaulyje suplanuotų mitingų, kuriuos išprovokavo susirūpinimas „alternatyvių faktų“ kilimu.