Duomenys, kuriuos surinko Ericas Blough kartu su kolegomis iš Maršalo universiteto Diagnostinių nanosistemų centro, rodo, jog gyvūnų, kurie buvo veikiami šiomis nanodalelėmis, kepenyse susidaro cerio koncentracijos padidėjimas. Cerio oksido nanodalelės savo dydžiu siekia vos 1/40000 žmogaus plauko storio dalį. Šis cerio koncentracijos padidėjimas buvo susietas su kepenų fermentų pokyčiais kraujyje ir histologiniais požymiais, atitinkančiais kepenų pažeidimus. Mokslininkų tyrimas publikuotas praėjusio mėnesio žurnalo „International Journal of Nanomedicine“ numeryje.

Cerio oksidas yra plačiai naudojamas kaip stiklinių veidrodžių, televizorių ekranų ir akių lęšių valymo priemonė. Cerio oksido nanodalelės naudojamas automobilių pramonėje, kad būtų padidintas kuro efektyvumas ir sumažintas sveikatai žalingų dalelių išmetimas. Kai kurie tyrimai rodo, jog šie dariniai taip pat gali pasitarnauti kaip antioksidantai. Mokslininkai mano, kad cerio oksido nanodalelės būtų naudingos gydant širdies ir kraujagyslių, neurodegeneracines ligas bei padėtų sumažinti radiacijos paveiktų audinių pažeidimus.

„Nuolat augant nanodalelių panaudojimui pramonėje ir produktuose, kuriuos mes įsigyjame, tampa labai svarbu suprasti, ar šie dariniai iš tikrųjų nėra žalingi sveikatai, – teigia ne tiktai minėtojo centro direktorius, bet ir Biologijos mokslų padalinio profesorius E. Blough. – Kiek mums yra žinoma, tai pirmasis pranešimas, kuriame įvertinama, ar įkvėptos cerio oksido nanodalelės nesukelia toksinio poveikio kepenims“.

„Kol kas dar nėra tiksliai išsiaiškinta, koks galimas nanomedžiagų poveikis aplinkai ir ląstelių funkcionavimui, – antrina profesoriaus doktorantas. – Susidomėjimas nanotoksiškumu nepaliaujamai auga“.

„Mūsų tyrimai rodo, jog cerio oksido nanodalelės per kraujo apytaką gali iš plaučių patekti į kepenis. Čia jos pasižymi toksiniu poveikiu kepenims. Kitas mūsų žingsnis – nustatyti šio sukelto toksiškumo mechanizmą“.