Dėmesio! Jūs skaitote komentarų skiltį. Komentarus rašo DELFI skaitytojai. Komentarai nėra redaguojami ar patikrinami. Komentarų turinys neatspindi DELFI redakcijos nuomonės.
Registruotų vartotojų komentarų nėra. Anoniminius komentarus skaitykite čia
Parašykite savo komentarą
Jūs esate prisijungusių skaitytojų komentarų skiltyje. Anonimiškai komentuoti galite čia. DELFI skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis

Mokslas

Europos išradėjų ginčai: tapti antru Silicio slėniu ar atrasti tai, ko neatrado Amerika (4)

Po metų į rinką ketinama išleisti aparatą, kuris iš popieriaus panaikins išspausdintas raides. O tai, pasak Hidde`o-Jano Lemstros, daug pigiau, nei popierių perdirbti ar pirkti.

B. Faganas (V): majų civilizacijos žlugimas (2)

Klasikiniu majų civilizacijos laikotarpiu, 200–800 m., matyti nauji prisitaikymo prie iššūkius keliančios žemumų aplinkos būdai. Daugelis bendruomenių dabar savo gyvenvietes statė ant kalvų, o karjerai, iš kur buvo imamos statybinės medžiagos piramidėms, šventykloms ir kitiems pastatams, tapo didelėmis vandens saugyklomis, apsuptomis dirbtinių kalvų ir aikščių, iš kurių kritulių vanduo buvo nukreipiamas į jas. Majų architektai be galo išradingai projektavo kanalus vandeniui iš pakilesnėje vietoje esančios centrinės vandens saugyklų sistemos nuvesti į mažesnius telkinius ir į drėkinimo įrenginius.

Mokslininkai įminė iš sūrio išnykusių skylių mįslę (12)

Brandinant sūrį jame susidaro maži burbuliukai, kurie ilgainiui išauga ir tampa skylučių, kuriomis garsėja kai kurios šveicariškų sūrių rūšys, esminiu skiriamuoju bruožu, rašo mashable.com.

JAV kariai nori matyti kiaurai per sienas – ir mokslas jiems padės (20)

Pentagono technologijų tyrimų padalinys ieško būdų sukonstruoti trimatį objekto vaizdą iš vieno apžvalgos taško – įskaitant tuos objekto elementus, kurie yra uždengti kliūčių, rašo nextgov.com.

Fotoreportažas: Efelsbergo 100 metrų skersmens radioteleskopas (5)

Žmogus nuo senovės žvalgosi į naktinį dangų. Žvaigždėtas dangus, pilnas galaktikų, ūkų, žvaigždynų kėlė pagarbą, baimę bet tuo pačiu ir žavėjo savo atsikartojančiais dėsningumais. Mėnulio fazės susiejo mėnulį su religiniais ritualais, tapo pirmo kalendoriaus pagrindu bei leido matuot laiką net naktį, kuomet nebuvo Saulės. Žvaigždės ir žvaigždynai leido pirmiems žmonėms keliauti dideliais atstumais ir orientuotis erdvėje. Ir, nors dievai, mistiniai ritualai, horoskopai bei kitos astrologinės temos buvo tolimos nuo mokslo, reikia suprasti, jog be astrologijos neatsirastų astronomija, kaip be alchemijos neturėtume chemijos.