Dėmesio! Jūs skaitote komentarų skiltį. Komentarus rašo DELFI skaitytojai. Komentarai nėra redaguojami ar patikrinami. Komentarų turinys neatspindi DELFI redakcijos nuomonės.
Anoniminių komentarų nėra. Registruotų vartotojų komentarus skaitykite čia
PARAŠYKITE SAVO KOMENTARĄ
Yra 34 komentarai
Vardas
Komentavimo taisyklės ir atsakomybė

Mokslas

Arecibo teleskopas užfiksavo paslaptingą energingų radijo bangų pliūpsnį (8)

2014 balandžio mėn. 23 d. 11:44
Trumputis, galingas radijo bangų pliūpsnis, kurį užfiksavo Arecibo obervatorija Puerto Rike, galėtų sukelti perversmą paslaptingų kosminių signalų tyrimuose: iki šiol tokius signalus pavykdavo užfiksuoti tik teleskopu Australijoje, todėl būta abejonių dėl šių signalų kilmės.

Įdomioji fizika: balionas prieš inerciją (12)

2014 balandžio mėn. 22 d. 18:22
Eksperimentas su helio balionu
Stopkadras/Youtube.com
Pradedate važiuoti, automobilyje esantis balionas skrenda į priekį, o ne atgal. Ką? Ar balionai nėra veikiami inercijos? Kur išnyko pagrindiniai fizikos dėsniai? Mokslo entuziastas Dustinas savo vaizdo tinklaraštyje „SmarterEveryDay“ atskleidžia, kad iš tikrųjų čia viskas gerai ir tai tik elementarus mokslas.

Kas nuplovė marseigį „Opportunity“? Jis nufotografuotas švaresnis nei kada nors anksčiau (43)

2014 balandžio mėn. 22 d. 17:18
Marsaeigis "Opportunity"
NASA nuotr.
Per 10 metų Marse NASA marsaeigis „Opportunity“ buvo kaip reikiant apdulkėjęs. Tačiau neseniai darytos palydovinės robotizuoto aparato nuotraukos negali negluminti – marsaeigis staiga tapo švaresniu nei kada nors anksčiau.

„Veritasium“: kas bendro tarp stovinčių bangų ir liepsnų šokio? (3)

2014 balandžio mėn. 22 d. 16:09
Stovinti liepsnos banga
Stopkadras/Youtube.com
Prieš kelias savaites Lietuvoje viešėjęs „Veritasium“ vaizdo tinklaraščio autorius Derekas Mulleris prieš kelionę į Vilnių viešėjo Danijoje, Aarhuse, kur fizikų ir chemikų grupė jam pademonstravo pačių susikurtą aparatą, kuriuo jei išmokė liepsną šokti pagal jų dūdelę. Beveik tiesiogine prasme.

Ir skysti, ir kieti, ir pagrojus šoka: neniutoniniai skysčiai (3)

2014 balandžio mėn. 22 d. 15:49
Neniutoninis skystis
Stopkadras/Youtube.com
Iš fizikos pamokų daugelis prisimename apie medžiagų virsmus iš vienos būsenos į kitą, pavyzdžiui, kaip vanduo tampa garais ar ledu. Balandžio mėnesį vaikai ir jaunuoliai, apsilankę Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodo NSO (Naturales Scientiae Omnibus – gamtos mokslai visiems) laboratorijoje, susipažino su neniutoniniais skysčiais, kurie, priklausomai nuo fizinių savybių poveikio, suskystėja arba sukietėja. Tradiciniai niutoniniai skysčiai visada išlieka skysti.