Antarktidos paslapčiai atėjo galas

 (43)
Mokslininkai teigia turintys įrodymų, kad po Antarktidos ledynu slypi ne tik ežeras, bet ir didžiausias pasaulyje kanjonas.
© Shutterstock nuotr.

Antarktida ne visada buvo tik užšalusia dykuma. Prieš 100 milijonų metų čia ošė atogrąžų miškai ir tekėjo upės, kurios formavo tam tikrą žemyno kraštovaizdį. Jau kelis dešimtmečius mokslininkai bando išžvalgyti reljefą, dabar jau slypintį po storu ledo sluoksniu.

Artėjant prie šio tikslo, mokslininkų komanda teigia turinti įrodymų, kad čia slypi tarpeklis, dvigubai didesnis už Didįjį kanjoną Jungtinėse Amerikos valstijose. Šis jų atradimas buvo aprašytas žurnale „Geologija“.

Pasak tyrėjų, Rytų Antarktidoje yra du dar gerai neištyrinėti, „nežinomais poliais“ vadinami, regionai: Princesės Elžbietos žemės (PEL) ir „Recovery“ baseinas. Mokslininkai tikisi geriau išanalizuoti jų pamatines uolienas, nes tai padės numatyti, kaip keisis šis ledinis žemynas šylant pasaulio klimatui.

Ledo kepurės formą taip pat nulemia po juo esantis reljefas, taigi pagal paviršių galima daryti prielaidą, kas slypi po juo. Turėdama tai omenyje, tarptautinė mokslininkų komanda panaudojo sudėtingą palydovų sistemą, įskaitant radarą, kad sukurtų PEL ledynų modelį. Tai atlikus, keletas anksčiau nepastebėtų pailgos formos objektų iškart sulaukė tyrėjų dėmesio.

Šie paviršiaus nelygumai padėjo atsekti galimą 1000 kilometrų ilgio kanjonų sistemą, kurios gylis siekia apie 1 kilometrą. Jei tolimesni tyrimai patvirtins jos egzistavimą, tai bus didžiausia kanjonų sistema visame pasaulyje.

„Iš surinktų duomenų matome, kad šie paviršiaus bruožai byloja apie po jais slypinčią subglacialinės kilmės struktūrą, – teigia tyrimo bendraautorius, profesorius Martinas Siegert. – Tiesą sakant, visi ženklai rodo, kad ten gali slypėti didžiuliai kanjonai su slėniais“.

Anksčiau atrasto subglacialinio vandens drenažo perpratimas, kartu su šio kanjono atradimu, privedė mokslininkus prie hipotezės, kad po ledu plyti ir didžiulis ežeras. Šis vandens telkinys gali būti iki 1250 kvadratinių kilometrų dydžio.

Tiek ežero, tiek kanjono egzistavimo idėjos buvo iškeltos po pirminių naujo radaro skenavimo darbų. Jie suteikė galimybę geologams „pažvelgti“ po didžiuliais ledo klodais. Siekiant galutinai patvirtinti abiejų darinių egzistavimą, reikia papildomų tyrimų radarais. Tai šiuo metu atlieka Didžiosios Britanijos, JAV ir Kinijos mokslininkai.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Mokslas

Povandeninis filmavimas padėjo mokslininkams ištirti kuprotojo banginio pelekų darbą (1)

Stanfordo universiteto mokslininkai pagaliau išsiaiškino, kam iš tiesų kuprotiesiems banginiams reikalingi pelekai. Anksčiau buvo manyta, kad šios galūnės padeda milžiniškiems gyvūnams manevruoti.

Aptikta pati didžiausia struktūra Visatoje: anksčiau manyta, kad tokie dalykai negali egzistuoti (50)

Kuo daugiau duomenų surenkame apie galaktikų išsidėstymą Visatoje, tuo daugiau įvairių struktūrų aptinkame.

Mėnulio dulkių maišelis parduotas aukcione už 1,8 mln. dolerių (10)

JAV astronauto Neilo Armstrongo per pirmąjį išsilaipinimą Mėnulyje surinktų Mėnulio dulkių bei smulkių akmenukų maišelis, kažkada vos neišmestas su šiukšlėmis, ketvirtadienį buvo parduotas už 1,8 mln. dolerių (1,57 mln. eurų) per aukcioną Niujorke, pranešė aukcionų namai "Sotheby's".

Išbuvo 69 dienas po žeme: ilgas buvimas tamsoje gadina regėjimą? (6)

Ar esate girdėję teiginį, kad kelias paras ar ilgiau tamsoje praleidęs žmogus susigadintų regėjimą ar net apaktų? Ar tai tiesa? Neskubėkite su atsakymais - tikrasis gali jus nustebinti.

Nauji atradimai rodo, kad Australijos žmonių istorija prasidėjo anksčiau, nei manyta (3)

Sprendžiant iš kirvių galvų ir girnapusių, rastų oloje Australijos šiaurėje, žmonės atkeliavo į šį žemyną prieš 65 000 metų, t. y. 18 000 metų anksčiau, nei manyta, rašoma tyrime.