Antarktidos paslapčiai atėjo galas

 (43)
Mokslininkai teigia turintys įrodymų, kad po Antarktidos ledynu slypi ne tik ežeras, bet ir didžiausias pasaulyje kanjonas.
Antarktidos paslapčiai atėjo galas
© Shutterstock nuotr.

Antarktida ne visada buvo tik užšalusia dykuma. Prieš 100 milijonų metų čia ošė atogrąžų miškai ir tekėjo upės, kurios formavo tam tikrą žemyno kraštovaizdį. Jau kelis dešimtmečius mokslininkai bando išžvalgyti reljefą, dabar jau slypintį po storu ledo sluoksniu.

Artėjant prie šio tikslo, mokslininkų komanda teigia turinti įrodymų, kad čia slypi tarpeklis, dvigubai didesnis už Didįjį kanjoną Jungtinėse Amerikos valstijose. Šis jų atradimas buvo aprašytas žurnale „Geologija“.

Pasak tyrėjų, Rytų Antarktidoje yra du dar gerai neištyrinėti, „nežinomais poliais“ vadinami, regionai: Princesės Elžbietos žemės (PEL) ir „Recovery“ baseinas. Mokslininkai tikisi geriau išanalizuoti jų pamatines uolienas, nes tai padės numatyti, kaip keisis šis ledinis žemynas šylant pasaulio klimatui.

Ledo kepurės formą taip pat nulemia po juo esantis reljefas, taigi pagal paviršių galima daryti prielaidą, kas slypi po juo. Turėdama tai omenyje, tarptautinė mokslininkų komanda panaudojo sudėtingą palydovų sistemą, įskaitant radarą, kad sukurtų PEL ledynų modelį. Tai atlikus, keletas anksčiau nepastebėtų pailgos formos objektų iškart sulaukė tyrėjų dėmesio.

Šie paviršiaus nelygumai padėjo atsekti galimą 1000 kilometrų ilgio kanjonų sistemą, kurios gylis siekia apie 1 kilometrą. Jei tolimesni tyrimai patvirtins jos egzistavimą, tai bus didžiausia kanjonų sistema visame pasaulyje.

„Iš surinktų duomenų matome, kad šie paviršiaus bruožai byloja apie po jais slypinčią subglacialinės kilmės struktūrą, – teigia tyrimo bendraautorius, profesorius Martinas Siegert. – Tiesą sakant, visi ženklai rodo, kad ten gali slypėti didžiuliai kanjonai su slėniais“.

Anksčiau atrasto subglacialinio vandens drenažo perpratimas, kartu su šio kanjono atradimu, privedė mokslininkus prie hipotezės, kad po ledu plyti ir didžiulis ežeras. Šis vandens telkinys gali būti iki 1250 kvadratinių kilometrų dydžio.

Tiek ežero, tiek kanjono egzistavimo idėjos buvo iškeltos po pirminių naujo radaro skenavimo darbų. Jie suteikė galimybę geologams „pažvelgti“ po didžiuliais ledo klodais. Siekiant galutinai patvirtinti abiejų darinių egzistavimą, reikia papildomų tyrimų radarais. Tai šiuo metu atlieka Didžiosios Britanijos, JAV ir Kinijos mokslininkai.

www.technologijos.lt
Naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Mokslas

Lietuvos profesorius tapo elitinės pasaulio mokslininkų organizacijos nariu (2)

Vilniaus universiteto (VU) profesorius Virginijus Šikšnys – pirmasis Lietuvos mokslininkas, pakviestas tapti biologijos mokslo elitą vienijančios Europos molekulinės biologijos organizacijos (EMBO) asocijuotuoju nariu.

„Solar Impulse 2“ pakilo iš Ohajo (1)

Saulės energija varomas lėktuvas „Solar Impulse 2“, pilotuojamas šveicaro Bertrand'o Piccard'o, trečiadienį dar neprašvitus pakilo iš aerodromo Deitono mieste Ohajo valstijoje ir išskrido į Pensilvaniją, tęsdamas savo kelionę aplink Žemės rutulį, parodė tiesioginė interneto vaizdo transliacija.

Indijoje sėkmingai išbandytas nedidelis erdvėlaivis (3)

Indijoje sėkmingai išbandytas pirmasis nedidelis erdvėlaivis, vykdant programą, kuria siekiama pagaminti palyginti pigų pakartotinai naudojamą erdvėlaivį.

Dvi paslaptys, gaubiančios gyvybės Žemėje atsiradimą (37)

Jei masinė saulės audra kirstų mūsų planetai šiandien, tikriausiai nuo Žemės paviršiaus būtų nušluotos ne tik technologijos, bet ir visa žmonija.

Mokslininkai pateikė šokiruojančią versiją apie Žemėje gyvenančių organizmų skaičių (14)

Naujoje studijoje skelbiama, kad Žemė gali būti vieno trilijono skirtingų rūšių namais, rašo independent.co.uk. Straipsnyje teigiama, kad tik viena tūkstantoji procento jų yra identifikuotos ir žinomos žmonijai.