Antarktidos paslapčiai atėjo galas

 (43)
Mokslininkai teigia turintys įrodymų, kad po Antarktidos ledynu slypi ne tik ežeras, bet ir didžiausias pasaulyje kanjonas.
Antarktidos paslapčiai atėjo galas
© Shutterstock nuotr.

Antarktida ne visada buvo tik užšalusia dykuma. Prieš 100 milijonų metų čia ošė atogrąžų miškai ir tekėjo upės, kurios formavo tam tikrą žemyno kraštovaizdį. Jau kelis dešimtmečius mokslininkai bando išžvalgyti reljefą, dabar jau slypintį po storu ledo sluoksniu.

Artėjant prie šio tikslo, mokslininkų komanda teigia turinti įrodymų, kad čia slypi tarpeklis, dvigubai didesnis už Didįjį kanjoną Jungtinėse Amerikos valstijose. Šis jų atradimas buvo aprašytas žurnale „Geologija“.

Pasak tyrėjų, Rytų Antarktidoje yra du dar gerai neištyrinėti, „nežinomais poliais“ vadinami, regionai: Princesės Elžbietos žemės (PEL) ir „Recovery“ baseinas. Mokslininkai tikisi geriau išanalizuoti jų pamatines uolienas, nes tai padės numatyti, kaip keisis šis ledinis žemynas šylant pasaulio klimatui.

Ledo kepurės formą taip pat nulemia po juo esantis reljefas, taigi pagal paviršių galima daryti prielaidą, kas slypi po juo. Turėdama tai omenyje, tarptautinė mokslininkų komanda panaudojo sudėtingą palydovų sistemą, įskaitant radarą, kad sukurtų PEL ledynų modelį. Tai atlikus, keletas anksčiau nepastebėtų pailgos formos objektų iškart sulaukė tyrėjų dėmesio.

Šie paviršiaus nelygumai padėjo atsekti galimą 1000 kilometrų ilgio kanjonų sistemą, kurios gylis siekia apie 1 kilometrą. Jei tolimesni tyrimai patvirtins jos egzistavimą, tai bus didžiausia kanjonų sistema visame pasaulyje.

„Iš surinktų duomenų matome, kad šie paviršiaus bruožai byloja apie po jais slypinčią subglacialinės kilmės struktūrą, – teigia tyrimo bendraautorius, profesorius Martinas Siegert. – Tiesą sakant, visi ženklai rodo, kad ten gali slypėti didžiuliai kanjonai su slėniais“.

Anksčiau atrasto subglacialinio vandens drenažo perpratimas, kartu su šio kanjono atradimu, privedė mokslininkus prie hipotezės, kad po ledu plyti ir didžiulis ežeras. Šis vandens telkinys gali būti iki 1250 kvadratinių kilometrų dydžio.

Tiek ežero, tiek kanjono egzistavimo idėjos buvo iškeltos po pirminių naujo radaro skenavimo darbų. Jie suteikė galimybę geologams „pažvelgti“ po didžiuliais ledo klodais. Siekiant galutinai patvirtinti abiejų darinių egzistavimą, reikia papildomų tyrimų radarais. Tai šiuo metu atlieka Didžiosios Britanijos, JAV ir Kinijos mokslininkai.

www.technologijos.lt
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus
 
Naujienų prenumerata

Mokslas

Stephenas Hawkingas rado dar vieną priežastį, kodėl žmonija žus (152)

Garsiausias pasaulio fizikas Stephenas Hawkingas skatina po „Brexit“ susiskaldžiusią Britaniją iš naujo pamąstyti, ar iš tiesų pinigai ir materialinė gerovė yra tokie svarbūs.

Didžiosios raudonosios dėmės paslaptis atskleista: ten – pragaras (30)

Jupiteryje esantis raudonasis taškas išties yra didelė įsisiūbavusi audra, didžiulis urganas, šildantis viršutinius planetos atmosferos sluoksnius, rašo independent.co.uk.

Bolivijoje rasti gigantiški dinozauro pėdsakai (3)

Grupė archeologų centrinėje Bolivijos dalyje aptiko gigantiško dinozauro pėdsakus. Mokslininkai pranešė, kad pėdsakų ilgis – 120 cm. Tai didžiausi iki šiol rasti pėdsakai. Kaip tvirtina paleontologai, šie pėdsakai priklauso abelizaurui – dvikojui plėšriajam dinozaurui, maždaug prieš 80 mln. metų gyvenusiam Pietų Amerikoje.

Vandenyno dugne rastas neatpažįstamas objektas (45)

„Pažiūrėkite į tą tamsiai violetinę dėmę ten, kairėje.“ Kai buvo ištarti šie žodžiai, mokslinio laivo „Nautilus“ įgula, kurią didžiąja dalimi sudaro mokslininkai, pamatė ilgai jūros slėptą paslaptį.

Astronomų radinys: vis dar netiki, kad tai egzistuoja Visatoje (72)

Kalbėdami apie kosmosą, esame pratę turėti reikalų su dideliais atstumais ir objektais. Visatos mastu Žemė yra gana maža. Net ir mūsų Saulės sistemoje mus be vargo nustelbia Jupiteris, kuris, pasak NASA, prilygtų daugiau nei tūkstančiui Žemių.