Antarktidos paslapčiai atėjo galas

 (43)
Mokslininkai teigia turintys įrodymų, kad po Antarktidos ledynu slypi ne tik ežeras, bet ir didžiausias pasaulyje kanjonas.
© Shutterstock nuotr.

Antarktida ne visada buvo tik užšalusia dykuma. Prieš 100 milijonų metų čia ošė atogrąžų miškai ir tekėjo upės, kurios formavo tam tikrą žemyno kraštovaizdį. Jau kelis dešimtmečius mokslininkai bando išžvalgyti reljefą, dabar jau slypintį po storu ledo sluoksniu.

Artėjant prie šio tikslo, mokslininkų komanda teigia turinti įrodymų, kad čia slypi tarpeklis, dvigubai didesnis už Didįjį kanjoną Jungtinėse Amerikos valstijose. Šis jų atradimas buvo aprašytas žurnale „Geologija“.

Pasak tyrėjų, Rytų Antarktidoje yra du dar gerai neištyrinėti, „nežinomais poliais“ vadinami, regionai: Princesės Elžbietos žemės (PEL) ir „Recovery“ baseinas. Mokslininkai tikisi geriau išanalizuoti jų pamatines uolienas, nes tai padės numatyti, kaip keisis šis ledinis žemynas šylant pasaulio klimatui.

Ledo kepurės formą taip pat nulemia po juo esantis reljefas, taigi pagal paviršių galima daryti prielaidą, kas slypi po juo. Turėdama tai omenyje, tarptautinė mokslininkų komanda panaudojo sudėtingą palydovų sistemą, įskaitant radarą, kad sukurtų PEL ledynų modelį. Tai atlikus, keletas anksčiau nepastebėtų pailgos formos objektų iškart sulaukė tyrėjų dėmesio.

Šie paviršiaus nelygumai padėjo atsekti galimą 1000 kilometrų ilgio kanjonų sistemą, kurios gylis siekia apie 1 kilometrą. Jei tolimesni tyrimai patvirtins jos egzistavimą, tai bus didžiausia kanjonų sistema visame pasaulyje.

„Iš surinktų duomenų matome, kad šie paviršiaus bruožai byloja apie po jais slypinčią subglacialinės kilmės struktūrą, – teigia tyrimo bendraautorius, profesorius Martinas Siegert. – Tiesą sakant, visi ženklai rodo, kad ten gali slypėti didžiuliai kanjonai su slėniais“.

Anksčiau atrasto subglacialinio vandens drenažo perpratimas, kartu su šio kanjono atradimu, privedė mokslininkus prie hipotezės, kad po ledu plyti ir didžiulis ežeras. Šis vandens telkinys gali būti iki 1250 kvadratinių kilometrų dydžio.

Tiek ežero, tiek kanjono egzistavimo idėjos buvo iškeltos po pirminių naujo radaro skenavimo darbų. Jie suteikė galimybę geologams „pažvelgti“ po didžiuliais ledo klodais. Siekiant galutinai patvirtinti abiejų darinių egzistavimą, reikia papildomų tyrimų radarais. Tai šiuo metu atlieka Didžiosios Britanijos, JAV ir Kinijos mokslininkai.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Mokslas

Nykštukinėje Cereroje - gyvybės pėdsakai (1)

Organiniai junginiai aptinkami daug kur kosmose, bet iki šiol Asteroidų žiede jų užfiksuota nebuvo. Įdomu, kad buvo skelbiama apie alifatinių organinių molekulių aptikimą Cereros paviršiuje.

Rasti nepaprastai ištvermingi, gyvi, 60 tūkst. metų senumo organizmai (16)

NASA mokslininkai vienoje Meksikos kasykloje aptiko gyvų mikroorganizmų, kurie kristalų viduje buvo įkalinti iki 60 tūkst. metų.

Didžiausią pažangą padariusiems jaunuoliams - vardinės stipendijos (1)

Lietuvos mokslų akademijoje buvo įvertinti didžiausią mokslinę pažangą padarę jaunieji mokslininkai.

Paskelbta apie VU ir Taivano mokslininkų bendrą atradimą (2)

Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto (VU TFAI) vyriausieji mokslo darbuotojai Julius Ruseckas ir Gediminas Juzeliūnas kartu su Taivano nacionalinio Tsing Hua universiteto profesoriumi Ite Yu pasiūlė naują būdą tirti sąveikai tarp vadinamųjų Rydbergo atomų juos paveikus šviesos pluoštais.

Galite padėti atrasti 9-ąją Saulės sistemos planetą (9)

Šiais laikais kosmoso tyrimai remiasi kompiuterių duomenimis. Žmonėms jau nebereikia tyrinėti kiekvieno kadro ar patiems valandų valandas sėdėti prie į dangų nutaikyto teleskopo. Visgi, kartais kompiuteriniai algoritmai nepadeda ir reikia galybės pagalbininkų. Dabar ir jūs galite tiesiogiai prisidėti prie devintosios planetos paieškų.