Ambicingi archeologai 2016–aisiais tikisi pažerti amžiaus atradimų

 (5)
Archeologai šiemet darbuosis iš peties, nes praėjusių metų atradimai paklojo pamatus naujiems tyrimams, o kai kuriuos mokslininkus užvedė ant teisingo paieškų kelio. Po metų tikimasi didžiuotis amžiaus pasiekimais.
Faraono Tutanchamono auksinis sarkofagas
Faraono Tutanchamono auksinis sarkofagas
© AP/Scanpix

Tolesni Tutanchamono kapo tyrimai

Egiptas šiemet tampa vienu karščiausių taškų, į kuriuos keliaus ne vienas archeologas. Neseniai į dėmesio centrą pateko karaliaus Tutanchamono kapas, kurio tyrimai parodė, kad vakarinė ir šiaurinė 3,3 tūkst. metų amžiaus kapavietės sienos gali slėpti dvi kameras.

Pasak Egipto paveldosaugos ministro Mamdouho al-Damačio, yra 90 proc. tikimybė, kad iš kapo tiesiasi keliai į slaptas kameras. Tai jis patvirtino praėjusį lapkritį, apibendrindamas radaru atliktus tyrimus.

Neinvazinės paieškos naudą ir poreikį jau buvo apibrėžęs britų egiptologas Nicholas Reevesas, dirbantis Arizonos universitete. Jis buvo pirmasis paskelbęs, kad slaptos kameros išties gali egzistuoti ir kad kuri nors jų gali slėpti ne tik naujų atradimų, lobynus, bet ir Nefertitės kapą.

Jei archeologų bandymai surasti paslėptas kameras bus sėkmingi, tai jų atradimai tikriausiai taps svarbiausiais amžiaus radiniais.

Piramidžių skenavimas

Ambicingi archeologai 2016–aisiais tikisi pažerti amžiaus atradimų
© Asmeninio albumo nuotr.


Neinvazinė archeologų tyrimų įranga buvo ir bus pritaikyta ne tik karaliaus Tutanchamono kapo skenavimui, bet ir kituose ambicinguose projektuose.

Prižiūrint Egipto paveldo apsauga besirūpinančiai ministerijai, Kairo (Egiptas) universiteto inžinerijos fakulteto, Paryžiuje (Prancūzija) įkurta paveldosaugos organizacija „Heritage, Innovation and Preservation“ (iš angl. k. Paveldas, inovacijos ir išsaugojimas) pradeda tyrimus pavadinimu „Scan pyramid“.

Projekte dalyvaujanti komanda nuskaitys didžiausias Egipto piramides, siekdama aptikti dar nežinomas jų vidines struktūras ir ertmes. Technika gali padėti geriau suprasti piramidžių struktūrą ir tai, kaip jos buvo pastatytos.

Projekte bus naudojamos pažangiausios technologijos, tokios kaip infraraudonųjų spindulių termografija, radiografija, taip pat – 3D rekonstrukcijos, leisiančios nuodugniai ištyrinėti keturias 4,5 tūkst. metų senumo piramides.

Pirmuosius rezultatus rengiamasi paskelbti pirmaisiais metų mėnesiais.

Stounhendžas

Stounhendžas, Anglija
Stounhendžas, Anglija
© AOP nuotr.


Praėjusiais metais atlikti tyrimai atskleidė neeilinių ir prieštaringų teiginių apie Stounhendžą: esą tai jau Velse stovėjęs ir vėliau išmontuotas ir į lauką prie Solsberio atvežtas paminklas.

Tyrimai parodė, kad Velso pietvakariuose yra du karjerai, kuriuose galėjo būti rasti Stounhendžo akmenys. Atskleista, kad tokie akmenys buvo iškasti maždaug 500 metų anksčiau nei buvo pastatytas Stounhendžas. Tai leidžia teigti, kad pirma akmenys buvo panaudoti paminklo statybai toje vietoje ir tik vėliau visas paminklas buvo išmontuotas bei nuvežtas ten, kur juos galima rasti ir dabar.

„Stounhendžas buvo paminklas Velse. Jei mes galėtume rasti skulptūros originalo žymių ten, jo paslaptis pagaliau būtų atskleista“, - sakė projekto vadovas, profesorius Mike'as Parkeris Pearsonas.

Mokslininkai atlieka geofizinius tyrimus, kasinėja bei fotografuoja gamtovaizdį iš paukščio skrydžio naudodamiesi dronais.

Laivas „San Chose“

Ankstyvą gruodį Kolumbijos vyriausybė pranešė radusi 18 – ame amžiuje nuskendusį ispanų laivą „San Chose“, kuris buvo kupinas aukso, kitų brangių metalų ir brangiųjų akmenų. Vertinama, kad viso lobio vertė vyruoja nuo 4 iki 17 mlrd. dolerių.

„San Chose“ bandė pabėgti nuo britų karo laivų, tačiau nesėkmingai: sprogimas laivą nusiuntė į Karibų jūros dugną. Tvirtinama, kad laive buvo ne tik brangenybės, bet ir apie 600 žmonių.

Paskendus laivui ištisus dešimtmečius vyko jo paieška, į kurią įsijungė netgi Sietlo jūrų paieškos kompanija, dabar jau tvirtinanti, kad ji buvo pirmoji aptikusi laivo nuolaužų vietą dar 1981 m. Į laive rastas gėrybes rankas tiesia ir Peru valdžia: esą jos turėtų būti laikomos Peru nacionaliniu paveldu.

Tikimasi, kad 2016 m. pagaliau bus nustota kalbėti ir galiausiai bus pradėta rimtai spręsti, kas gaus lobį. Be to, iš jūros dugno planuojama iškelti visą auksą ir kitas brangenybes.

Gladiatorių koliziejus

Vienas daugiausiai žadančių atradimų praėjusiais metais buvo Toskanos regione Volteros miestelyje (Italija) archeologų atrasta ovalo formos struktūra. Mokslininkai tiki, kad tai – svarbiausias per pastarąjį šimtmetį atrastas romėnų amfiteatras.

Koliziejus yra ovalo formos kaip ir daug didesnė arena, esanti pačioje Romos širdyje. Kol kas manoma, kad romėnų laikais jis buvo naudojamas gladiatorių ir laukinių gyvūnų kovoms.

Archeologai, įvertinę struktūrą, patvirtino, kad atrasta tik nedidelė koliziejaus dalis. Kol kas kasinėjimai buvo tik apžvalginiai, tačiau archeologinius tyrimus šiemet planuojama vykdyti pilnu tempu.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Mokslas

DNR tyrimai atskleidė, kad senovės Romos žmonės sirgdavo maliarija (2)

DNR mėginių, paimtų iš Italijos kapinėse atkastų dviejų tūkstantmečių senumo dantų, analizė pateikė tvirtų įrodymų, kad Romos imperijoje buvo sergama maliarija, pirmadienį paskelbė mokslininkai.

Šaltoji sintezė: kontroversiškiausia mokslo technologija grįžta (31)

Po Fukushimos, Japonijoje irgi kilo susidomėjimo banga LENR panaudojimu energijos generavimui, – Mitsubishi, Toyota ir Nissan investavo į tai. Japonijos vyriausybės Naujos energijos ir pramonės technologijų vystymo organizacija paskelbė „Energy and the Environment New Leading Technology“ programą, kuri, be visa kita, ragino tyrinėti technologijas, kuriose karščio gamybai panaudojamos metalų reakcijos su vandeniliu.

Mokslininkai: australopitekė Lucy daug laiko praleisdavo medžiuose (69)

Australopitekė Lucy, priskiriama prie senovinių hominidų, laikomų vienais ankstyviausių šiuolaikinių žmonių protėvių, bent trečdalį laiko praleisdavo laipiodama medžiais, sakoma trečiadienį paskelbtoje naujoje studijoje.

„Mokslo sriuba“: lietuviai padarė proveržį genetikoje (II dalis) (1)

Vilniaus universiteto profesorius Virginijus Šikšnys su komanda atrado genų redagavimo įrankį CRISPR-Cas9 – genų žirkles, kuriomis galima labai tiksliai karpyti DNR grandinę. Šis atradimas gali pelnyti pirmąją Lietuvos istorijoje Nobelio premiją Chemijos srityje. Genetikai sako, jog tik sugriovus geną galima suprasti, už ką jis atsakingas, kokią įtaką turi. CRISPR-Cas9 įrankio pagalba tai padaryti įmanoma - juo galima nusitaikyti į norimą DNR vietą ir perkirpti grandinę.

Rusijos Chakasijos Respublikoje padangę nušvietė krentantis meteoritas (26)

Oficialioje Sajanogorsko miesto svetainėje pranešama apie gruodžio 6 d. Chakasijos Respublikos teritorijoje iš dangaus nukritusį švytintį objektą.