Alpinariumas – akmenų ir augalų darna

 (1)
Sklypo dekoratyvinė zona paparstai dalijama į reprezentacinę, ramaus bei aktyvaus poilsio. Reprezentacijai tinkamiausia sklypo fasadinė pusė. Ji turėtų būti santūri, neperkrauta gėlėmis ir dekoratyviniais krūmais bei medžiais.
Alpinariumas
© Corbis/Scanpix

Ramaus poilsio zonoje sodinama daugiau želdinių, kuriamos erdvės. Čia tinkama vieta ir alpinariumui.

Alpinariumas dažnai derinamas su vandens telkiniu. Reljefo, augalų bei vandens telkinio visuma ramina, gaivina.

Gėlyno tipą, jo dydį bei pobūdį daug lemia reljefas. Kai jis kalvotas, gėlynas geriau apžvelgiamas, be to, susidaro įvairesnės augimo sąlygos. Neabejotinas kalvoto reljefo privalumas – didesnis kalnuoto peizažo įspūdis, kurį gali dar labiau padidinti alpinariumas.

Šio tipo gėlynus europiečiai nusižiūrėjo nuo kinų ir japonų. Jau XVI a. Europos parkuose būdavo daromos dirbtinės grotos, kaskados ir kitokios akmens kompozicijos iš įvairiausių rūšių akmenų.

Pirmieji alpinariumai buvo apsodinami įvairiausiais, kartais visai atsitiktiniais, augalais. Tik XIX a. viduryje juose pradėta sodinti beveik vien kalnų, vadinamaisiais alpiniais, augalais. Tap kalvelė arba šlaitas su akmenimis, apsodintas augalais, įgijo alpinariumo vardą. Yra kelios alpinariumo rūšys. Lygioje vietoje sukurta kompozicija iš akmenų ir augalų – akmenų sodas. Jis gali puošti kiemelį. Dideli akmenų deriniai, uolynai, kuriuos puošia ir jų grožį atskleidžia smulkūs augalėliai, – rokariumai.

Lemia esamas reljefas

Jei sode yra šlaitas, kalvelė ar kitokių dirvos paviršiaus nelygumų, įrengti alpinariumą nesunku. Aplinką pagyvina ir nedidelė pakiluma. Šlaitams siekiama suteikti natūralaus kalnelio formą. Toks šlaitas ne tik natūraliau atrodo, bet yra patogesnis augalams išdėstyti.

Lygioje vietoje sunkiau. Reikia atsigabenti žemės, akmenų. Akmenuota kalvelė lygumoje atrodo nenatūraliai, išsiskiria iš aplinkos. Ji atrodo natūraliau prie tvenkinėlio (iškastos žemės panaudojamos kalvelei formuoti).

Lygioje vietoje įrengiant kalnelį, šalia pagrindinio alpinariumo galima įrengti dar vieną ar kelis mažus alpinariumo palydovus – 2-5 akmenų fragmentus. Toks pasikartojimas padeda geriau suderinti šį gėlyną su aplinka ir atrodo natūraliau.

Alpinariumo įrengimas

Alpinariumas turi būti saulėtoje vietoje, ovalo ar stačiakampio formos (tik ne apskritimo), norimo dydžio: esamai erdvei ne per mažas ir ne per didelis – toks, kad jį galima būtų apeiti, pasigrožėti augalais ar netoli atsisėsti ir pasidžiaugti baseinėliu ar gurgančiu upeliu, pajusti grožio ir džiaugsmo harmoniją.

Pažymėtame būsimo alpinariumo plote nukasama velėna, išrenkamos piktžolių šaknys, akmenys. Jei tai yra šlaitas, galbūt verta šiek tiek pakeisti jo formą: paaukštinti ar, priešingai, nukasti šlaitelį.

Lygioje vietoje, jei pakanka vietos, iškasamas baseinėlis ir supilamas kupstelis. Kai vietos mažai, pasitenkinama kupsteliu su alpinariumo fragmentais.

Nuokalnėje esančiame sklype, priesmėlio dirvoje, specialaus drenažo nereikia, tik pagerinama dirva. Priemolio ar molio dirvožemyje būtinas drenažas. Ant suformuotos kalvelės supilamas 10 cm stambaus žvyro ar skaldos sluoksnis, ant jo – 5 cm stambiagrūdžio smėlio ir ne mažiau kaip 10-15 cm paruošto žemių mišinio (velėninė, lapinė ir smėlis – 1:1:0,5, arba velėninė, smėlis ir durpės - 2:1:1).

Kompoziciniai akcentai

Alpinariumo pagrindas daromas iš didelių lauko riedulių arba akmeninėmis sienutėmis (stačiame nuolydyje) sutvirtintų šlaitų.

Akmenys turi funkcinę ir dekoratyvinę paskirtį. Jie palaiko reikalingą kalnų augalams vėsą ir sudaro kompozicinius akcentus. Tinka tiek vietiniai, tiek atvežtiniai akmenys: įvairių spalvų granitai, dolomitai.

Vietiniai labiau susilieja su esamu peizažu. Atvežtiniai – išsiskiria iš visumos, ryškiau matomi. Verčiau panaudoti didesnius, stambesnius akmenis negu daug mažų.

Geriausiai tinka želdyne neaukštos (iki 80 cm aukščio) sienutės iš natūralaus akmens. Atraminei sienutei, kaip ir alpinariumui, paprastai naudojami stambesni akmenys. Sienutės kontūras, taip pat ir akmenų išdėstymas turėtų būti netaisyklingi. Laisvesnė kompozicija artimesnė alpinariumui.

Akmenų išdėstymas

Pirmiausia alpinariumo apatinėje dalyje išdėstomi didžiausi akmenys. Pats didžiausias ir įdomiausias išrenkamas pagrindiniu. Duobutė akmeniui turi būti kiek didesnė ir platesnė už jo pagrindą.

Žemės aplink gerai prispaudžiamos, kad neliktų oro tarpų. Užlipus ant akmens, jis neturi judėti. Kelis akmenis pastatykite vertikaliai – tai bus kompozicijos vertikalūs akcentai. Šalia jų priderinami keli mažesni.

Akmenys sustatomi taip, kad atrodytų lyg įaugę į žemę (po žeme turi atsidurti 1/3–1/2). Daugumą išdėstykite beveik horizontaliai ar su nedideliu pakrypimu, vienus - grupelėmis, kitus – pavieniui. Likusius akmenis šlaito viršūnės link dėkite pasilypėdami ant sudėtų žemiau.

Viršūnei palikite plokštesnius, mažiausius akmenis.

Alpinariume geriau tinka juostuoti, briaunoti, pailgi akmenys, o apvalūs - prie vandens telkinių: upelių, baseinėlių.

Didesniuose alpinariumuose įrengiami truputį vingiuojantys takeliai. Jie išklojami plokščiais akmenimis, statesnėse vietose įrengiami netaisyklingos formos akmenų laipteliai. Apatinėms pakopoms imami stambiausi, o viršutinėms – mažiausi akmenys.

Augalai alpinariume

Augalai išdėstomi kaip daugiamečių gėlių grupėje: sudaromos augalų grupės, išskiriami pavieniai, ypatingi augalai.

Alpinariumuose auginami įvairių rūšių šilokai, pavasariniai adoniai, kalniniai ir kaukaziniai vaistučiai, karpatiniai katilėliai, aubrietos, alpiniai ir šliaužiantieji astrai, flioksai, čiobreliai, alpiniai gvazdikai, alpinės liūtpėdės, įvairios perkūnropės, plukės, raktažolės, uolaskėlės ir kt.

Neretai alpinariume sodinami ir dekoratyviniai krūmeliai bei medeliai. Jie derinami su daugiametėmis bei vienametėmis gėlėmis. Nenorint daug laiko gaišti augalų priežiūrai, sodinami tik dekoratyviniai sumedėję augalai: jų yra įvairiausių formų bei atspalvių.

Tačiau gyviausi ir spalvingiausi, maloniausi - įvairių rūšių augalais apsodinti alpinariumai. Pirmiausia sodinami aukščiausi (apačioje, prie didžiausių akmenų), paskui - smulkesni augalai (aukščiau). Kiliminiai išdėstomi 30 cm, o maži, lėtai augantys - 15 -20 cm atstumais. Greta - kontrastingų spalvų ar formų augalai.

Pasodinus augalus, alpinariumo šlaitus ir dirvą apie augalus galima užpilti skalda. Akmenų ir skaldos spalvos turi derėti. Geriausia tinka rusva, pilkšva. Kontrastingos labai šviesios ar tamsios spalvos netinka.

„Valstiečių laikraštis“
Naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Mokslas

Baigta vienuolika bendrų Lietuvos–Šveicarijos mokslinių tyrimų projektų

Lietuvos mokslo taryba pristato daugiau kaip trejus metus vykdytų 11 bendrų Lietuvos ir Šveicarijos mokslininkų projektų pasiekimus.

Mokslininkai įvardijo, kuo pavojingos antibiotikais šeriamos karvės (3)

Antibiotikais šeriamų karvių mėšlas į atmosferą išskiria 1,8 proc. daugiau metano dujų, negu mėšlas galvijų, kuriems šių preparatų nebuvo duodama, skelbia žurnalas „Proceedings of the Royal Society“.

Naujausias radinys paneigė iki šiol žinotą tiesą apie neandertaliečius (29)

Neandertaliečiai, ilgai laikyti bukais ir šiurkščiais laukiniais, iš tikrųjų statydavo laužų liepsnų apšviečiamus sudėtingus požeminius statinius, galbūt naudotus per ritualus, jau prieš 176,5 tūkst. metų, sakoma trečiadienį paskelbtoje studijoje, kuri atskleidžia, kad mūsų seniai išnykę giminaičiai buvo kur kas sumanesni negu įsivaizdavome.

„Solar Impulse 2“ sėkmingai tęsia kelionę (1)

Saulės energija varomas lėktuvas „Solar Impulse 2“ trečiadienį sėkmingai nusileido Pensilvanijos valstijoje, baigdamas naujausią etapą rekordiniame skrydyje aplink Žemės rutulį, kuriuo siekiama reklamuoti atsinaujinančių šaltinių energetiką.

Kodėl Marsas „bėgioja“ dangumi pirmyn ir atgal? (6)

Nuo labai senų laikų žmonės atskyrė žvaigždes, nejudančias dangaus skliautu, ir planetas, kurios juo keliaudavo, kasnakt atsidurdamos vis kitoje vietoje.