Alpinariumas – akmenų ir augalų darna

 (1)
Alpinariumas
© Corbis/Scanpix

Sklypo dekoratyvinė zona paparstai dalijama į reprezentacinę, ramaus bei aktyvaus poilsio. Reprezentacijai tinkamiausia sklypo fasadinė pusė. Ji turėtų būti santūri, neperkrauta gėlėmis ir dekoratyviniais krūmais bei medžiais.

Ramaus poilsio zonoje sodinama daugiau želdinių, kuriamos erdvės. Čia tinkama vieta ir alpinariumui.

Alpinariumas dažnai derinamas su vandens telkiniu. Reljefo, augalų bei vandens telkinio visuma ramina, gaivina.

Gėlyno tipą, jo dydį bei pobūdį daug lemia reljefas. Kai jis kalvotas, gėlynas geriau apžvelgiamas, be to, susidaro įvairesnės augimo sąlygos. Neabejotinas kalvoto reljefo privalumas – didesnis kalnuoto peizažo įspūdis, kurį gali dar labiau padidinti alpinariumas.

Šio tipo gėlynus europiečiai nusižiūrėjo nuo kinų ir japonų. Jau XVI a. Europos parkuose būdavo daromos dirbtinės grotos, kaskados ir kitokios akmens kompozicijos iš įvairiausių rūšių akmenų.

Pirmieji alpinariumai buvo apsodinami įvairiausiais, kartais visai atsitiktiniais, augalais. Tik XIX a. viduryje juose pradėta sodinti beveik vien kalnų, vadinamaisiais alpiniais, augalais. Tap kalvelė arba šlaitas su akmenimis, apsodintas augalais, įgijo alpinariumo vardą. Yra kelios alpinariumo rūšys. Lygioje vietoje sukurta kompozicija iš akmenų ir augalų – akmenų sodas. Jis gali puošti kiemelį. Dideli akmenų deriniai, uolynai, kuriuos puošia ir jų grožį atskleidžia smulkūs augalėliai, – rokariumai.

Lemia esamas reljefas

Jei sode yra šlaitas, kalvelė ar kitokių dirvos paviršiaus nelygumų, įrengti alpinariumą nesunku. Aplinką pagyvina ir nedidelė pakiluma. Šlaitams siekiama suteikti natūralaus kalnelio formą. Toks šlaitas ne tik natūraliau atrodo, bet yra patogesnis augalams išdėstyti.

Lygioje vietoje sunkiau. Reikia atsigabenti žemės, akmenų. Akmenuota kalvelė lygumoje atrodo nenatūraliai, išsiskiria iš aplinkos. Ji atrodo natūraliau prie tvenkinėlio (iškastos žemės panaudojamos kalvelei formuoti).

Lygioje vietoje įrengiant kalnelį, šalia pagrindinio alpinariumo galima įrengti dar vieną ar kelis mažus alpinariumo palydovus – 2-5 akmenų fragmentus. Toks pasikartojimas padeda geriau suderinti šį gėlyną su aplinka ir atrodo natūraliau.

Alpinariumo įrengimas

Alpinariumas turi būti saulėtoje vietoje, ovalo ar stačiakampio formos (tik ne apskritimo), norimo dydžio: esamai erdvei ne per mažas ir ne per didelis – toks, kad jį galima būtų apeiti, pasigrožėti augalais ar netoli atsisėsti ir pasidžiaugti baseinėliu ar gurgančiu upeliu, pajusti grožio ir džiaugsmo harmoniją.

Pažymėtame būsimo alpinariumo plote nukasama velėna, išrenkamos piktžolių šaknys, akmenys. Jei tai yra šlaitas, galbūt verta šiek tiek pakeisti jo formą: paaukštinti ar, priešingai, nukasti šlaitelį.

Lygioje vietoje, jei pakanka vietos, iškasamas baseinėlis ir supilamas kupstelis. Kai vietos mažai, pasitenkinama kupsteliu su alpinariumo fragmentais.

Nuokalnėje esančiame sklype, priesmėlio dirvoje, specialaus drenažo nereikia, tik pagerinama dirva. Priemolio ar molio dirvožemyje būtinas drenažas. Ant suformuotos kalvelės supilamas 10 cm stambaus žvyro ar skaldos sluoksnis, ant jo – 5 cm stambiagrūdžio smėlio ir ne mažiau kaip 10-15 cm paruošto žemių mišinio (velėninė, lapinė ir smėlis – 1:1:0,5, arba velėninė, smėlis ir durpės - 2:1:1).

Kompoziciniai akcentai

Alpinariumo pagrindas daromas iš didelių lauko riedulių arba akmeninėmis sienutėmis (stačiame nuolydyje) sutvirtintų šlaitų.

Akmenys turi funkcinę ir dekoratyvinę paskirtį. Jie palaiko reikalingą kalnų augalams vėsą ir sudaro kompozicinius akcentus. Tinka tiek vietiniai, tiek atvežtiniai akmenys: įvairių spalvų granitai, dolomitai.

Vietiniai labiau susilieja su esamu peizažu. Atvežtiniai – išsiskiria iš visumos, ryškiau matomi. Verčiau panaudoti didesnius, stambesnius akmenis negu daug mažų.

Geriausiai tinka želdyne neaukštos (iki 80 cm aukščio) sienutės iš natūralaus akmens. Atraminei sienutei, kaip ir alpinariumui, paprastai naudojami stambesni akmenys. Sienutės kontūras, taip pat ir akmenų išdėstymas turėtų būti netaisyklingi. Laisvesnė kompozicija artimesnė alpinariumui.

Akmenų išdėstymas

Pirmiausia alpinariumo apatinėje dalyje išdėstomi didžiausi akmenys. Pats didžiausias ir įdomiausias išrenkamas pagrindiniu. Duobutė akmeniui turi būti kiek didesnė ir platesnė už jo pagrindą.

Žemės aplink gerai prispaudžiamos, kad neliktų oro tarpų. Užlipus ant akmens, jis neturi judėti. Kelis akmenis pastatykite vertikaliai – tai bus kompozicijos vertikalūs akcentai. Šalia jų priderinami keli mažesni.

Akmenys sustatomi taip, kad atrodytų lyg įaugę į žemę (po žeme turi atsidurti 1/3–1/2). Daugumą išdėstykite beveik horizontaliai ar su nedideliu pakrypimu, vienus - grupelėmis, kitus – pavieniui. Likusius akmenis šlaito viršūnės link dėkite pasilypėdami ant sudėtų žemiau.

Viršūnei palikite plokštesnius, mažiausius akmenis.

Alpinariume geriau tinka juostuoti, briaunoti, pailgi akmenys, o apvalūs - prie vandens telkinių: upelių, baseinėlių.

Didesniuose alpinariumuose įrengiami truputį vingiuojantys takeliai. Jie išklojami plokščiais akmenimis, statesnėse vietose įrengiami netaisyklingos formos akmenų laipteliai. Apatinėms pakopoms imami stambiausi, o viršutinėms – mažiausi akmenys.

Augalai alpinariume

Augalai išdėstomi kaip daugiamečių gėlių grupėje: sudaromos augalų grupės, išskiriami pavieniai, ypatingi augalai.

Alpinariumuose auginami įvairių rūšių šilokai, pavasariniai adoniai, kalniniai ir kaukaziniai vaistučiai, karpatiniai katilėliai, aubrietos, alpiniai ir šliaužiantieji astrai, flioksai, čiobreliai, alpiniai gvazdikai, alpinės liūtpėdės, įvairios perkūnropės, plukės, raktažolės, uolaskėlės ir kt.

Neretai alpinariume sodinami ir dekoratyviniai krūmeliai bei medeliai. Jie derinami su daugiametėmis bei vienametėmis gėlėmis. Nenorint daug laiko gaišti augalų priežiūrai, sodinami tik dekoratyviniai sumedėję augalai: jų yra įvairiausių formų bei atspalvių.

Tačiau gyviausi ir spalvingiausi, maloniausi - įvairių rūšių augalais apsodinti alpinariumai. Pirmiausia sodinami aukščiausi (apačioje, prie didžiausių akmenų), paskui - smulkesni augalai (aukščiau). Kiliminiai išdėstomi 30 cm, o maži, lėtai augantys - 15 -20 cm atstumais. Greta - kontrastingų spalvų ar formų augalai.

Pasodinus augalus, alpinariumo šlaitus ir dirvą apie augalus galima užpilti skalda. Akmenų ir skaldos spalvos turi derėti. Geriausia tinka rusva, pilkšva. Kontrastingos labai šviesios ar tamsios spalvos netinka.

„Valstiečių laikraštis“
Vardas
Komentavimo taisyklės ir atsakomybė

Mokslas

Nufilmuotas Amazonės indėnų pirmasis kontaktas su civilizacija (151)

2014 liepos mėn. 31 d. 15:40
Izoliuotos genties nariai išlindo iš Amazonės atogrąžų miškų ir užmezgė kontaktą su išoriniu pasauliu, rodo vaizdo įrašas, kurį išplatino Brazilijos čiabuvių tarnyba.

Žemės pragaras prieš 4,5 mlrd. metų (13)

2014 liepos mėn. 31 d. 14:08
Ankstyvoji Žemė (S. Marchi nuotr.)
Žemė susiformavo prieš maždaug 4,5 mlrd. metų. Pirmieji 500 mln. metų vadinami Hadėjaus epocha (eonas). Nors 500 mln. metų sudaro daugiau kaip 10 proc. Žemės istorijos, apie jį žinoma nedaug – mokslininkai yra radę tik kelis akmenis, kuriems yra daugiau nei 3,8 mlrd. metų. Tačiau, panašu, net ir Hadėjaus pragare turėjo būti vietos gyvybei.

Mokslininkai išsiaiškino kiaušinių lukštų naudą (17)

2014 liepos mėn. 30 d. 20:59
Sidabrinio kiro kiaušiniai (John Haslam nuotr. / CC BY-SA 3.0)
Wikimedia Commons nuotr.
Didžiosios Britanijos ir JAV mokslininkai pastebėjo, kad paukščių kiaušinių lukšto spalva ir storis kinta priklausomai nuo aplinkos poveikio - taip gamta užtikrina paukščio embrionui optimalų ultravioletinių spindulių lygį.

Paukščių Tako masė yra kitokia nei lig šiol manyta (32)

2014 liepos mėn. 30 d. 19:16
Randy Halversono astrofotografija
Stopkadras/Vimeo
Paukščių Taku vadinama galaktika yra lengvesnė negu lig šiol manyta, apie tai rašoma trečiadienį paskelbtame britų moksliniame straipsnyje.

Paslaptingas signalas iš kosmoso prieštarauja žinomiems fizikos dėsniams (84)

2014 liepos mėn. 30 d. 16:37
Kai astronomai aptiko keistą signalą, sklindantį iš masyvios, už milijono šviesmečių nuo Žemės esančios galaktikos, suprato, kad užčiuopė kažką nepaprasto. Tačiau jie nesitikėjo, jog atrado būtent tai, ko moksliškai pagrįsti niekas negali iki šiol.