Aklumą išgydyti gali kontaktiniai lęšiai

 (17)
Aklumas gali būti išgydomas padedant kontaktiniuose lęšiuose auginamoms kamieninėms ląstelėms, teigia mokslininkai. Anot tyrėjų, šis atradimas gali „smarkiai pagerinti“ ragenos traumą dėl ligos ar sužeidimų patyrusių pacientų regėjimą, rašo telegraph.co.uk.
Aklumą išgydyti gali kontaktiniai lęšiai

Gydymo poveikis jaučiamas jau po kelių savaičių, procedūra nėra labai brangi, operacija trunka trumpai, o ligoninėje po jos taip pat netektų užsibūti, sako mokslininkai.


Jei ankstyvieji tyrimų rezultatai pasitvirtintų, šį gydymo metodą būtų galima taikyti ne tik vakariečiams, bet ir milijonams Trečiojo pasaulio šalyse gyvenančių žmonių.

„Dėl šios technologijos esame labai optimistiški. Procedūra labai paprasta ir pigi“, – teigė mokslininkų grupei vadovavęs Nickas Di Girolamo iš Naujojo Pietų Velso universiteto Australijoje.

Mokslininkų komanda nuo paciento akies paėmė audinio su regeneracinėmis kamieninėmis ląstelėmis bei laboratorijoje padaugino jas ant kontaktinio lęšio. Šis dešimčiai dienų buvo uždėtas ant pažeistos ragenos. Per tą laiką ląstelės, galinčios virsti bet kokios rūšies ląstelėmis, „užlopė“ pažeistą akies paviršių.

Po kelių savaičių pacientų regėjimas pastebimai pagerėja.

Nors naujoji procedūra naudota pažeistos ragenos atkūrimui, mokslininkų teigimu, ji teikia vilčių ir dėl kitų priežasčių apakusiems pacientams bei galėtų būti pritaikyta kitiems organams gydyti.

Bandomosios operacijos atliktos trim pacientams: dviem pacientams, kurių ragenos smarkiai pažeistos po auglių šalinimo operacijų, ir vienam pacientui su genetiniu sutrikimu – aniridija, kuomet žmogus neturi rainelės.

Rageną gali pažeisti ir chemikalai, nudeginimas, bakterinė infekcija ar chemoterapija.

Savo atradimus žurnale „Transplantation“ paskelbusio gydytojo N. Di Girolamo teigimu, technologijos grožis slypi tame, jog jai tereikia nedidelės operacijos, kurios metu pašalinama apie milimetrą akies audinio.

„Tokias ligas gydant Trečiojo pasaulio šalyse reikės tik chirurgo ir laboratorijos ląstelių auginimui. Jokia įmantri įranga nebūtina”, – sakė jis.

www.lrt.lt
Registruoti (0) Anonimiški (17)
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Mokslas

Ar šiąnakt Kaliforniją supurtys galingiausias Žemėje per visą istoriją 9,8 balo žemės drebėjimas? (136)

Olandas Frankas Hoogerbeetsas prognozuoja, jog šiandien, gegužės 28 d., 16:00 val. vietos laiku (Lietuvoje tuo metu bus gegužės 29 d., penktadienis, 2:00 val. nakties) Kaliforniją sudrebins milžiniškos galios – net 9,8 balo pagal Richterio skalę – žemės drebėjimas. Tokio galingo drebėjimo seismologų aparatūra mūsų planetoje dar nėra fiksavusi.

Moderniosios civilizacijos pagrindas: nanotechnologijos šviestukams (3)

Mokslas padovanojo žmonijai daug nuostabių technologijų, tačiau pažanga ne visose srityse tokia sparti, kaip norėtųsi. Jeigu automobiliai tobulėtų tokiu pat greičiu, kaip kompiuterinė technika, su vienu litru degalų turėtume lengvai nuvažiuoti bent tūkstantį kilometrų.

Kaip pasidaryti kalnus valgomų Lego kaladėlių? (9)

Kaip išradingai pradžiuginti ir nustebinti mažuosius? Grantas Thompsonas nušovė iškart du zuikius – į viena sujungė visame pasaulyje populiarias Lego kaladėles ir visame pasaulyje populiarius guminukus.

Asteroidai „nuvirino“ 100 metrų nuo vandenynų (16)

Netrukus po Saulės sistemos susikūrimo, čia tvyrojo siaubingas chaosas. Netgi po to, kai susiformavo planetos, kosminių šiukšlių tankis buvo toks didelis, kad dažni ir stiprūs asteroidų smūgiai ne kartą supurtė besiformuojančią Žemės plutą. Bet po intensyvios kosminio bombardavimo fazės, asteroidų smūgiai maždaug prieš 4,1-3,8 mlrd. metų praretėjo. Bet tik santykinai, rašo arstechnica.com.

Astrofotografas užfiksavo, kaip Jupiterį perveria ryškus žybsnis (25)

Prancūzų astrofotografas Thierry Legault užfiksavo, kaip į naktiniame danguje karaliaujantį Jupiterį staiga atskrieja šviesus taškas, o jam perskrodus Jupiterį, planetą-milžinę netikėtai perskrodžia ryškus šviesos žybsnis, rašo universetoday.com. Ne mažiau įspūdingi to paties įvykio kadrai užfiksuoti ir pro teleskopo objektyvą. Kas atsitiko didžiausiai Saulė sistemos planetai?