Aklumą išgydyti gali kontaktiniai lęšiai

 (17)
Aklumą išgydyti gali kontaktiniai lęšiai

Aklumas gali būti išgydomas padedant kontaktiniuose lęšiuose auginamoms kamieninėms ląstelėms, teigia mokslininkai. Anot tyrėjų, šis atradimas gali „smarkiai pagerinti“ ragenos traumą dėl ligos ar sužeidimų patyrusių pacientų regėjimą, rašo telegraph.co.uk.

Gydymo poveikis jaučiamas jau po kelių savaičių, procedūra nėra labai brangi, operacija trunka trumpai, o ligoninėje po jos taip pat netektų užsibūti, sako mokslininkai.


Jei ankstyvieji tyrimų rezultatai pasitvirtintų, šį gydymo metodą būtų galima taikyti ne tik vakariečiams, bet ir milijonams Trečiojo pasaulio šalyse gyvenančių žmonių.

„Dėl šios technologijos esame labai optimistiški. Procedūra labai paprasta ir pigi“, – teigė mokslininkų grupei vadovavęs Nickas Di Girolamo iš Naujojo Pietų Velso universiteto Australijoje.

Mokslininkų komanda nuo paciento akies paėmė audinio su regeneracinėmis kamieninėmis ląstelėmis bei laboratorijoje padaugino jas ant kontaktinio lęšio. Šis dešimčiai dienų buvo uždėtas ant pažeistos ragenos. Per tą laiką ląstelės, galinčios virsti bet kokios rūšies ląstelėmis, „užlopė“ pažeistą akies paviršių.

Po kelių savaičių pacientų regėjimas pastebimai pagerėja.

Nors naujoji procedūra naudota pažeistos ragenos atkūrimui, mokslininkų teigimu, ji teikia vilčių ir dėl kitų priežasčių apakusiems pacientams bei galėtų būti pritaikyta kitiems organams gydyti.

Bandomosios operacijos atliktos trim pacientams: dviem pacientams, kurių ragenos smarkiai pažeistos po auglių šalinimo operacijų, ir vienam pacientui su genetiniu sutrikimu – aniridija, kuomet žmogus neturi rainelės.

Rageną gali pažeisti ir chemikalai, nudeginimas, bakterinė infekcija ar chemoterapija.

Savo atradimus žurnale „Transplantation“ paskelbusio gydytojo N. Di Girolamo teigimu, technologijos grožis slypi tame, jog jai tereikia nedidelės operacijos, kurios metu pašalinama apie milimetrą akies audinio.

„Tokias ligas gydant Trečiojo pasaulio šalyse reikės tik chirurgo ir laboratorijos ląstelių auginimui. Jokia įmantri įranga nebūtina”, – sakė jis.

www.lrt.lt
 
17
Vardas
Komentavimo taisyklės ir atsakomybė

Mokslas

„Mokslo ekspresas“: kalbų gyvybė ir mirtis skaitmeniniame amžiuje (1)

2014 lapkričio mėn. 23 d. 10:41
Ar lietuvių kalbai gresia išnykti globalioje skaitmeninėje eroje? Šįkart laidoje - apie Lietuvos kalbos sintezatorių ir kitas mokslininkų kuriamas programas, kurias įdiegus išmanieji įrenginiai supras lietuviškai ištartas komandas.

Mokslininkai pasigedo žvaigždžių: jas surijo tamsioji materija? (55)

2014 lapkričio mėn. 22 d. 13:42
Pac-Man
AOP nuotr.
Mokslininkai teigia, kad tamsioji materija besisukančias žvaigždes netoli mūsų galaktikos centro galėjo paversti juodosiomis bedugnėmis. Toje vietoje mokslininkai tikėjosi aptikti daugybę tankių, besisukančių žvaigždžių, vadinamų pulsarais, kurių Paukščių take yra gana daug.

Mokslininkai galbūt įminė mįslę, kuri Ch. Darwiną kamavo iki pat mirties (47)

2014 lapkričio mėn. 23 d. 10:03
Charlesas Darwinas
AOP nuotr.
Mokslininkai po dviejų skirtingų mokslinių tyrimų linijų ką tik paskelbė rezultatus, kurie galėtų išspręsti „Darwino dilemą“ – paslaptį, kuri kankino evoliucijos tėvą iki pat jo mirties daugiau nei prieš šimtą metų.

Paskelbtas „Philae“ atsitrenkimo į kometą garso įrašas (32)

2014 lapkričio mėn. 21 d. 14:11
Pastarąją savaitę daugiausiai dėmesio sulaukiantis mokslinis projektas – zondo „Rosetta“ autonominio modulio „Philae“ nusileidimas ant Čiuriumovo-Gerasimenkos kometos – papildytas dar vienu labai įdomiu dabar jau viešai prieinamu punktu. „Philae“ akustiniai jutikliai užregistravo traškų bumbtelėjimą į kometos paviršių.

Juodosios bedugnės net milijardų šviesmečių atstumais rikiuojasi į tvarkingas eilutes (49)

2014 lapkričio mėn. 21 d. 13:52
Taip iš tiesų turėtų atrodyti juodoji bedugnė
Stopkadras/Youtube.com
Supermasyviąsias juodąsias bedugnes, kurios dažniausiai tūno galaktikų centruose, skiria nesuvokiami toliai – milijonai ir net milijardai šviesmečių. Galima įsivaizduoti mokslininkų nustebimą išsiaiškinus, kad šitokiais atstumais viena nuo kitos nutolusios visatos siaubūnės darniai lygiuoja, tarsi visatoje jos lyg karoliukai būtų suvertos ant kažkokių išsiraizgiusių neapčiuopiamų gijų.