Aklumą išgydyti gali kontaktiniai lęšiai

 (17)
Aklumą išgydyti gali kontaktiniai lęšiai

Aklumas gali būti išgydomas padedant kontaktiniuose lęšiuose auginamoms kamieninėms ląstelėms, teigia mokslininkai. Anot tyrėjų, šis atradimas gali „smarkiai pagerinti“ ragenos traumą dėl ligos ar sužeidimų patyrusių pacientų regėjimą, rašo telegraph.co.uk.

Gydymo poveikis jaučiamas jau po kelių savaičių, procedūra nėra labai brangi, operacija trunka trumpai, o ligoninėje po jos taip pat netektų užsibūti, sako mokslininkai.


Jei ankstyvieji tyrimų rezultatai pasitvirtintų, šį gydymo metodą būtų galima taikyti ne tik vakariečiams, bet ir milijonams Trečiojo pasaulio šalyse gyvenančių žmonių.

„Dėl šios technologijos esame labai optimistiški. Procedūra labai paprasta ir pigi“, – teigė mokslininkų grupei vadovavęs Nickas Di Girolamo iš Naujojo Pietų Velso universiteto Australijoje.

Mokslininkų komanda nuo paciento akies paėmė audinio su regeneracinėmis kamieninėmis ląstelėmis bei laboratorijoje padaugino jas ant kontaktinio lęšio. Šis dešimčiai dienų buvo uždėtas ant pažeistos ragenos. Per tą laiką ląstelės, galinčios virsti bet kokios rūšies ląstelėmis, „užlopė“ pažeistą akies paviršių.

Po kelių savaičių pacientų regėjimas pastebimai pagerėja.

Nors naujoji procedūra naudota pažeistos ragenos atkūrimui, mokslininkų teigimu, ji teikia vilčių ir dėl kitų priežasčių apakusiems pacientams bei galėtų būti pritaikyta kitiems organams gydyti.

Bandomosios operacijos atliktos trim pacientams: dviem pacientams, kurių ragenos smarkiai pažeistos po auglių šalinimo operacijų, ir vienam pacientui su genetiniu sutrikimu – aniridija, kuomet žmogus neturi rainelės.

Rageną gali pažeisti ir chemikalai, nudeginimas, bakterinė infekcija ar chemoterapija.

Savo atradimus žurnale „Transplantation“ paskelbusio gydytojo N. Di Girolamo teigimu, technologijos grožis slypi tame, jog jai tereikia nedidelės operacijos, kurios metu pašalinama apie milimetrą akies audinio.

„Tokias ligas gydant Trečiojo pasaulio šalyse reikės tik chirurgo ir laboratorijos ląstelių auginimui. Jokia įmantri įranga nebūtina”, – sakė jis.

www.lrt.lt
 
17
Vardas
Komentavimo taisyklės ir atsakomybė

Mokslas

Marse - tik merginos? Vyrus į Raudonąją planetą gabenti per brangu (49)

2014 spalio mėn. 24 d. 15:01
Erdvėlaivio Discovery įgulos narės - Naoko Yamazaki, Stephanie Wilson ir Dorothy Metcalf-Lindenburger
AP/Scanpix
„Nes taip būtų pigiau“, - trumpai ir aiškiai siūlymą pakomentavo NASA eksperimentinio projekto „Hi-Seas“, skirto astronautų adaptacijai Marse, dalyvė Kate Greene.

Kaune sukurta dešimtis kartų medicininius tyrimus pagreitinanti technologija (6)

2014 spalio mėn. 24 d. 12:55
Kauno technologijos universiteto (KTU) Medžiagų mokslo instituto (MMI) mokslininkai, kuria priemones, kurios padėtų medikams greičiau atlikti tyrimus. Taikant šią inovaciją, sutrumpėtų kankinamai ilgos valandos, kurias ligonis turi ištverti, laukdamas, kol paaiškės jo tyrimų rezultatai.

Saulė į mus atgręžė 14 kartų už Žemę didesnį gama žybsnių ir plazmos pabūklą (25)

2014 spalio mėn. 23 d. 18:19
Saulės dėmės AR 2192 ir Žemės dydžių palyginimas
NASA nuotr.
Pastaruosius mėnesius giliai įmigusi mūsų žvaigždė nei iš šio, nei iš to apsiginklavo neįprastai didele Jupiterio dydžio saulės dėme, kuri už mūsų planetą didesnė net 14 kartų. Neramu, nes toji dėmė per pastarąsias keletą parų paleido apie 10 vidutinės (M) ir didelės (X) galios žybsnių. Dar prastesnė naujiena, kad šis Jupiterio skersmens pabūklas artimiausiomis dienomis bus atgręžtas tiesiai į Žemę, o Saulę stebintys heliofizikai pateikia tokias prognozes: X klasės žybsnio tikimybė – 55 proc., o M – net 95 proc. Saulės paviršiuje - neramios dienos.

KTU mokslininkas: šviečiantys langai, suvyniojami televizoriai – nebe fantastika (6)

2014 spalio mėn. 23 d. 18:10
Ketvirtadienį Kauno technologijos universiteto (KTU) chemikui Juozui Vidui Gražulevičiui Taline įteiktas prestižinis apdovanojimas – 2014 m. Baltijos Asamblėjos mokslo premija. Pasiekimais chemijoje visame pasaulyje garsėjančio mokslininko teigimu, nors kol kas Nobelio premijos mums dar nereikėtų tikėtis, Lietuvos tyrėjai įneša svarų indėlį į ateities išradimus.

Tirpstantys Antarktidos ledynai atidavė šimtmečio senumo užrašus (1)

2014 spalio mėn. 23 d. 17:42
Po ištiso amžiaus, kai buvo įšalusi į ledą, rasta užrašų knygelė iš nesėkmingos Roberto Scotto ekspedicijos Antarktyje, paskelbė Naujosios Zelandijos nepriklausomas Antarkties paveldo fondas „Antarctic Heritage Trust“.