Aklumą išgydyti gali kontaktiniai lęšiai

 (17)
Aklumą išgydyti gali kontaktiniai lęšiai

Aklumas gali būti išgydomas padedant kontaktiniuose lęšiuose auginamoms kamieninėms ląstelėms, teigia mokslininkai. Anot tyrėjų, šis atradimas gali „smarkiai pagerinti“ ragenos traumą dėl ligos ar sužeidimų patyrusių pacientų regėjimą, rašo telegraph.co.uk.

Gydymo poveikis jaučiamas jau po kelių savaičių, procedūra nėra labai brangi, operacija trunka trumpai, o ligoninėje po jos taip pat netektų užsibūti, sako mokslininkai.


Jei ankstyvieji tyrimų rezultatai pasitvirtintų, šį gydymo metodą būtų galima taikyti ne tik vakariečiams, bet ir milijonams Trečiojo pasaulio šalyse gyvenančių žmonių.

„Dėl šios technologijos esame labai optimistiški. Procedūra labai paprasta ir pigi“, – teigė mokslininkų grupei vadovavęs Nickas Di Girolamo iš Naujojo Pietų Velso universiteto Australijoje.

Mokslininkų komanda nuo paciento akies paėmė audinio su regeneracinėmis kamieninėmis ląstelėmis bei laboratorijoje padaugino jas ant kontaktinio lęšio. Šis dešimčiai dienų buvo uždėtas ant pažeistos ragenos. Per tą laiką ląstelės, galinčios virsti bet kokios rūšies ląstelėmis, „užlopė“ pažeistą akies paviršių.

Po kelių savaičių pacientų regėjimas pastebimai pagerėja.

Nors naujoji procedūra naudota pažeistos ragenos atkūrimui, mokslininkų teigimu, ji teikia vilčių ir dėl kitų priežasčių apakusiems pacientams bei galėtų būti pritaikyta kitiems organams gydyti.

Bandomosios operacijos atliktos trim pacientams: dviem pacientams, kurių ragenos smarkiai pažeistos po auglių šalinimo operacijų, ir vienam pacientui su genetiniu sutrikimu – aniridija, kuomet žmogus neturi rainelės.

Rageną gali pažeisti ir chemikalai, nudeginimas, bakterinė infekcija ar chemoterapija.

Savo atradimus žurnale „Transplantation“ paskelbusio gydytojo N. Di Girolamo teigimu, technologijos grožis slypi tame, jog jai tereikia nedidelės operacijos, kurios metu pašalinama apie milimetrą akies audinio.

„Tokias ligas gydant Trečiojo pasaulio šalyse reikės tik chirurgo ir laboratorijos ląstelių auginimui. Jokia įmantri įranga nebūtina”, – sakė jis.

www.lrt.lt
 
17
Vardas
Komentavimo taisyklės ir atsakomybė

Mokslas

Unikaliame vaizdo įraše - 10 dienų putpelės embriono kelionė

2014 balandžio mėn. 24 d. 17:13
Unikaliame vaizdo įraše - 10 dienų putpelės embriono kelionė
Nuoseklūs vaizdai, kuriuose užfiksuotas dešimties dienų putpelės embrionas, portugalų biologui Gabrieliui G. Martinsui pelnė pirmąjį prizą šių metų „Nikon“ Mažojo pasaulio judesio fotomikrografijos konkurse.

Lietuvių sukurtas radijo retransliatorius sėkmingai išbandytas kosmose (10)

2014 balandžio mėn. 24 d. 16:40
Palydovo "LituanicaSAT-1" FM balso kartotuvas
Projekto autorių nuotr.
Lietuvos radijo mėgėjai triumfuoja: antradienį, balandžio 22 dieną, išbandytas „LituanicaSAT-1“ palydove įmontuotas pirmasis mūsų šalies radijo mėgėjų klaipėdiečio Žilvino Atkočiūno (šaukinys LY2SS) ir elektrėniškio Žilvino Batisos (LY3H) darbui kosmose sukonstruotas FM retransliatorius, per kurį užmegztas dvipusis ryšys tiek iš skirtingų Lietuvos vietų, tiek ir iš užsienio.

Nežemiška civilizacija – prasta žinia žmonijai (195)

2014 balandžio mėn. 24 d. 14:28
Praėjusią savaitę mokslininkai paskelbė, jog už 492 šviesmečių nuo mūsų atrasta egzoplaneta „Kepler-186f“. Ji ypatinga tuo, jog yra pirmoji atrasta Žemės dydžio planeta, besisukanti savo žvaigždės gyvenamoje zonoje – joje gali būti skysto vandens, vadinasi, egzistuoja ir gyvybės susiformavimo tikimybė.

JAV karinis jūrų laivynas išbandė elektromagnetinę patranką (38)

2014 balandžio mėn. 24 d. 10:48
Elektromagnetinės patrankos šūvis, nufotografuotas didelio greičio kamera
AP/Scanpix
JAV karinis jūrų laivynas sėkmingai išbandė sausumoje eksperimentinę elektromagnetinę patranką (angl. railgun). Dabar laukia kitas bandymų etapas.

Tyrėjai laboratorijoje aiškinasi, dėl kokių priežasčių kyla krūmynų gaisrai

2014 balandžio mėn. 24 d. 10:25
Tyrėjai laboratorijoje aiškinasi, dėl kokių priežasčių kyla krūmynų gaisrai
Kalifornijos Riversaido universiteto mokslininkai žaidžia su ugnimi. Profesorius Marko Princevasas stebi krūmynų gaisrą, kurį sukėlė su kolegomis. Šis gaisras griežtai kontroliuojamas. Aiškinamasi, kaip įvairūs aplinkos veiksniai – vėjas, drėgmė veikia ugnies plitimo spartą.