Aklumą išgydyti gali kontaktiniai lęšiai

 (17)
Aklumą išgydyti gali kontaktiniai lęšiai

Aklumas gali būti išgydomas padedant kontaktiniuose lęšiuose auginamoms kamieninėms ląstelėms, teigia mokslininkai. Anot tyrėjų, šis atradimas gali „smarkiai pagerinti“ ragenos traumą dėl ligos ar sužeidimų patyrusių pacientų regėjimą, rašo telegraph.co.uk.

Gydymo poveikis jaučiamas jau po kelių savaičių, procedūra nėra labai brangi, operacija trunka trumpai, o ligoninėje po jos taip pat netektų užsibūti, sako mokslininkai.


Jei ankstyvieji tyrimų rezultatai pasitvirtintų, šį gydymo metodą būtų galima taikyti ne tik vakariečiams, bet ir milijonams Trečiojo pasaulio šalyse gyvenančių žmonių.

„Dėl šios technologijos esame labai optimistiški. Procedūra labai paprasta ir pigi“, – teigė mokslininkų grupei vadovavęs Nickas Di Girolamo iš Naujojo Pietų Velso universiteto Australijoje.

Mokslininkų komanda nuo paciento akies paėmė audinio su regeneracinėmis kamieninėmis ląstelėmis bei laboratorijoje padaugino jas ant kontaktinio lęšio. Šis dešimčiai dienų buvo uždėtas ant pažeistos ragenos. Per tą laiką ląstelės, galinčios virsti bet kokios rūšies ląstelėmis, „užlopė“ pažeistą akies paviršių.

Po kelių savaičių pacientų regėjimas pastebimai pagerėja.

Nors naujoji procedūra naudota pažeistos ragenos atkūrimui, mokslininkų teigimu, ji teikia vilčių ir dėl kitų priežasčių apakusiems pacientams bei galėtų būti pritaikyta kitiems organams gydyti.

Bandomosios operacijos atliktos trim pacientams: dviem pacientams, kurių ragenos smarkiai pažeistos po auglių šalinimo operacijų, ir vienam pacientui su genetiniu sutrikimu – aniridija, kuomet žmogus neturi rainelės.

Rageną gali pažeisti ir chemikalai, nudeginimas, bakterinė infekcija ar chemoterapija.

Savo atradimus žurnale „Transplantation“ paskelbusio gydytojo N. Di Girolamo teigimu, technologijos grožis slypi tame, jog jai tereikia nedidelės operacijos, kurios metu pašalinama apie milimetrą akies audinio.

„Tokias ligas gydant Trečiojo pasaulio šalyse reikės tik chirurgo ir laboratorijos ląstelių auginimui. Jokia įmantri įranga nebūtina”, – sakė jis.

www.lrt.lt
 
17
Vardas
Komentavimo taisyklės ir atsakomybė

Mokslas

Megaliepsnosvaidis: slaptasis I-ojo pasaulinio karo ginklas (3)

2014 rugpjūčio mėn. 1 d. 14:52
Didysis Livenso galerinės liepsnos projektorius
Stopkadras/Youtube.com
Štai taip atrodo vienas liūdniausių žmogaus išradimų – Didysis Livenso galerinės liepsnos projektorius (Livens Large Gallery Flame Projector). Visų pasaulio liepsnosvaidžių motina ir tėvas, pelenais paverčiantis viską, kas šalia jo atsiduria 30-40 metrų atstumu. Kad jų kelyje laukia toks slibinas, vokiečių kariai sužinodavo tik tada, kai trauktis būdavo per vėlu.

NASA patvirtino: „neįmanomas“ kosminis variklis - įmanomas (70)

2014 rugpjūčio mėn. 1 d. 14:55
Bene svarbiausi pasaulyje kosmoso užkariautojai ir kosmoso mokslo lyderiai – JAV kosmoso agentūra NASA – nepagrįstais pareiškimais nesišvaisto. Todėl šią savaitę agentūros viešai pateikti įrodymai, jog „neįmanomas“ mikrobangų variklis iš tiesų veikia, verčia susimąstyti: arba bandymų rezultatai yra klaidingi, arba NASA pasiekė neregėtą proveržį raketinių variklių srityje.

Skrydis virš Atlanto palydovui „LituanicaSAT-1“ buvo lemtingas (18)

2014 rugpjūčio mėn. 1 d. 10:06
"LituanicaSAT-1" užfiksuotas vaizdas
Projekto autorių nuotr.
Penktadienį Šiaurės Amerikos aerokosminės gynybos vadovybė (NORAD) patvirtino – per daugiau nei 150 dienų aplink Žemę apskriejęs apie 100 mln. kilometrų, pirmadienį, liepos 28 dieną, sudegdamas tankiuosiuose Žemės atmosferos sluoksniuose misiją baigė pirmasis lietuvių kurtas kosmoso palydovas „LituanicaSAT-1“. Sėkmingai misiją įvykdęs palydovas, kuris tapo ilgiausiai Žemės orbitoje skriejusiu palydovu Lietuvos kosmoso istorijoje, nukrito regione tarp Kanados, Šiaurės Amerikoje ir pietinio Atlanto vandenyno.

Nufilmuotas Amazonės indėnų pirmasis kontaktas su civilizacija (160)

2014 liepos mėn. 31 d. 15:40
Izoliuotos genties nariai išlindo iš Amazonės atogrąžų miškų ir užmezgė kontaktą su išoriniu pasauliu, rodo vaizdo įrašas, kurį išplatino Brazilijos čiabuvių tarnyba.

Žemės pragaras prieš 4,5 mlrd. metų (15)

2014 liepos mėn. 31 d. 14:08
Ankstyvoji Žemė (S. Marchi nuotr.)
Žemė susiformavo prieš maždaug 4,5 mlrd. metų. Pirmieji 500 mln. metų vadinami Hadėjaus epocha (eonas). Nors 500 mln. metų sudaro daugiau kaip 10 proc. Žemės istorijos, apie jį žinoma nedaug – mokslininkai yra radę tik kelis akmenis, kuriems yra daugiau nei 3,8 mlrd. metų. Tačiau, panašu, net ir Hadėjaus pragare turėjo būti vietos gyvybei.