Aklumą išgydyti gali kontaktiniai lęšiai

 (17)
Aklumą išgydyti gali kontaktiniai lęšiai

Aklumas gali būti išgydomas padedant kontaktiniuose lęšiuose auginamoms kamieninėms ląstelėms, teigia mokslininkai. Anot tyrėjų, šis atradimas gali „smarkiai pagerinti“ ragenos traumą dėl ligos ar sužeidimų patyrusių pacientų regėjimą, rašo telegraph.co.uk.

Gydymo poveikis jaučiamas jau po kelių savaičių, procedūra nėra labai brangi, operacija trunka trumpai, o ligoninėje po jos taip pat netektų užsibūti, sako mokslininkai.


Jei ankstyvieji tyrimų rezultatai pasitvirtintų, šį gydymo metodą būtų galima taikyti ne tik vakariečiams, bet ir milijonams Trečiojo pasaulio šalyse gyvenančių žmonių.

„Dėl šios technologijos esame labai optimistiški. Procedūra labai paprasta ir pigi“, – teigė mokslininkų grupei vadovavęs Nickas Di Girolamo iš Naujojo Pietų Velso universiteto Australijoje.

Mokslininkų komanda nuo paciento akies paėmė audinio su regeneracinėmis kamieninėmis ląstelėmis bei laboratorijoje padaugino jas ant kontaktinio lęšio. Šis dešimčiai dienų buvo uždėtas ant pažeistos ragenos. Per tą laiką ląstelės, galinčios virsti bet kokios rūšies ląstelėmis, „užlopė“ pažeistą akies paviršių.

Po kelių savaičių pacientų regėjimas pastebimai pagerėja.

Nors naujoji procedūra naudota pažeistos ragenos atkūrimui, mokslininkų teigimu, ji teikia vilčių ir dėl kitų priežasčių apakusiems pacientams bei galėtų būti pritaikyta kitiems organams gydyti.

Bandomosios operacijos atliktos trim pacientams: dviem pacientams, kurių ragenos smarkiai pažeistos po auglių šalinimo operacijų, ir vienam pacientui su genetiniu sutrikimu – aniridija, kuomet žmogus neturi rainelės.

Rageną gali pažeisti ir chemikalai, nudeginimas, bakterinė infekcija ar chemoterapija.

Savo atradimus žurnale „Transplantation“ paskelbusio gydytojo N. Di Girolamo teigimu, technologijos grožis slypi tame, jog jai tereikia nedidelės operacijos, kurios metu pašalinama apie milimetrą akies audinio.

„Tokias ligas gydant Trečiojo pasaulio šalyse reikės tik chirurgo ir laboratorijos ląstelių auginimui. Jokia įmantri įranga nebūtina”, – sakė jis.

www.lrt.lt
 
17
Registruoti (0) Anonimiški (17)
Parašykite savo komentarą
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Mokslas

Juodi tamsiosios materijos darbeliai

2015 kovo mėn. 2 d. 12:59
Daugiau, nei 99 proc. visų kada nors mūsų planetoje gyvenusių rūšių dabar yra išnykusios, ir nors didžiąją šių išmirimų dalį galima priskirti konkurencijai ar negebėjimui prisitaikyti, daug išnyko ir per dramatiškus kataklizmus. Fosilijos rodo, kad šie masiniai išmirimai vyksta periodiškai, maždaug 26 – 30 milijonų metų ciklais – o tai įdomu, nes panašiai tiek laiko trunka Saulės kelionė aukštyn ir žemyn per galaktikos diską, kertant Paukščių Tako centrinę liniją.

Koks būtų vaizdas, jei į Žemę pataikytų 500 km skersmens asteroidas? (70)

2015 kovo mėn. 2 d. 10:27
Žemė yra mėtyta ir vėtyta. Asteroidų smūgius jai teko iškentėti toli gražu ne kartą ir ne du. Ne kartą mūsų planetoje tokie smūgiai buvo katastrofiški net jei asteroido tiesioginis smūgis įvykdavo visai kitoje Žemės pusėje. Žinoma, kur kas daugiau buvo tokių atvejų, kai smulkesni asteroidai suirdavo dar atmosferoje, rašo iflscience.com.

Metai po VU palydovo paleidimo: ruošiamasi naujam iššūkiui (8)

2015 kovo mėn. 1 d. 22:16
Metai po VU palydovo paleidimo: ruošiamasi naujam iššūkiui
V. Buzo nuotr.
Šeštadienį sukanka lygiai metai po to, kai iš tarptautinės kosminės stoties buvo paleistas pirmasis lietuviškas palydovas „LituanicaSAT-1“. Maksimaliai įgyvendinęs visus užbrėžtus tikslus, palydovas savo misiją baigė po penkių mėnesių. Kosminės technologijos Vilniaus universitete (VU) toliau produktyviai plėtojamos, rengiamasi paleisti antrąjį palydovą.

„Mokslo ekspresas“: nuo genų inžinerijos iki genų terapijos (6)

2015 kovo mėn. 1 d. 10:22
Paveldimų, taip pat ir vėžinių ligų gydymui vis dažniau naudojama genų terapija.Praėjusių metų pabaigoje JAV mokslininkai sugebėjo keliems kūdikiams, dėl genų defekto neturintiems imuninės sistemos, ją atkurti, pakeitę brokuotus genus veikiančiais. Apie bakterijose atrastus savisaugos nuo virusų mechanizmus, molekulines žirkles bei naujus genų inžinerijos metodus - šių metų Lietuvos mokslo premijos laureatų lūpomis.

Žmogus su erkės genu būtų atsparus... šalčiui (49)

2015 vasario mėn. 28 d. 16:50
Jums šiek tiek šalta? Norint sušilti, kol kas tenka pasitikėti kepure ir šaliku, tačiau vieną dieną mums galės padėti nuo šalčio saugantys baltymai iš žuvų ar erkių.