6 dalykai, kurių nežinojote apie A. Einsteino sukurtą teoriją

 (43)
1916 metų kovo 19 dieną Albertas Einsteinas žurnalui „Annelen Der Physic“ įteikė savo „Bendrosios reliatyvumo teorijos pagrindus“, kad šis juos publikuotų.
Albertas Einsteinas
© AP/Scanpix

Ankstesnių metų lapkritį galutinę savo teorijos versiją jis pristatė Karališkajai Prūsijos mokslų akademijai ir vėliau pavasarį ji buvo paskelbta. Bendroji reliatyvumo teorija laikoma vienu reikšmingiausių intelektualinių pasiekimų istorijoje, kuris pasiūlė revoliucinį žvilgsnį į pamatinę laiko ir erdvės prigimtį.

Nuo to karto mokslininkai stengėsi įrodyti A. Einsteino teiginius, ir 2016 metų vasarį buvo įstatyta paskutinė šios dėlionės detalė, kai mokslininkai patvirtino aptikę gravitacines bangas. Garbingos sukakties proga svetainė history.com pateikia šešis faktus, kurių galėjote nežinoti apie garsiąją A. Einsteino teoriją.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Mokslas

Supelijusi duona apgaulinga: įspėja apie nematomą pavojų (4)

Taip tikriausiai yra nutikę ir jums: atidarote tik vakar pirktos duonos maišelį, o ant pirmos riekės jau matote melsvus pūkuotus taškus - duona supelijo. Tačiau juk mus mokė, kad maisto švaistyti nevalia, o pelėsis tai dar ne pasaulio pabaiga, todėl dėmę galima tiesiog nupjauti. Bet ar taip elgtis protinga? Mokslininkai teigia, kad dažnai taip darydami apie šį tą nepagalvojame.

Susipažinkite su keistu reiškiniu danguje (2)

Dėl mokslininkų, entuziastų, Žemėje esančių fotografų ir Europos kosmoso agentūros magnetinio lauko „Swarm“ misijos pastangų pavyko atrasti šį violetinės šviesos ruoželį danguje.

Jei norite, kad vaikai jūsų klausytų, paaiškinkit jiems moksliškai!  Per DELFI TV startuoja naujas edukacinis projektas „Mokslo pelės“ (1)

Vaikai dažnai nesupranta, kodėl tėvai prigalvoja jiems visokiausių taisyklių ir draudimų. Naujausi psichologų tyrimai rodo, kad mažyliai kur kas greičiau paklūsta, jei tėvai savo nurodymus pagrindžia moksliškai. Ir čia tėveliams į pagalbą skuba nauja DELFI TV edukacinė laida „Mokslo pelės“.

Tamsiosios medžiagos tiltai panašūs į voratinklius: aptikti sudėtinga (24)

Standartinis Visatos struktūros formavimosi modelis teigia, kad galaktikos formuojasi kosminio voratinklio gijų susikirtimuose, kur tamsiosios medžiagos tankis yra didžiausias.

Įspūdingi žinduoliai: jie gali išgyventi be deguonies (16)

Naujai atlikta studija parodė, kad mokslininkų jau kurį laiką pastebėti ir savo ištverme stebinantys plikieji smėlrausiai turi tokią ypatingą medžiagų apykaitos sistemą, kuri funkcionuoja be deguonies.