6 dalykai, kurių nežinojote apie A. Einsteino sukurtą teoriją

 (43)
1916 metų kovo 19 dieną Albertas Einsteinas žurnalui „Annelen Der Physic“ įteikė savo „Bendrosios reliatyvumo teorijos pagrindus“, kad šis juos publikuotų.
Albertas Einsteinas
© AP/Scanpix

Ankstesnių metų lapkritį galutinę savo teorijos versiją jis pristatė Karališkajai Prūsijos mokslų akademijai ir vėliau pavasarį ji buvo paskelbta. Bendroji reliatyvumo teorija laikoma vienu reikšmingiausių intelektualinių pasiekimų istorijoje, kuris pasiūlė revoliucinį žvilgsnį į pamatinę laiko ir erdvės prigimtį.

Nuo to karto mokslininkai stengėsi įrodyti A. Einsteino teiginius, ir 2016 metų vasarį buvo įstatyta paskutinė šios dėlionės detalė, kai mokslininkai patvirtino aptikę gravitacines bangas. Garbingos sukakties proga svetainė history.com pateikia šešis faktus, kurių galėjote nežinoti apie garsiąją A. Einsteino teoriją.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Mokslas

Žmonės keičia kosmoso orus (2)

Tai, kad žmonės keičia Žemės paviršių, tikrai jokia naujiena. Ar tai būtų žemdirbystė ir miestų statyba, ar klimato kaita ir paliekami ilgalaikiai pėdsakai uolienose, mūsų poveikis gimtajai planetai yra labai platus ir įvairialypis. Ir toks didelis, kad kai kurie geologai siūlo įvesti naują geologinę epochą – antropoceną (Anthropocene). O dabar aptikta įrodymų, kad žmonijos veikla turi poveikį net ir kosmoso orams.

Kaip juokiasi kutenama žiurkė? (13)

„Kutenimas – viena plačiausių ir mokslininkams sunkiausiai suprantamų temų“, – teigia Merilando universiteto (JAV) neuromokslininkas Robertas Provine`as, daugelį metų nagrinėjantis tokius reiškinius kaip kutulys, žagsulys, žiovulys ir net bezdulys. Kodėl iš visų jų išskirtinas būtent kutulys, portale bbc.com aptaria mokslo apžvalgininkas Joshas Gabbatissas.

Tarptautinėje kosminėje stotyje - skubus remontas (2)

Tarptautinės kosmoso stoties ekipažui teko imtis skubių remonto darbų. Laimei, jie pasibaigė sėkmingai.

Augalai girdi: veganus tai gali pašiurpinti (46)

Dažnai įsivaizduojame, kad augalai yra primityvūs ir visai nieko nejaučiantys organizmai. Tačiau gali būti, kad ši nuomonė apie juos yra net labai klaidinga. Mokslininkai išsiaiškino, kad augalai stengiasi išgirsti, kur yra vanduo, ir savo šaknis nukreipia būtent į tą pusę. Kaip augalai gali girdėti? Ar tiesa, kad jie girdi, kai juos kas nors valgo?

Mokslininkai nustatė dešimtis naujų intelektą lemiančių genų (10)

Nustatyti 52 su žmogaus intelektu susiję genai, kurių 40 „proto genams“ priskirti pirmą kartą, pirmadienį paskelbė mokslininkai.