16 metų vykdyto tyrimo išvada: paneigtas nutukimo paradoksas

 (42)
Aptukusiems ir nutukusiems suaugusiems žmonėms labiau negu tiems, kurių svoris laikomas normaliu, gali grėsti ankstyva mirtis, su neseniai atlikto tyrimo išvadomis mokslo naujienų portale livescience.com supažindina žurnalistė Rachael Rettner.
© Shutterstock

Naujojo tyrimo išvados prieštarauja vadinamajam nutukimo paradoksui – ankstesniuose tyrimuose pastebėtam dėsningumui, kad antsvorio turintys žmonės mažiau rizikuoja būti ištikti ankstyvos mirties negu tie, kurių svoris laikytinas normaliu.

Kaip pažymima tyrimo apžvalgoje, ankstesnieji tyrimai buvo grindžiami svorio vertinimu vienu tam tikru žmogaus gyvenimo momentu, o tai reiškia, kad pagal tokius tyrimus spręsti, ar nutukimas gali veikti kaip apsauga nuo ankstyvos mirties ir ar tai, kad svoris nedidelis, gali būti įspėjamasis ženklas apie galimas ligas arba net mirtį, negalima. Atliekant naująjį tyrimą, žmonių svoris buvo stebimas ir vertinamas net daugelį metų. Nutukimo paradoksas paneigtas.

Tyrimo išvados svarbios didelei daliai pasaulio gyventojų

Kaip savo pareiškime teigia tyrimo autorius, Bostone (JAV) įsikūrusios Harvardo universiteto T. H. Chano vardo visuomenės sveikatos mokyklos absolventas Edwardas Yu, šio tyrimo išvados yra „svarbios visuomenės sveikatos požiūriu, turint galvoje, kad maždaug trečdalis JAV gyventojų ir daugiau kaip ketvirtadalis viso pasaulio gyventojų turi antsvorio“.

„Tai dar viena priežastis, kodėl reikėtų sveikai gyventi ir stengtis išlaikyti normalų svorį“, – sakė E. Yu.

Atliekant tyrimą išnagrinėta daugiau kaip 225 tūkst. suaugusių JAV gyventojų duomenys. Tyrimą sudarė trys atskiros studijos. Kas dvejus metus buvo tikrinamas dalyvių svoris, registruojamos sveikatos problemos ir vertinami tokie aspektai kaip rūkymas, fizinis aktyvumas ir dieta.

Tyrimo dalyvių kūno masės indeksas (KMI), atsižvelgiant į jų ūgio ir svorio rodiklius, buvo registruojamas 16 metų, o tuomet įvertinta, kuriuo šio laikotarpio momentu jų KMI buvo didžiausias.

Paskui dalyviai stebėti dar vidutiniškai 12 metų (šio pridėtinio tyrimų laikotarpio pradžioje dauguma dalyvių ėjo šeštą arba septintą dešimtį).

Pridėtiniu tyrimo laikotarpiu per 32 500 dalyvių mirė. Tų dalyvių, kurių didžiausias KMI užfiksuotas antsvorio intervale (nuo 25,0 iki 29,9), mirtingumas pridėtiniu 12-os metų laikotarpiu buvo 6 proc. didesnis negu tų, kurių KMI fiksuotas normalaus svorio intervale (nuo 18,5 iki 24,9). O štai tų dalyvių, kurių didžiausias KMI užfiksuotas nutukimo (nuo 30,0 iki 34,9) arba didelio nutukimo intervale (35,0 ir daugiau), mirtingumas pridėtiniu tyrimo laikotarpiu buvo 24–70 proc. didesnis negu dalyvių, kurių KMI fiksuotas normalaus svorio intervale.

Tokie tyrimai yra visapusiškai naudingi, juos reikėtų plėtoti

„Nutukimo paradoksas mums visada kėlė abejonių“, – sakė su aptariamu tyrimu nesusijęs Rod Ailando valstijoje (JAV) įsikūrusios Providanso Miriam ligoninės svorio priežiūros skyriaus direktorius dr. Vincentas Pera.

Pasak V. Peros, šis naujasis tyrimas yra daugeliu aspektų stipresnis už ankstesniuosius, visų pirma dėl to, kad dalyvių svorio duomenys buvo renkami ilgu tyrimo laikotarpiu ir kad jų nebuvo prašoma žvalgytis atgal į anksčiau buvusį svorį. Specialisto nuomone, tai autoriams leido padaryti pagrįstas ir patikimas išvadas.

Vis dėlto, V. Pera teigia manantis, kad nutukimo ir ankstyvos mirties rizikos sąsajos galėtų būti ir toliau nagrinėjamos atliekant tyrimus. Pasak jo, tyrėjai galėtų pamėginti išsiaiškinti, ar ankstyvos mirties rizikai turi įtakos, pavyzdžiui, nutukimo būsenos trukmė.

V. Peros įsitikinimu, tokie tyrimai kaip šis gali padėti gydytojams įtikinti pacientus, kad kontroliuoti svorį vis tiktai yra labai svarbu. „Kai tokio pobūdžio tyrimais galima patvirtinti tai, ką rodo klinikinis [nutukimo] paveikslas, manau, galime jaustis kur kas tvirčiau kalbėdamiesi su pacientais apie svorio kontrolę ir svorio kontrolės teikiamą naudą“, – sakė jis.

Tyrimo medžiaga šių metų balandžio 3 d. paskelbta žurnale „Annals of Internal Medicine“.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Mokslas

„Mokslo sriuba“: ką veikti su 100 tūkst. tonų nuotekų dumblo? (8)

Pagalvoję apie miestų nuotekų valymo procesą, daugelis pirmiausia įsivaizduojame nosį riečiantį kvapą, ištisus kalnus po valymo likusių atliekų. Ir visgi svarbu suprasti, kad smarvė – daugeliu atvejų jau praeitis, o už nemalonų kvapą „atsakingas“ nuotekų dumblas yra labai vertingas produktas.

„Istorijos piliulės“: baltų kalbos (8)

Lietuvių ir latvių kalbos – vienintelės išlikusios gyvos kalbos iš baltų kalbų grupės. Tačiau jų buvimą primeną įvairūs vietų, upių, gyvenviečių vardai. Išnykusioms baltų kalboms Vilniaus Universitete yra skirtas labai gražus Petro Repšio paminklas.

„Istorijos piliulės“: kuršiai (6)

Kuršo pusiasalis ir Kuršių marios – pavadinimai atsiradę tik vėliau. Tačiau kuršiai buvo viena iš karingiausių bei versliausių prekeivių genčių Lietuvos teritorijoje.

Stebuklai tiesiai iš jūsų šaldiklio. „Mokslo pelėse“ visa tiesa apie šaltį

Kol šiluma vis dar neskuba į mūsų kraštą, „Mokslo pelės“ padės jums įtikinti vaikus, kad dar ne laikas nusimesti šiltesnius drabužius. Ketvirtojoje šio DELFI TV edukacinio ciklo laidoje profesorius Grūdas ir jo asistentas Pelas paaiškins mažylimas, kas yra šaltis, kokius pavojus jis kelia, ir kokius stebuklus su juo galima daryti.

„Mokslo ekspresas“: ekstremalių lazerių metas

Kam bus naudojamas unikalus, ultradidelio intensyvumo lazeris, kurį ką tik sukūrė Lietuvos mokslininkai ir inžieriai? Jis iš keliauja į Vengriją, kurioje netrukus pradės veikti vienas iš Ekstremalios šviesos infrastruktūros (ELI) mokslo centrų.