Šios srities mokslininkams įdomiausi atvejai - „tapusieji genijais“ (angl. acquired savant). Tai – asmenys, įgiję išskirtinių gebėjimų po smegenų sužeidimo ar centrinės nervų sistemos traumos. Autoritetingiausias šios srities specialistas iš JAV Dr. Daroldas Treffertas įsitikinęs, kad pasaulyje šiuo metu tikriausiai yra mažiau nei 50 išskirtinių sugebėjimų žmonių, kurių įgyti talentai atrodo neįtikėtini. Mediko teigimu, tokie atvejai tikriausiai yra ženklas, kad kiekvienas mūsų pasižymi slaptomis, bet beveik niekada nepasireiškiančiomis galimybėmis.
Bestpsychologydegrees.org pateikė sąrašą dešimties asmenų, kuriems galvos trauma suteikė išskirtinių gebėjimų.
10. Eadweardas Muybridge'as
XIX a. pionierius Eadweardas Muybridge'as pasaulį nustebino savo bėgančio žirgo siluetų atvaizdais – tie piešiniai XIX a. pabaigoje glumino žiūrovus ir parodė, kaip žirgai šuoliuoja. Ironiška tai, kad šie keturkojai tikriausiai patys išdavė savo paslaptis – mat 1960 metais būtent arklio sukeltos nesėkmingos situacijos metu E. Muybridge'as patyrė rimtą galvos traumą.
Penkerius sveikimo metus trukęs fotografijų tyrinėjimas, be jokios abejonės, turėjo įtakos tuomet jauno žmogaus ateičiai, tačiau kai kurie ekspertai – taip pat prof. Arthuras Shimamura – mano, kad E. Muybridge'o trauma padidino jo kūrybingumą. Tais laikais buvo beveik neįmanoma nustatyti, kokia buvo galvos traumos įtaka, nebuvo ir būdų traumos pasekmėms šalinti. Tačiau be jokios abejonės galima teigti, kad būtent dėl galvos traumos E. Muybridge'o gyvenime būta ir tamsesnių atkarpų – pavyzdžiui, jis pavydo apimtas nušovė vyrą, kurį įtarė esant savo auginamo vaiko tėvu.
E. Muybridge'as neretai apibūdinamas kaip manijos apsėstas asmuo, pasižymintis išskirtiniais verslininko sugebėjimais. Labai tikėtina, kad XX a. meno ir kinematografijos pasaulyje ryškų pėdsaką jis paliko būtent dėl galvos traumos.
9. Kenas Waltersas
Eadweardas Muybridge'as – ne vienintelis žmogus, kurio kūrybiniai gebėjimai, kaip manoma, padidėjo dėl galvos traumos. Buvęs inžinierius Kenas Waltersas po nelaimingo atsitikimo su krautuvu 19 metų praleido invalido vežimėlyje – 2005 metais jo būklė buvo itin pablogėjusi po kraujo išsiliejimo į smegenis.
Diagnozavus insultą K. Waltersui buvo pradėta reabilitacijos programa – atliekama kalbos terapija, bandoma įveikti dalinį paralyžių. Jo gydytojai manė, kad paciento smegenys galėjo sukurti naujas jungtis, per kurias buvo apeinamos pažeistosios sritys, o pats K. Waltersas labai nustebo supratęs, kad atrado „didžiausią gyvenimo aistrą“.
Nors po insulto jam trūko jėgos padaryti ką nors daugiau nei pakelti pieštuką, K. Waltersas, kuris iki tol nepasižymėjo jokiais meniniais gebėjimais, netrukus pradėjo savo keverzones versti nuostabiomis skaitmeninėmis iliustracijomis. Vėliau jis sukūrė savo programinę įrangą ir įsteigė įmonę, internetu pardavinėjančią jo paveikslus. Tai patraukė gigantiškos žaidimų kūrimo bendrovės „Electronic Arts“ dėmesį – nuo to laiko vyras su jais neretai bendradarbiauja. Po daugybės metų negalios, kuria lėmė trauma ir insultas, pasak K. Walterso, jis gavo „didžiausią slaptą gyvenimo dovaną, kokios tik galima būtų panorėti“.
Virtuali K. Walterso darbų paroda:
8. Alonzo Clemonsas
Skulptorius Alonzo Clemonsas iš Kolorado valstijos (JAV) tarptautinio pripažinimo susilaukė už savo išskirtinai realistiškas gyvūnų skulptūras, kurios dabar vertinamos tūkstančiais dolerių. Stebėtina tai, kad jo kūrinai neretai gimsta greičiau nei per valandą ir gana dažnai – vien iš atminties. Vaikystėje dėl galvos traumos visiškai neįgalus A. Clemonsas be pagalbos negalėjo nei apsirengti, nei pavalgyti. Tačiau Dr. D. Treffertas jį vadina „vienu iš 25 šiuo metu gyvenančių savo gebėjimą įgijusiu genijumi“.
Jo išskirtiniai meniniai gebėjimai stipriai kontrastuoja su menininko negalia. Per daugelį metų jis ne tik ištobulino savo gebėjimus, bet ir, nepaisant traumos, įgijo fizinę nepriklausomybę. Jis vis dar lipdo gyvūnų skulptūras, tačiau taip pat yra aktyvus Boulderio miesto visuomenės narys ir netgi dalyvavo parolimpinėse varžybose, sunkumų kilnojimo rungtyje.
7. Anne Adams
Žinoma, ne visos galvos traumos suteikia išskirtinių sugebėjimų – kartais jos negrįžtamai pasuka asmenų ir jų šeimų gyvenimo tėkmę. Vienas tokio posūkio pavyzdys yra Dr. Anne Adams smegenų pažeidimo įtaka. Dr. A. Adams buvo mokslininkė, kuri be jokios aiškios priežasties priėmė gyvenimą aukštyn kojomis apvertusį sprendimą: ji atsisakė mokslo ir pasuko į meną – pradėjo tapyti paveikslus, kurie vienu metu buvo ir moksliški, ir meniški.
Tik vėliau Dr. A. Adams buvo diagnozuota reta degeneracinė liga – frontotemporalinė demencija, pažeidžianti kaktinę ir kartais smilkininę smegenų žievės dalį. Mokslininkai nustatė, kad pažeidus šias smegenų sritis gali sustiprėti ir pradėti dominuoti kitos dalys, kurios kartkartėmis paskatina meninių gebėjimų išryškėjimą.
Ir nors Dr. A. Adams gebėjimai buvo išskirtiniai, visgi tai buvo rimtos ligos simptomas – mokslininkė ir menininkė 2007 metais mirė. Įdomu tai, kad A. Adams susižavėjo kompozitoriumi Raveliu ir sukūrė bent vieną paveikslą, kuriuo pabandė „išversti“ jo muziką į vaizdą. Ravelis praėjusio amžiaus ketvirtame dešimtmetyje taip pat buvo patyręs galvos traumą – kai kurių specialistų manymu, po jos jam taip pat galėjo išsivystyti frontotemporalinė demencija.
6. Sandy Allen
Labiausiai į akį krintantys įgyto genialumo atvejai – kuomet asmuo visiškai pakeičia savo veiklos sritį. Pavyzdžiui, iš mokslo į meną. Kaip ir Dr. A. Adams atveju, Sandy Allen visuomet labiausiai žavėjosi mokslu ir tam ji naudojo savo kairįjį smegenų pusrutulį, kuris, kaip manoma, valdo loginius procesus. Meilė mokslui paskatino ją stoti į medicinos mokyklą sulaukus 40 metų.
Tačiau po trejų metų S. Allen išgirdo gyvenimą aukštyn kojomis apvertusią diagnozę: jos smegenų kairiajame pusrutulyje, žievinėje srityje aptiktas piktybinis vėžys. Tai nebuvo degeneracinė liga, tačiau ją operavę gydytojai buvo priversti pašalinti dalį kairiojo smegenų pusrutulio. Kaip vėliau situaciją nupasakojo S. Allen, „buvo įjungtas mano smegenų dešinysis pusrutulis“. Medicina besidomėjusi moteris nei iš šio, nei iš to pradėjo tapyti koliažus, kūrė ir savo namus puošė pačios su galvotais baldais. Reikai pastebėti, kad jos motina ir sesuo yra talentingos menininkės. S. Allen atvejis yra klasikinis pavyzdys, parodantis, kad smegenys pasižymi gebėjimu atrakinti anksčiau paslėptus gebėjimus.
5. Alison Silva
Menininkė Alison Silva visuomet domėjosi fantazijų pasauliu, tačiau jos pačios pasaulis 2006 metais aptemo – kairiajame jos smegenų pusrutulyje smilkininėje srityje iš kaverninės hemangiomos išsiliejo kraujas. A. Silva dėl to patyrė itin stiprią migreną, traukulius, keistas haliucinacijas.
Vėliau A. Silva nusprendė nesioperuoti – iš dalies jos sprendimą lėmė neurologinių sąlygų įtaka daugeliui jos kūrybinių stabų, taip pat – Lewisui Carrollui. Savo gebėjimus pasirinkusi A. Silva teigė: „Visuomet jaučiausi tarsi būčiau stebuklų šalyje, bet šįkart buvau priversta per veidrodį įžengti į savo pačios realybę“.
4. Derekas Amato
Kai Derekui Amato buvo 40 metų, jis nėrė į baseino seklumą ir galva atsitrenkė į dugną. Jis patyrė ne tik įprastinius su smegenų sutrenkimu susijusius simptomus – taip pat amneziją, bet ir atrado iki tol slaptą muzikinį talentą.
Vėliau jis pasakojo, kad vieną vakarą pajuto neįveikiamą trauką prisėsti prie klavišinio instrumento ir įsivaizdavo „grakščią, vientisą natų tėkmę“. Jis, palinkęs prie instrumento, kurio iki tol niekada nebuvo net palietęs, grojo iki 2 valandos nakties. Neurologiniais tyrimais buvo įrodyta, kad jis yra vienas iš nedaugelio pasaulyje gyvenančių genialumą įgijusių žmonių. Tačiau tokie atvejai nebūna dovana be pasekmių: D. Amato pripažįsta, kad jo talento kaina yra klausos praradimas ir galvos skausmai.
3. Kimas Peekas
Turbūt joks kitas žmogus nepadidino susidomėjimo įgytu genialumu taip, kaip Kimas Peekas – nors jis tai padarė netiesiogiai. Manoma, kad būtent K. Peekas yra žmogus, kurį filme „Lietaus žmogus“ suvaidino Dustinas Hoffmanas. Tačiau filme D. Hoffmanas vaidina autistą, o K. Peekas iš tiesų serga FG sindromu – retu genetiniu sutrikimu, sukeliančiu fizines anomalijas.
K. Peekas garsėjo savo išskirtine atmintimi, jis per kelias sekundes įsimindavo pašto kodus ar datas kalendoriuje. Medikai mano, kad tikroji jo gebėjimų priežastis – didžiosios smegenų jungties, jungiančios du smegenų pusrutulius, trauma. Mokslininkai manė, kad dėl to susidariusios neįprastos smegenų pusrutulių jungtys fiziškai sukūrė išskirtinai geros atminties smegenis.
Bet įdomu tai, kad nors filme vaizduotas žmogus gerokai skyrėsi nuo tikrojo K. Peeko, jis visgi pakeitė išskirtinių gebėjimų piliečio gyvenimą. Iki mirties 2009 metais naujai atrasta šlovė padėjo K. Peekui pagerinti socialinius gebėjimus, jis skaitė paskaitas apie žmonių su negalia gyvenimus ir gebėjimus.
2. Orlando Serrellas
XVIII a. pabaigoje Anglijoje išgarsėjo ūkininkas Jedediah Buxtonas, nemokėjęs nei skaityti, nei rašyti, tačiau sugebėjęs mintinai neįtikėtinu greičiu atlikti sudėtingus skaičiavimus – ir pasižymėjęs puikia atmintimi. Nesama jokių duomenų, kad J. Buxtonas puikiais skaičiavimo gebėjimais ir atmintimi pasižymėjo ne nuo pat gimimo, tačiau po 200 metų kitoje Atlanto pusėje piliečiui Orlando Serrellui tokie sugebėjimai išsivystė po incidento, įvykusio vaikams bežaidžiant.
Dešimtmetis O. Serrellas 1979 metais žaidė beisbolą, kuomet, beskubant į pirmąją bazę, kamuoliukas trenkėsi į galvos kairę pusę. Berniukas nukrito, bet nenorėdamas pasitraukti iš žaidimo niekam nesiskundė, todėl nebuvo gydomas. Pamažu atslūgus pirminiam galvos skausmui O. Serrellas pastebėjo iki tol nežinotą savo sugebėjimą – žaibiškai greitai skaičiuoti mintinai, kuomet skaičiai buvo itin dideli. Skelbiama, kad jis gali prisiminti ir tai, koks buvo oras bei ką jis nuveikė kiekvieną dieną nuo lemtingo beisbolo žaidimo.
1. Danielis Tammetas
Iš visų sugebėjimų, kurios demonstruoja genijai ne nuo gimimo, lingvistinis talentas yra turbūt įspūdingiausias. Žiniasklaidoje kartkartėmis pasirodo straipsnių apie ksenoglosiją (šiuo terminu apibūdinimas gebėjimas staiga pradėti kalbėti iki tol nežinota kalba). Vienas iš jų buvo apie britą Danielį Tammetą – jis ne tik išmoko islandų kalbą per 7 dienas bei dešimtį kitų, bet ir įkūrė savo interneto svetainę, padedančią mokytis užsienio kalbų.
Įdomu tai, kad talentas mokytis kalbas D. Tammetui, vaikystėje patyrusiam epileptinių traukulių, nėra vienintelis. Jis pasakojo, kad po to, kad būdamas trejų metų dėl prasidėjusių traukulių krito ir susitrenkė galvą, pradėjo matyti skaičius kaip formas ir spalvas ir dabar sugeba be galo sudėtingus skaičiavimus atlikti žaibiškai greitai. Jis 2004 metais pasiekė Europos rekordą mintinai vardijant skaičiaus pi skaitmenis po kablelio – per penkias valandas jis be klaidos išvardino 22 514 skaitmenis. Be to, D. Tammetas parašė dvi populiarias knygas. Abi išleistos bent dvidešimčia kalbų. Dr. D. Trefferto išskirtinius gebėjimus įgijusių žmonių sąraše D. Tammetas pasižymi plačiausiu gebėjimų spektru.
