Ši patirtis buvo vertinga, bet galbūt jos vertė buvo ne visai tokia, kokios daugelis tikėtųsi.
Ketinau išsiaiškinti, kokios yra galimybės sutaupyti daugiau. Nors šios informacijos taip pat gavau, vis dėlto didžiausia mano gauta pamoka buvo kiek kitokia.
2010 m. sausio mėn. mėginau pabaigti paskutines paskaitas universitete, nuostabiajame Malibu. Vienas iš pirmųjų planų neseniai prasidėjusiais metais buvo paprastas: savaitę sekti visas savo pajamas bei išlaidas ir aprašyti šią patirtį.
Šio eksperimento taisyklė buvo tik viena – fiksuoti kiekvieną į mano gyvenimą ateinantį ir iš jo išeinantį centą, nepriklausomai nuo to, ar tai būtų automobiliui išleisti tūkstančiai, ar gatvėje rasta smulki moneta. Kadangi man patinka skaičiuoti, entuziastingai kompiuteryje sukūriau skaičiuoklę, padėsiančią man vykdyti asmeninį projektą.
Praėjus 6,5 m. ši skaičiuoklė vis dar yra pildoma, nes vis dar fiksuoju išlaidas ir pajamas. Dabar aš jaučiuosi pasirengęs padaryti tai, ko dar niekada nedariau. Aš pasidalinsiu asmenine patirtimi su visais, išskirdamas septynis netikėčiausius atradimus, su kuriais susidūriau eksperimento metu.
1. Gyvendamas su kambariokais sutaupiau ne tiek jau daug
Pastaruosius 6 metus pakeičiau 6 gyvenamąsias vietas, turėjau progą išmėginti 4 skirtingus gyvenimo su kambariokais scenarijus. Iš pradžių gyvenau vienas, vieno miegamojo kambario bute Santa Monikoje, tada atėjo laikas kitam etapui, kai gyvenau kartu su 3 kambariokais name. Kitos patirtys įsiterpdavo tarp šių pagrindinių etapų.
Pripažįstu, kad būsto nuoma ir komunalinės paslaugos man kainavo kur kas mažiau, kai gyvenau su kambariokais (13 500 JAV dolerių (11 981 eurą) gyvenant kartu ir 17 700 JAV dolerių (15 708 eurus) gyvenant vienam), tačiau bendra buitis su kambariokais neišvengiamai reikalauja papildomų išlaidų:
- namų tvarkymo organizavimas buvo per sudėtingas, taigi teko samdytis namų tvarkytoją (- 650 JAV dolerių (577 eurai) per metus);
- maisto produktų atsargos išsekdavo greičiau, nes ne viską galima išdalinti po lygiai; be to, dalis produktų „dingdavo“ (- 250 JAV dolerių (222 eurai) per metus);
- išaugo išlaidos restoranams, nes turėjau daugiau draugų ir pažįstamų, todėl buvau priverstas ten lankytis kartu su jais (- 750 JAV dolerių (666 eurai) per metus);
- išleidau kur kas daugiau dovanoms (- 500 JAV dolerių (444 eurai) per metus).
Atsižvelgus į visas šias papildomai patirtas išlaidas, vis dėlto tenka pripažinti, kad per metus sutaupyta būsto išlaidų suma siekė 2000 JAV dolerių (1775 eurus), bet juk per mėnesį tai reiškia tik papildomus 166 JAV dolerius (147 eurus), dėl kurių drąsiai galėjau susitarti gyvendamas vienas, arba susirasti pigesnį butą.
Be to, kai gyvenau vienas, man nereikėjo dalintis virtuve, bendra svetainės erdve ir vieta automobilių stovėjimo aikštelėje. Gyvenau vienas, galėjau naudotis kiekvienu kvadratiniu buto centimetru ir gyventi vadovaudamasis vien tik savomis taisyklėmis.
Jei vis dėlto svarstote galimybę apsigyventi su kambariokais, atsakingai apgalvokite visus tokio sprendimo privalumus ir trūkumus. Ar verta sutapyti 100-200 JAV dolerių (89-177 eurus) nuompinigių ir taikstytis su visais sunkumais, neišvengiamai atsirandančiais gyvenant su kambariokais? Daugumai, tarp kurių esu ir aš, atrodo verta sumokėti šiek tiek daugiau už būsto nuomą, nebent esate tikrų tikriausias ekstravertas, dievinantis, kuomet jus supa daug žmonių.
2. Antroji pusė – brangus malonumas
Kokį poveikį jūsų santykių statusas daro jūsų finansams? Štai mano asmeninė patirtis.
Kai buvau vienišas, dovanoms per metus išleisdavau apie 1000 JAV dolerių (887 eurus). Kai susiradau merginą, ši suma išaugo trigubai! Žinoma, tai nereiškia, kad visus tuos pinigus išleisdavau jai skirtoms dovanoms pirkti.
Tiesiog kai turi antrą pusę, nuolat esi kviečiamas į sužadėtuvių, vestuvių, krikštynų ir kitus panašaus pobūdžio vakarėlius, į kuriuos vykti tenka su dovanomis. Pridėjus išlaidas mylimajai ir jos šeimos nariams skirtoms dovanoms aiškėja, kad metinė dovanų fondo suma ne tokia jau ir maža.
Vis dėlto tai dar ne viskas. Net išlaidoms maistui ir restorano sąskaitoms nepakitus, jei viską dalijatės po lygiai, tikėtina, kad būsite dažniau kviečiami į renginius kaip pora, taigi reikėtų nusiteikti, kad išlaidos tikrai augs. Man išlaidos dovanoms augo pastebimiausiai.
2015 m. dovanoms išleidau įspūdingą 3600 JAV dolerių (3195 eurų) sumą, nors 2010 m. šios išlaidos tesiekė 765 JAV dolerius (679 eurus). Nors nemaža dalis dovanų buvo skirta šeimos nariams, vis dėlto pagrindinė šių išlaidų padidėjimo priežastis – pasikeitęs mano santykių statusas.
3. Išlaikyti katę nėra taip bangu, kaip maniau
Be jokios abejonės, daug kas priklauso nuo jūsų pasirinkimų ir gyvūnui skiriamo dėmesio. Išmėginau abu variantus.
2014 m. savo kate rūpinausi minimaliai: vos vienas apsilankymas pas veterinarą, nebrangus maistas, jokios kraiko dėžutės namuose – ji eidavo į lauką. Be to, katė buvo gana sena, todėl jai nereikėjo jokių žaisliukų. Taigi išlaidos gyvūnui buvo minimalios.
2014 m. su katės laikymu susijusios išlaidos – 312 JAV dolerių (277 eurai).
Kitais metais kate rūpinausi kur kas labiau: maitinau ją kokybišku maistu, veterinarui rekomendavus buvo pašalinti keli sugedę dantys.
2015 m. su katės laikymu susijusios išlaidos – 1375 JAV doleriai (1220 eurų).
Taigi, skirtumas siekia apie 1000 JAV dolerių (887 eurus), tačiau net ir vertinant bangesnį katės išlaikymo modelį, kainuojantį 115 JAV dolerių (102 eurus) per mėnesį arba šiek tiek mažiau nei 4 JAV dolerius (3,5 eurų) per dieną, suteikiant katei viską, kas geriausia, man jis neatrodo per didelis, - juk turėjau ištikimą draugą šalia.
4. Auksinis ar platininis sveikatos draudimo paketas nepasiteisino
Dirbti savarankiškai yra brangu. Tai netgi blogiau nei įmonės atsiųstas kvitas, kuriame teigiama, kad atėjo laikas susimokėti pajamų mokestį, kuris sudaro apie trečdalį pajamų. Lyg to dar būtų maža, tenka sumokėti ir už sveikatos draudimą.
Kadangi esu tikrų tikriausias hipochondrikas, pasirinkau auksinį planą, manydamas, kad ilgalaikėje perspektyvoje toks mano sprendimas pasiteisins. Vis dėlto galiu pasakyti, kad per visą šį laiką įspūdingo auksinio plano privalumais pasinaudojau vos porą kartų.
Vidutinės išlaidos sveikatos draudimui per metus – 3500 JAV dolerių (3106 eurai) arba 10 proc. visų mano patirtų išlaidų.
5. Mokesčių mokėjimo laikotarpis – tikras smagumėlis!
Kažin ar kas man pritartų, tačiau nepaisant būtinybės mokėti mokesčius galiu pasakyti, kad šis metas man labai patinka, nes:
- suskirstau savo išlaidas ir pajamas pagal datą ir kategoriją;
- pašalinu kategorijas, kurios man nėra tinkamos;
- siunčiu visa tai savo apskaitininkei.
Šis procesas trunka vos kelias minutes, o galimybė įvertinti bendrą vaizdą ir pasiekimus džiugina kur kas labiau.
6. Nors tikimybė maža, loterija vis dėlto turi prasmės
Nuomonių šiuo klausimu yra skirtingų – manoji kažkur ties viduriu. Perku loterijos bilietą tik tuo atveju, jei potenciali laimėjimo suma didesnė nei bilieto kaina.
Bazinės matematikos žinios verčia abejoti dalyvavimo loterijose prasmingumu. Tiesa, tos pačios žinios patvirtina, kad paprastai loterijoje prizų būna toli gražu ne vienas. Taigi įvertinus galimų prizų gausybę tikimybė laimėti pastebimai išauga. Be to, sąžinę glosto faktas, kad du kartus per savaitę loterijos bilietui išleisdami po 1 JAV dolerį (0,89 euro) per metus išleisite tik apie 100 JAV dolerių (89 eurus).
Ar ši mažytė pramoga sugriaus jūsų finansų planą? Turbūt ne. Jei laimėtumėte, ar tai pakeistų jūsų gyvenimą? Neabejotinai. Štai kodėl verta dalyvauti loterijose. Kalbant nuoširdžiai, per šešerius metus loterijos bilietams išleidau šiek tiek mažiau nei 400 JAV dolerių (355 eurus), o į mano kišenę sugrįžo tik 10 proc. Ar 1 JAV doleris vertas tikimybės laimėti milijoną ar netgi milijardą? Mano atsakymas į šį klausimą yra teigiamas.
7. Paslaptingos detalės, kurios iš tikrųjų visai nėra pikantiškos
Skaičiai man patinka, o išlaidų ir pajamų fiksavimas – neblogas laisvalaikio užsiėmimas, tačiau didžiausia šio eksperimento nauda, mano asmenine nuomone, – tai požiūrio pasikeitimas.
Kiekvieną kartą išleisdamas pinigų galvojau apie naują eilutę išlaidų registre, mąsčiau apie tai, kaip turėsiu skirti laiko lentelei atnaujinti, kaip tai paveiks mano išlaidų ir pajamų balansą, mėginau įvertinti, ar tai, ką ketinu įsigyti, verta visų šių mano pastangų. Visiškai paprastas dalykas išvadavo mane iš automatinio vartojimo režimo ir privertė apgalvoti kiekvieną pirkinį. Kitaip tariant, tai savotiška meditacijos forma.
Praėjus šešeriems metams šis suvokimas stiprus kaip niekada. Žinau, ką sau galiu leisti. Žinau, kaip didesnis pirkinys ar papildomos mėnesinės išlaidos paveiks mano biudžetą. Be didesnio vargo suprantu, koks šių mano veiksmų poveikis bus mano asmeniniams ateities finansams.
